Prof. Alvydas Juocevičius: „Politikai turi apsispręsti, ar mums reikia darbingų neįgaliųjų“

Aušra Pocienė
2016-10-10
Parolimpiečių pergalės Rio de Žaneiro olimpiadoje Lietuvoje sukėlė ne tik euforiją, bet ir apnuogino skaudžias neįgaliųjų sporto ir reabilitacijos problemas. Apie tai kalbamės su VUL Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovu, Europos fizinės ir reabilitacijos medicinos tarybos prezidentu prof. Alvydu Juocevičiumi. 
Prof. Alvydas Juocevičius: „Politikai turi apsispręsti, ar mums reikia darbingų neįgaliųjų“
„Medikai padaro savo darbą ir, jei neįgalusis grįžtą į miestą ar rajono centrą, kur socialinė tarnyba išplėtota, viskas vyksta sklandžiai. Bet jei žmogus iš kaimo, kur tokių tarnybų nėra, viskas yra sudėtingiau“, - teigia prof. Alvydas Juocevičius.

- Esate vienas šiuolaikinės reabilitacijos sistemos kūrimo Lietuvoje pradininkų. Ar sistema veikia, ko jai trūksta?  
- Šiuolaikinę reabilitacijos sistemą Lietuvoje kūrėme neišradinėdami dviračio – mus mokė geriausias reabilitacijos sistemas pasaulyje sukūrę specialistai: amerikiečiai, danai, švedai, norvegai ir šveicarai.
Prisimenu, kai pirmą kartą 1991-aisiais atvažiavę amerikiečiai stebėjosi: „Esate laiminga šalis – pas jus nėra neįgaliųjų“. Bet jie nežinojo, kad tie žmonės tiesiog neišeina į gatvę. Pamatę, kokia situacija yra iš tiesų, nuoširdžiai ir geranoriškai mums padėjo. Patys finansavo mokymus, kvietė į stažuotes. Mums tikrai pavyko perimti geriausią pasaulinę patirtį. 
 
Šiuolaikinė reabilitacijos sistema Lietuvoje grįsta biopsichosocialiniu modeliu. Būtent tokią sistemą Pasaulio sveikatos organizacija rekomendavo 2001 metais, o mes ją įgyvendinti pradėjome dar 1993-aisiais. Sistemos esmė - kad rūpinamasi ne tik žmogaus funkcijų atkūrimu, psichologine būkle, bet ir neįgaliesiems pritaikyta socialine aplinka. Todėl komandoje dirba ir socialinis darbuotojas.

 
Šiuo metu Lietuvoje yra sukurtas šimto įstaigų tinklas, dengiantis visą šalį. Dabar Europoje vienam milijonui gyventojų daugiausia fizinės ir reabilitacijos medicinos gydytojų, turinčių ES licenziją, turi Šveicarija ir Slovėnija, o Lietuva yra trečioje vietoje. Per metus mūsų šalyje stacionaro sąlygomis reabilituojama 40 tūkstančių žmonių.
 
- Teigiate, kad Lietuvoje sukurta ir veikia viena geriausių Europoje neįgaliųjų reabilitacijos sistemų. Tačiau neįgalieji, šiuo atveju, parolimpiečiai, kuriems pergalės olimpiadoje suteikė drąsos prabilti apie problemas, skundžiasi, kad yra palikti patys sau. Kokias sąlygas sportuoti šiandien turi neįgalieji?  
- Neįgalieji turi savo sporto klubus, bet juos sudėtinga išlaikyti, tai brangiai kainuoja. Šiaip daugelyje vakarietiškų šalių – Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV – sistema yra kitokia. Ten bet kuri sportinė bazė yra pritaikyta ir neįgaliesiems. Šalia sveikųjų treniruojasi neįgalieji, kuriems yra pritaikyti treniruokliai, dušai, įrengti specialūs privažiavimai. Todėl jiems nereikia atskirų sporto bazių ar klubų. Kurti atskirus klubus neįgaliesiems – tai tikrai ne tas kelias. Sporto klubai turi būti skirti visiems, tarp jų – ir neįgaliesiems.
 
- Vadinasi, turime puikią reabilitacijos sistemą, aukšto lygio specialistus, kurie, galima sakyti, neįgalųjį „pastato ant kojų“, bet toliau galimybių sportuoti, išlaikyti gerą fizinę sveikatą, nelabai yra?     
- Matote, kai kurie žmonės randa ir sportuoja. Tų galimybių yra, bet jų galėtų būti ir daugiau. Labai svarbu parodyti žmogui tas galimybes, užkrėsti jį noru judėti, sportuoti. Mes savo centre ligonius, sėdinčius vežimėliuose, vežame į sporto varžybas, koncertus. Tai veikia žmones ir jie į gyvenimą ima žiūrėti kitaip. Tačiau pradėti sportuoti nėra taip paprasta – reikia įveikti save. 
 
Danijoje ligoninėje mačiau neįgaliesiems įrengtą specialią jachtą – žmogus nevaldo kojų, rankas valdo labai silpnai, bet tą jachtą gali buriuoti. Kalbėjau su tuo žmogumi. Jis sako: „Po to, kai paburiuoju, visai savaitei turiu įkvėpimo dirbti, kad rankos būtų stipresnės, kad dar geriau buriuočiau.“ Šveicarijoje neįgalieji sėdėdami slidinėja specialiomis slidėmis, šoka iš lėktuvo su parašiutu. Jiems labai svarbu pajusti, kad jie gali daryti tai, ką ir sveiki žmonės.
 

- O dabar persikelkime į Lietuvą...           
- Kaip žinia, sąlygos sportuoti nėra idealios nei sveikiesiems, nei neįgaliesiems. Nėra pinigų. Čia jau politikai turi apsispręsti, ar mes norime turėti aktyvius ir darbingus neįgaliuosius. Jei jie išsaugo fizinį aktyvumą, išlieka socialiai aktyvūs, mažiau serga, ilgiau dirba, moka mokesčius. Mūsų tikslas, kad žmogus gyventų visavertį gyvenimą.     
 
Iš tiesų yra tam tikro tarpžinybiškumo. Daugelyje tų šalių, kuriose reabilitacijos sistemos yra gerai išplėtotos, su stacionare gulinčiu žmogumi dirba trys žinybos: sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriaus specialistai. Ir kiekviena žinyba finansuoja savo dalį.
Mūsų įstatymuose visa tai numatyta, bet realiame gyvenime neveikia. Medikai padaro savo darbą ir, jei neįgalusis grįžtą į miestą ar rajono centrą, kur socialinė tarnyba išplėtota, viskas vyksta sklandžiai. Bet jei žmogus iš kaimo, kur tokių tarnybų nėra, viskas yra sudėtingiau.

 
Todėl vienas svarbiausių dalykų, kurį dabar akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija, - sistema turi apimti ir bendruomenes, kurios turėtų padėti neįgaliesiems integruotis. Lietuvoje bendruomenių lygmenyje kol kas yra tik reabilitacijos pradmenys. Jei medicininė reabilitacija gana greitai ir efektyviai buvo išplėtota, socialinė infrastruktūra plėtojama netolygiai: vienoje savivaldybėje neįgaliesiems ji pritaikyta, o kitoje – ne, nors visos privalėjo tai padaryti. 
 
Socialinei infrastruktūrai sutvarkyti reikia didelių investicijų. Be to, profesinė neįgaliųjų reabilitacija startavo žymiai vėliau – tik 2002 metais, nors turėjo startuoti lygiagrečiai medicininei.
Ką dabar turėtume padaryti? Dviračio išradinėti nereikia. Yra Pasaulio sveikatos organizacijos veiklos ataskaita, kuriame organizacija kartu su Pasaulio banku įvertino neįgaliųjų situaciją ir problemas. Remiantis ja, gimė PSO veiklos planas. Tokį kompleksinį veiklos planą PSO rekomenduoja pasirengti kiekvienai šaliai. Turėtų atsirasti konkretūs pasiūlymai, ką reikia keisti, kokie reikalingi politiniai sprendimai, infrastruktūros pokyčiai. 
 
Kada toks planas galėtų atsirasti pas mus?  
- Tokį veiklos planą susėdusios kartu turi parengti atsakingos žinybos. Turėtų būti sukurta bendra darbo grupė, kuri suplanuotų, kaip tai, ką mes turime gero, padaryti dar geriau, ir ką būtina sukurti naujo, iš kur gauti finansinių resursų. Dabar mums labai svarbu reabilitaciją plėtoti bendruomenės lygmeniu. O tam reikia ir žmogiškųjų, ir finansinių resursų. Tai turi būti nacionalinė programa, kurioje visų žinybų funkcijos ir indėlis, socialiai integruojant neįgaliuosius į visuomenę, būtų labai aiškūs.  



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris