Prof. Augustina Jankauskienė: „Dėmesys vaikų sveikatai dažniau būna proginis“

Aigustė Tavoraitė
2016-05-30
„Ligonių kasos skirsto kvotas ir mato tik skaičius, o mes – žmones. Norint taikyti vaikams pakaitinės inkstų terapijos procedūrą gydytojui tenka atlikti daug nematomo biurokratinio darbo. Kol kas tik mūsų šalyje ši paslauga neturi jokio įkainio“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė vaikų ligų gydytoja nefrologė prof. dr. Augustina Jankauskienė.
Prof. Augustina Jankauskienė: „Dėmesys vaikų sveikatai dažniau būna proginis“
„Galima pasidžiaugti, kad vaikams padėti tikrai galime – turime pasaulinio lygio priemones“, - sako Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė vaikų ligų gydytoja nefrologė prof. dr. Augustina Jankauskienė.

Netrukus Tarptautinė vaikų gynimo diena. Deklaruojame jų teisę būti sveikiems, o ko stokojame?
Man atrodo, kad dėmesys vaikams ir jų sveikatai dažniau būna proginis. Kasdien daugiau kalbama apie suaugusiųjų sveikatos bėdas, prevencines programas. Visų pirma norėtųsi, kad vaikai turėtų kitokią ligoninę – šiuolaikišką ir spalvingą. Draugiška mažyliui aplinka yra labai svarbi, nes jau pats atsidūrimas ligoninėje sukelia daug streso. Kitose šalyse tam skiriama žymiai daugiau dėmesio.
 
Iškelti motyvuotus prioritetus vaikų sveikatos apsaugos srityje derėtų ir politiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Vaiko raidos centro problema sprendžiama atskirai, neįvertinant visos pediatrijos paslaugų lūkesčių.
Nuspręsta statyti atskirą didelį korpusą, tačiau kyla klausimas, kodėl tuomet onkohematologinėmis ligomis sergantys ligoniai turi būti senose patalpose, kur jie, deja, praleidžia daug laiko? Vaiko raida ir psichinė sveikata apima daug daugiau, yra integruota visur. Reikia rasti balansą.
 

Nemanote, kad šį balansą pažeidžia ir patys tėvai, kai kartais jų rūpestis dėl vaiko tampa neadekvatus?
Nors gyvename interneto amžiuje, tam tikrų žinių apie vaiko sveikatą tėvai stokoja. Galbūt gydytojai per mažai su jais kalba. Arba gal tėvai per mažai pasitiki medikais. Štai dabar aiški tendencija – į priimamąjį dažnai atvykstama dėl nepamatuotų menkniekių. Taip ligoninė tampa pirminės grandies darbininku. Kartu tai programuoja ir konfliktines situacijas, kai nesant būtinosios pagalbos tėvų paprašoma sumokėti.
 
Galima įžvelgti ir žiniasklaidos kuriamo fono įtaką – dažniausiai nušviečiami tik nelaimingi nutikimai, ekstremalios situacijos. Tokios informacijos įbauginti tėveliai lekia į ligoninę vos tik vaikas pradeda karščiuoti. Suprantamas jų nerimą, tačiau pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, įvertinti simptomus.
 
Kokios vaikų ligos šiandien kelia daugiausia nerimo?
Šiek tiek gąsdina tai, kad seniai žinomos infekcijos įgauna naujus pavidalus. Išskyrus onkohematologines ligas, šiuo metu sunkiausia mūsų ligonių grupė – tuberkulioze sergantys vaikai. Taip pat galima stebėti nedidelę cukrinio diabeto augimo tendenciją. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ir vaikų šalyje sumažėjo.
 
Nepasiekėme tokio didelio kaip Vakaruose nutukimo paplitimo, tačiau nereta tipinė situacija: matai jaunus lieknus tėvus, o dešimties metų vaikas – jau gerokai apvalus. Tačiau apskritai galima pasidžiaugti, kad vaikams padėti tikrai galime – turime pasaulinio lygio priemones.
 
Vaikų sveikatai skirtoje konferencijoje skaitėte pranešimą apie arterinės hipertenzijos svarbą inkstų ligų profilaktikai.
Tai - didelė problema, kurią dar ne visi šeimos gydytojai yra suvokę. Aišku, arterine hipertenzija vaikai serga rečiau nei suaugusieji, tačiau gydome ir vos mėnesio amžiaus kūdikį. Todėl tvirtinimas, kad mažieji pacientai negali turėti padidėjusio kraujospūdžio – mitas. Antras mitas yra tai, kad jo nereikia gydyti, o tik stebėti. Trečias mitas – kad tai neturi ilgalaikių pasekmių.
 
Skirtingai nei suaugusiems, vaikams antrinė arterinė hipertenzija beveik 80 procentų atvejų atsiranda dėl inkstų ligų. Tačiau mažyliui kraujospūdį pamatuoti sunku, tam prireikia penkių dydžių manžečių. O pirminės grandies gydymo įstaigoms paprašyti specialių kraujų spaudimo matuoklių atrodo „ne lygis“. Tas pats yra ir su gerais ūgio matuokliais. Jei vaiko ūgis neatitinka raidos normų, tai – dar vienas ženklų, kad reikia ieškoti rimtos ligos.

 
Pakaitine inkstų terapija gydomiems mažiesiems pacientams galima taikyti tik peritoninę dializę, tačiau ligonių kasų skiriamų kvotų kiekis yra ribotas. Ar regite čia prošvaistę?
Iš sąstingio lyg ir pajudėta, tačiau konkretaus rezultato dar nėra. Buvo tikimasi, kad pernai rugsėjį bus priimtas koks nors sprendimas, tačiau vis dar jo laukiame. Valdžios koridoriuose tokios problemos labai lėtai sprendžiamos arba linkusios kažkur nugulti.
 
Jei jau kalbame apie visų lygias galimybes, toks principas turėtų būti taikomas ir pakaitinės inkstų terapijos gydymo metodams – tiek hemodializei, tiek peritoninei dializei. O ypač vaikams tai turėtų būti prioritetinis pasirinkimas. Juk kalbame ne apie vitaminų paskyrimą, o daug rimtesnių ligų gydymą.
 
Beje, verta pastebėti, jog dabar turėsime ir hemodializės aparatą, kuriuo galėsime padėti labai mažiems ūmiems ligoniams su inkstų funkcijos nepakankamumu. Aišku, kam reikia, išties gauna tas procedūras. Dabar iš septynių skirtų kvotos vietų vieną turime laisvą. Tačiau jei ligonių atsiras ne vienas ir ne du?

 
Pati sistema yra ydinga, norint taikyti procedūrą gydytojui tenka atlikti daug nematomo biurokratinio darbo. Sunku suvokti, kad penki bronchitu sergantys ligoniai ir tiek pat pradedamų gydyti peritonine dialize yra vertinami vienodai. Kol kas tik mūsų šalyje ši paslauga neturi jokio įkainio. 

Dosjė 
1982 m. baigė Vilniaus universitetą Medicinos fakultetą, suteikta gydytojos pediatrės kvalifikacija. Gydytojos vaikų nefrologės kvalifikacija suteikta 1999 m.
2002 m. suteiktas mokslų daktarės vardas.
1982–1988 m.Vilniaus miesto V ir X poliklinikos, gydytoja pediatrė
Nuo 1989 m. Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, gydytoja pediatrė,
Nuo 1994 m. iki šiol pediatrijos sk. vedėja, vaikų nefrologė.
1991–1998 m. Vilniaus universiteto mokslo asistentė
1994–1998 m.;  nuo 2005 m. iki šiol Vilniaus universiteto rezidentų vadovė, nuo 2007 m. – VU lektorė, nuo – 2011 m. docentė.
Nuo 2008 m. – Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkė.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris