Prof. Antanas Norkus: „Brangiausiai kainuoja diabeto komplikacijų gydymas“

Evelina Machova
2014-11-20
„Nenoriu tikėti, kad pagal Euro indeksą dėl diabeto gydymo ir kontrolės esame Europoje priešpaskutinėje vietoje. Problemų Lietuvoje yra, bet ne viskas taip blogai. Tarp Europos šalių turėtume būti per vidurį, bet čia, matyt, slepiasi kitos problemos“, - svarsto Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas, LSMU Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus.
Rytoj, penktadienį, prasideda kasmetinė endokrinologų konferencija, kurioje pirmą kartą gydytojai ir slaugytojai kalbės apie diabeto mokymą.
Prof. Antanas Norkus: „Brangiausiai kainuoja diabeto komplikacijų gydymas“
„Nors diabetas - plintanti, klastinga ir sunki liga, tam tikra dalis žmonių, deja, jos nesibaimina. Kodėl? Matyt, kol žmogus, vizualiai nemato jo pasekmių, nekreipia į tai dėmesio“, - įsitikinęs profesorius Antanas Norkus.

Pirmą kartą 
„Jaunimas imlesnis informacijai, bet jie, kaip žinia, dažniausiai serga pirmo tipo diabetu. Ten, kaip sakoma, visai kiti reikalai. Antro tipo diabetas - vyresnių žmonių liga, o jiems sudėtingiau prisiminti visus su gydymu susijusius reikalavimus. Bet turime visuomenę šviesti. Todėl šiemet pirmą kartą per trisdešimt metų tradiciškai organizuojamoje endokrinologų konferencijoje Palangoje didžiausias dėmesys ir bus skirtas diabeto mokymui. Kol kas tai - pirmoji bendra gydytojų endokrinologų ir slaugytojų diabetologų mokslinė-praktinė konferencija, kur dalyvaus ne tik šalies specialistai, bet ir lektoriai iš Suomijos, Danijos, Lenkijos bei Šveicarijos“, - sako prof. A.Norkus ir priduria, kad tema pasirinkta neatsitiktinai, mat sprendžiant sergančiųjų diabetu problemas reikalingas komandinis darbas.
„Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymas yra neatsiejama jų sėkmingo gydymo dalis. Nuo pacientų požiūrio, žinių ir įgūdžių priklauso jų sugebėjimas valdyti ligą. Lėšos, investuotos į ligonių mokymą, ankstyvą komplikacijų diagnostiką ir tretinę jų profilaktiką, duoda socialinį bei ekonominį efektą.
Šiuo metu svarbu skirtingose ambulatorinėse ir stacionarinėse gydymo įstaigose standartizuoti (suvienodinti) sergančiųjų cukriniu diabetu mokymų programos turinį. Slaugytojo diabetologo konsultacinė pagalba turėtų būti individuali ir (ar) grupinė. Mokymo programa turi būti orientuota į atskiras pacientų grupes, pvz., vaikai ar paaugliai, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu; vaikai, sergantys 2 tipo diabetu; suaugusieji, sergantys 1 tipo diabetu bei suaugusieji, sergantys 2 tipo diabetu ir vartojantys geriamuosius vaistus, kita grupė – besigydantys insulinu, moterys, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas ir taip toliau. Cukrinio diabeto mokymo tikslai turi būti adaptuoti atskirai kiekvienai grupei“, - sako prof. A.Norkus.


Trūksta žinių
„Nors diabetas - plintanti, klastinga ir sunki liga, tam tikra dalis žmonių, deja, jos nesibaimina. Kodėl? Matyt, kol žmogus, vizualiai nemato jo pasekmių, nekreipia į tai dėmesio. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas ar endokrinologas klausia: „Kodėl nekontroliuojate ligos?“ Ką atsako pacientas? „Kaip nekontroliuoju, aš juk vaistus geriu ir gerai jaučiuosi.“ Tai reiškia, kad informacijos apie cukrinį diabetą visuomenei labai trūksta. Todėl mokymas yra būtinas, jį reikia ir tobulinti.
Gydomasis ligonių mokymas įgalina sergančiuosius cukriniu diabetu valdyti ligą, yra naudingas ir sveikatai, ir ekonominiu požiūriu.
Mokymo tikslas – medikų kompetencijos, galinčios padėti ligoniams valdyti ligą, įgijimas.
Gydomasis ligonių mokymas suteikia ligoniui savęs priežiūros įgūdžių. Jis turėtų įgalinti ligonius įgyti ir išlaikyti gebėjimus valdyti ligą. Tai – tęstinis procesas, sudedamoji sveikatos priežiūros dalis.
„Kartu su endokrinologais, gydant sergančiuosius cukriniu diabetu, dirba ir angiochirurgai, oftalmologai, nefrologai, taip pat kiti specialistai bei slaugytojos-diabeto mokytojos. Todėl ir konferencijos struktūra šiais metais visai kitokia. Vyks plenariniai posėdžiai bei keli specializuoti mokymo seminarai, kuriuos ves gydytojai kartu su slaugytojomis.
Kokybiško mokymo, kuris atitiktų šiandienius reikalavimus, dar daug kur trūksta. Taip, veikia diabeto pėdos ir mokymų kabinetai, bet to nepakanka. Pirminė slaugytojo diabetologo konsultacinė pagalba pacientui pirmą kartą teikiama diagnozavus diabetą. Tęstinė slaugytojo diabetologo konsultacinė pagalba susideda iš paciento informavimo ir konsultavimo diabeto slaugos klausimais pagal paciento poreikius. Jis konsultuoja, moko sergančiuosius diabetu, rūpinasi profesionalia pacientų kojų priežiūra (atlieka gydomąjį pedikiūrą, kitas diabetinės pėdos priežiūros procedūras). Tai - labai svarbu“ – sako prof. A.Norkus.
 

Ragina bendradarbiauti
Lietuvos endokrinologų draugija, kuriai ketvirtį amžiaus vadovauja profesorius, ragina valdžios žmones ir sveikatos politikus priimti deklaraciją, kurioje diabetas įvardijamas kaip liga, žmogaus gyvenimo trukmę sumažinanti 10-20 metų. Medikai kviečiami parengti ir įgyvendinti Lietuvos nacionalinę diabeto programą, įkurti Nacionalinį diabeto registrą, o valdžios žmonės – remti strategijas, skirtas 2 tipo diabeto ir nutukimo prevencijai, užtikrinančias sistemingą patikrą didelės rizikos grupėse. Raginama kuo greičiau pradėti asmenų, sergančių cukrinių diabetu, komplikacijų antrinės profilaktikos priemonių programos įgyvendinimą, skirti lėšų inovatyvių medikamentų savalaikiam prieinamumui, sutelkti dėmesį į paciento mokymą.
„Norime iškelti problemas ir parodyti, kaip jas spręsti, kad diabetologinė situacija Lietuvoje gerėtų. Rengiant Nacionalinę diabeto programą dalyvauti turėtų ne tik sveikatos apsaugos, bet ir kitų sričių institucijos bei žinybos, pavyzdžiui, Socialinių reikalų ir darbo ministerija, nes liga „kerta“ ir per žmogaus darbingumą. Prisidėti turėtų Švietimo ir mokslo ministerija, nes, kaip rodo visuomenės apklausos, žinių apie ligą arba apie jos rizikos veiksnius trūksta. Ne mažiau svarbu žmonėms sudaryti sąlygas būti fiziškai aktyviems, nepamirštant mitybos klausimų. Rasti dialogą su valdžios struktūromis nėra lengva, tačiau laukti nebegalime“, - tikino prof. A.Norkus.

Brangiausios komplikacijos
Profesoriaus teigimu, kalbant apie diabeto gydymą, reikia vadovautis individualiais rodiklių kriterijais bei individualiu gydymu. „Jei žmogus, kuris patyrė miokardo infarktą arba insultą, yra vyresnio amžiaus, jam kontrolės rodikliai turėtų būti kiti. Tarkim, gliukuoto hemoglobino rodiklis vienam gali būti 7,0, kitam gi - 8,0 procento. Vieno standarto nėra, juk garbaus amžiaus žmogui gali pasireikšti ir dideli glikemijos svyravimai, ypač pavojingos hipoglikeminės būklės. Čia veikia begalės niuansų. Todėl gydymas kiekvienam pacientui turi būti individualus.
Dabar mes vadovaujamės prieš dvejus metus išleistu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kaip reikia prižiūrėti sergantįjį diabetu. Taikomas vadinamasis pakopinis gydymas - kai gydymas pradedamas standartiniu vaistu, negavus norimo efekto po kurio laiko skiriamas kitas. Dar po kiek laiko, vėl nesulaukus norimo efekto, pridedami ir nauji šiuolaikiniai vaistai diabetui gydyti. Tačiau toks gydymas ne visuomet padeda kontroliuoti ligą, sudaro galimybes įvairioms komplikacijoms atsirasti. Kaip situaciją pakeisti? Reikėtų individualizuoto gydymo, kad gydytojas turėtų teisę iš karto skirti vaistą tokį, kokio pacientui reikia, o neiti pakopomis. Taip, tai būtų brangiau, bet tai atsipirktų, nes išvengtume komplikacijų. Tai padėtų geriau valdyti ligą, išlaikyti darbingumą, gerėtų gyvenimo kokybė, nenukentėtų gyvenimo trukmė, o ekonomine prasme – būtų sutaupoma daug lėšų, - sako prof. A.Norkus.

Tarp kitko
Lietuvoje diabetas kamuoja kas 20-tą šalies gyventoją. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų šalyje miršta per 3200 žmonių - apie 10 per dieną. Tačiau skaičiai neatspindi realios situacijos ir grėsmės – antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji 2 tipo diabetu dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl liga nustatoma pavėluotai, jau išryškėjus komplikacijoms. Tuomet gydymas tampa brangus ir ne visuomet rezultatyvus.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris