„Žmonės insulto bijo labiau negu daugelio kitų ligų. Kaip rodo apklausos, netgi labiau už miokardo infarktą.
Juos ypač gąsdina ne tiek mirtis, kiek invalidizacija ir ilgalaikė priklausomybė nuo slaugytojų“, - teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro profesorius Dalius Jatužis (47).
„Mūsų laikais dažniau matome pacientus ir trisdešimties, ir keturiasdešimties metų, kuriems jau yra gerokai pažengusi aterosklerozė ir jie turi didelę riziką sirgti tiek insultu, tiek miokardo infarktu, tiek kitokiomis kraujagyslių ligomis“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro profesorius Dalius Jatužis.
- Ar insultas pakankamai gerai suvaldomas mūsų šalyje?
- Pradėjus įgyvendinti integruotą insulto gydymo ir valdymo strategiją, įsteigus insulto centrus, pagerinus finansavimą per praėjusius metus trombolizių skaičius išaugo du su puse kartų, trombektomijų – daugiau kaip dešimt kartų. Tai yra moderniosios ūminio insulto gydymo galimybės, kurios leidžia per pirmąsias valandas, pasireiškus pirmiesiems insulto požymiams, atkurti kraujotaką, sumažinti smegenų pažeidimą ir pagerinti sergančiojo insultu sveikimo galimybes bei prognozę. Tai mus labai džiugina.
- Sakykite, o kas nedžiugina?
- Nedžiugina tai, kad profilaktika vis dar yra nepatenkinama, ir dėlto Lietuvoje yra daug sergančiųjų insultu. Sergamumas yra gerokai didesnis negu kaimyninėse šalyse, Skandinavijoje, netgi Centrinėje Europoje. Aišku, stengiamės daugiau kalbėti apie sveiką gyvenseną, rizikos veiksnius ir būtinumą juos koreguoti.
Deja, žmonės vis dar per mažai žino apie insultą ir jo rizikos faktorius, ką rodo ir šiais metais Vilniuje studentų atliktos apklausos duomenys. Stebina, kad žmonės, net ir žinodami riziką, neretai ją ignoruoja, nesigydo. Galbūt trūksta sisteminio požiūrio: stokojama aiškinamųjų priemonių visuomenei, objektyviai pateikiančių įrodymais pagrįstą informaciją apie insulto priežastis, riziką ir jos mažinimo būdus. Kita vertus, kai kurių efektyvių medikamentų, kurie mažina insulto riziką, prieinamumas mūsų žmonėms vis dar yra ribotas.
Nors širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultą, yra pačios dažniausios. Nuo jų dažniausiai Lietuvoje mirštama, nuo jų daugiausiai žmonių lieka neįgaliais. Tai vėliau valstybei kainuoja ženkliai brangiau: grįžta per netiesiogines išlaidas, socialines išmokas, susijusias su sveikatos būkle, prarastą darbingumą ir panašiai.
Žinoma, ūminio insulto gydymo galimybės labai svarbios, nes daugiau žmonių sugrįžta į gyvenimą. Bet vis dėlto to nepakanka. Reikia žiūrėti į insulto kaip ligos šaknis. O šaknys yra ten, kur aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolis, nediagnozuoti širdies ritmo sutrikimai, sveikatai žalinga gyvensena ir taip toliau.
- Kokie jauniausi pacientai patenka į jūsų rankas?
- Net negalėčiau pasakyti. Nes esame suaugusiųjų neurologai ir pas mus pakliūna vyresni nei aštuoniolikos metų pacientai. Tačiau tikrai žinau pacientų vaikų, kurie susirgo insultu ir penkiolikos metų, ir jaunesniame amžiuje. Mūsų kolegos, vaikų neurologai, tokių pavyzdžių turi pakankamai.
Skirtumas tas, kad ypač jauname amžiuje insultas pasireiškia dėl kitokių priežasčių. Jeigu vyresnių žmonių insultas dažniausiai ištinka dėl aterosklerozės, hipertenzijos, prieširdžių virpėjimo, kitų vyresnio amžiaus žmonių ligų, vaikų insultai – dėl įgimtų širdies, kraujo ligų.
Pastebima tendencija, kad insultas šiek tiek jaunėjanti liga, nes mūsų laikais dažniau matome pacientus ir trisdešimties, ir keturiasdešimties metų, kuriems jau yra gerokai pažengusi aterosklerozė ir jie turi didelę riziką sirgti tiek insultu, tiek miokardo infarktu, tiek kitokiomis kraujagyslių ligomis.
- Ką daryti pastebėjus pirmuosius insulto požymius?
- Jeigu atsiranda požymiai, kurie primena prasidedantį insultą, tai yra staigūs, netikėti kalbos arba regos sutrikimai, paralyžius arba vienos kūno pusės nutirpimas, pirmučiausiai reikėtų kuo skubiau patekti į insulto centrą – tai yra į gydymo įstaigą, kurioje teikiama visapusiška, šiuolaikiška pagalba sergančiajam insultu.
Tokių centrų Lietuvoje yra tikrai nemažai: šeši pagrindiniai insulto centrai veikia didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje netgi du).
Pirmiausia reikia kviesti greitąją pagalbą. Jie jau žinos, kur pacientą nugabenti.
Labai svarbios pirmosios valandos, nes atkurti kraujotaką galima tik per pirmąsias keturias su puse valandos nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Taigi, kiekviena minutė yra aukso vertės.
- Kokie naujausi tyrimai, susiję su insultu, yra atliekami pasaulyje?
- Iš naujausių tendencijų palyginti neseniai – maždaug prieš vienerius metus – mokslininkams pagaliau pavyko įrodyti, kad ne tik smegenų kraujotaką blokuojančio krešulio tirpinimas vaistais (trombolizė), bet ir trombo ištraukimas per kateterį mechaniniu būdu (trombektomija) – geri, efektyvūs ūminio išeminio insulto gydymo būdai.
Svarbus prevencinės medicinos laimėjimas yra naujos kartos antikoaguliantai – vaistai, kurie mažina kardioembolinio insulto riziką, slopindami trombų susidarymą širdies ertmėse esant prieširdžių virpėjimui. Jų vartojimas yra žymiai paprastesnis (nebereikia laboratorijoje nuolat tikrinti krešėjimo rodiklių) ir saugesnis, lyginant su daugelį metų vartojamais senesnės kartos antikoaguliantais.
Pagaliau ieškoma būdų, kaip išsaugoti smegenis kuo ilgesnį laiką mažiau pažeistas, jeigu įvyko insultas. Tai yra hipotermija – dirbtinis kūno (ir kartu – galvos smegenų) atšaldymas iki 34-35°C temperatūros, kas mažina smegenų negrįžtamo pažeidimo greitį sutrikus kraujotakai. Kuriamos ir tiriamos kitokios technologijos, padedančios mažinti smegenų pažeidimus, kurios iki galo dar nėra ištyrinėtos ir paruoštos kasdieniam praktiniam naudojimui.
Dosjė
1995 m. įgijo neurologo specialybę.
Neurologijos ir klinikinės fiziologijos srityse stažavosi JAV, Švedijoje, Austrijoje.
Mokslinio darbo sritis – galvos smegenų kraujotakos ligos; ultragarsiniai kraujotakos tyrimai.
Medicinos mokslų daktaras, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Šiaurės šalių insulto draugijos valdybos pirmininkas.
Vadovauja Neurologinių funkcinių tyrimų kabinetui, atlieka ultragarsinius galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimus.
Komentuoti: