Vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių, tačiau visuomenėje vis daugiau atsiranda antivakcininių judėjimų šalininkų, kurie įvairiais būdais stengiasi paneigti skiepų naudą. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktoriaus prof. habil. dr. Arvydo Ambrozaičio (68 m.), toks neapgalvotas elgesys mažina visuomenės atsparumą ligoms ir didina riziką atsirasti infekcijų, valdomų vakcinomis, protrūkiams.
„Dažnai žmonės sako, kad neturi laiko sportui. Taip, darbo turime visi, tačiau reikia pagalvoti apie save – laiko skirti ne tik problemų sprendimui, kurių visuomet buvo ir bus, bet ir malonumui“, - apie laisvalaikį kalba trylika metų klasikinius bei Lotynų Amerikos sportinius šokius šokantis prof., habil. dr. Arvydas Ambrozaitis.
- Prasidėjo Europos imunizacijos savaitė. Kokioms vakcinoms dabar skiriamas didžiausias dėmesys?
- Galima sakyti, kad po truputį likviduojame atsilikimą nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Svarbu paminėti, kad rudenį bus įdiegti mergaičių skiepai nuo žmogaus papilomos virusinės infekcijos, kurie moteris apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio. Lietuvoje kaip ir kiekvienais metais didžiausias dėmesys skiriamas gripo vakcinacijai, daug kalbame apie meningokokinę vakcinaciją. Esame erkinio encefalito endeminė šalis, kurioje sergamumas šia liga yra gana didelis, tad skatiname skiepytis ir nuo šios ligos.
- Užsiminėte apie erkinį encefalitą. Vienas skiepas nuo šios infekcijos kainuoja apie trisdešimt eurų, tačiau, norint apsisaugoti, jų reikia trijų. Žmones kartais skiepytis stabdo kaina. Sakykite, kiek kainuotų gydymas, nepasiskiepijus ir susirgus erkiniu encefalitu?
- Be abejo, kad gydymas kainuoja žymiai daugiau. Susirgęs asmuo praranda daug darbingumo valandų, susiduria su diskomfortu, bloga savijauta. Daugiau nei keturiasdešimčiai procentų persirgusiųjų pasireiškia ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kurių išgydyti nebeįmanoma. Liga yra tarsi loterija, niekada nežinai, ar nuo erkės įkandimo susirgsi.
- Kokiomis vakcinomis artėjant šiltiems orams būtina skiepytis mūsų šalyje?
- Visų pirma – žiemą ar vėlyvą rudenį reikėtų pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito, kad visą kursą būtų galima užbaigti iki erkių akyvumo pradžios. Kas dešimt metų skiepytis nemokama difterijos stabligės vakcina. Na, ir suaugusiems žmonėms vieną kartą pasiskiepyti trijų komponentų vakcina – nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
- Tačiau visuomenėje plinta antivakcininiai judėjimai, tėvai atsisako skiepyti vaikus...
- Nauda, kurią suteikia skiepijimas, yra daug didesnė už riziką, kuri gali pasireikšti dėl nepageidaujamų reakcijų. Tačiau didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas padarė meškos paslaugą: ne tik plačioji visuomenė, bet neretai ir medikai užmiršo buvusių ligų paplitimo mastą ir sunkumą, vakcinų vaidmenį ligų kontrolei, ėmė netikėti jų veiksmingumu.
Mes puikiai žinome, kad vakcina nesukelia jokių lėtinių ligų ar būklių, kuriomis dažnai gąsdina antivakcininių judėjimų šalininkai. Visuomenei svarbu pabrėžti, kad medicinos mokslas yra grindžiamas įrodymais ir vakcinos registruojamos tik tuomet, kai jų teigiamas poveikis viršija žalingąjį. Deja, kai kurie žmonės, matyt, dėl antivakcininių judėjimų įtakos, to nelabai supranta.
- Beveik kiekvieną dieną žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie sparčiai plintantį Zikos virusą. Ar mūsų šalies gyventojai, grįžę iš Pietų Amerikos, gali tapti šio viruso platintojais?
- Tai specifinių uodų (
Aedes aegypti, Aedes albopictus), kurių nėra mūsų šalyje, platinama liga, tad šios infekcijos epideminis plitimas Lietuvoje neįmanomas, išskyrus pavienius atvejus, esant ūminei stadijai, ją įmanoma perduoti lytiniu keliu. Tačiau Lietuvai šis virusas neturi jokios epidemiologinės reikšmės. Lietuvoje yra svarbesnių visuomenės sveikatos problemų nei Zika virusinė infekcija.
- Dėstote Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Kokie yra dabartiniai medicinos studentai?
- Galime pasidžiaugti, kad didžioji dalis jų yra savarankiškesni, turintys savo nuomonę, galbūt yra labiau subrendę, atsakingiau ir rimčiau žiūri į profesiją. Pastebėjau naują tendenciją – į infekcinių ligų rezidentūrą ateina motyvuoti žmonės, kurie nori tapti gerais specialistais. Kitaip nei mūsų laikais, jiems atsiveria platesnės galimybės. Rezidentai gali dalyvauti užsienio konferencijose, stažuotis, pagal Erasmus programą mokytis kituose Europos universitetuose.
- Jei neklystu, laisvalaikiu su žmona, kuri taip pat yra medikė, jau trylika metų šokate...
- Medicina ir menas turi paslaptingą ryšį. Lyginant su kitų profesijų atstovais, statistika rodo, kad medikų procentas tarp šokančiųjų ir dainuojančiųjų yra žymiai didesnis. Mums šokis visų pirma yra judėjimo ir atsipalaidavimo šaltinis. Dažnai žmonės sako, kad neturi laiko sportui. Taip, darbo turime visi, tačiau reikia pagalvoti apie save – laiko skirti ne tik problemoms, kurių visuomet buvo ir bus, spręsti, bet ir malonumui. Šokant galima užmiršti visus rūpesčius.
Man visuomet patinka cituoti choreografo Adomo Gineičio posakį: „Nieko nėra pasaulyje nuostabesnio ir gražesnio už per bangas skriejančią jachtą, greitai šuoliuojantį žirgą su raiteliu ir grakščiai besisukančią ant parketo porą.“
Komentuoti: