Po vandeniu kvapo nėra?

Henrikas Vaitiekūnas
2019-04-05
Ponia Dalia Braziulytė – giluminio nardymo meistrė. Iki 40-ties ir daugiau metrų panerti šiltuose Egipto vandenyse – jai ne iššūkis, o tik nuolat pasikartojantis malonumas. Diplomuota psichologė (apie daugybę kitų jos diplomų dar tikrai užsiminsime) povandeninėje karalystėje mato ne tik nepaprastą grožį, ir ne tik patiria pabėgimą nuo kasdienybės. Dalia sako, kad tik giliai po vandeniu persikrauna nervų sistema ir „nunulinamos“ smegenys. Tik ten nugalimos žemiškos baimės ir patiriamas religinis kosmosas. Visai kiti pojūčiai ir jausmai. Tik buvimas ten įgalina patekti į tikrąją asmeninę sąmonę, o per ją – į kolektyvinę pasąmonę.
Po vandeniu kvapo nėra?
„Kvapai, kuriuos mes priimam dažnai apie tai net nesusimąstydami, parodo, kas esame. Ir mūsų poreikius parodo. Ir tai, kas nepatinka ar netinka. Apdairiam gydytojui jie kartais pasufleruoja ir mūsų fiziologiją“, - sako aromaterapijos Lietuvoje pradininkė Dalia Braziulytė. H.Šuto nuotr.

- Bet, jei nenardot, - tęsia ponia Dalia, - jums bus sunku tai suprasti. Ar žinote, kad pagal tai, kaip žmogus elgiasi po vandeniu, galime sužinoti apie pačią ankstyviausiąją jo vaikystės dalį? Juk mūsų gyvenimiškoji patirtis būtent ten prasidėjo: mamos gimdos vandenyse. Todėl, manau, kad būtent vandens baimė (arba visiška nebaimė) rodo ir mūsų pirmuosius santykius su mama. Kartais sėkmingus, o kartais – nelygius ar komplikuotus.
 
- Ponia Dalia, jūs su tokiu įkvėpimu kalbate, kad pati provokuojate klausimą: jei anas pasaulis toks gražus ir įkvepiantis, tad ar nebuvo minties, kad į šį ir nevertėtų iš tų vandenų grįžti? 
- Oi, buvo! Ir ne kartą! Ten puiku! – šypsosi. – Bet ten nėra to, apie ką šiandien ir sutarėme su jumis pakalbėti: ten kvapų nėra!
Ir dabar – po ilgos (bet gal neprailgusios?) įžangos – darsyk jums pristatau ponią Dalią. Kaunietę. Egiptologę. Aura-Somos dėstytoją. Aromaterapijos Lietuvoje pradininkę. Reiki ir Karuna meistrę. Kvapų terapijos besimokiusią iš žymiausių Europos specialistų Mančesteryje, Oksforde ir Glastonburyje. Besitobulinusią Sankt Peterburge, Paryžiuje ir Maskvoje.
 

- Aromaterapijos apibrėžimą šiandien nesunku rasti: tai fizinių bei dvasinių problemų gydymas, naudojant natūralias gamtinės kilmės medžiagas. Dabar toks gydymas tapo ypač madingas, tad ir šio mokslo ištakos turbūt ne itin toli? 
- Na, turiu jums priminti, kad dar Cheopso piramidės statytojai streikavo, kai faraonas pritrūko kvapiųjų tepalų: be tų tepalų juos ir saulė kankino, ir parazitai baigė užgraužti. O Sokratas kvapniuosius aliejus buvo net uždraudęs, nes kilo grėsmė santvarkai: vienu metu nebegalėjai atskirti, kuris čia vergas, o kuris valdovas - visi ėmė skaniai kvepėti. Antra vertus, aromaterapija ir yra tikroji medicinos pradžia, nes iš pradžių, kas buvo? Dūmai. Smilkalai. Jais gydė. Tai amžių patirtis, nes lotyniškai „per fume“ reiškia „per dūmus“.
O paskui į pasaulį (ir į mediciną) viesulu įsiveržė primityvioji bei vulgarioji aromaterapija. Tiklinio marketingo pagrindu. Ponios, kurios dar pernai prekiavo puodais, šiandien jau skelbiasi aromaterapeutėmis esančios...
 
Toliau diskutuojame apie tai, kaip gi išgaunamos tos tikros eterinės medžiagos. Apie aliejus, gautus šaltojo spaudimo arba distiliacijos būdu. Jei imčiau pasakoti apie tai, įdomu būtų gal tik naminės degtinės gamintojams. Nes panašumų technologiniuose procesuose labai daug. Tad apsiriboju klausimu, ką mums - mūsų kasdieniame gyvenime (ir medicinoje taip pat) - tie kvapai reiškia?
- Kvapai, kuriuos mes priimam dažnai apie tai net nesusimąstydami, parodo, kas esame. Ir mūsų poreikius parodo. Ir tai, kas nepatinka ar netinka. Apdairiam gydytojui jie kartais pasufleruoja ir mūsų fiziologiją. Štai šalavijas: vienam jis – atgaiva ir ramybė, o kitam – atgrasu ir nemiela. Priklausomai nuo žmogaus archetipo. Tai itin svarbu kuriantiems sintetinius kvapus. Į tokią kūrybą investuojami didžiuliai pinigai. Ir, žinoma, ieškoma jų grąžos.
 
- Vadinasi, pagal tai, ar man patinka, pavyzdžiui, alyvų kvapas, jau galite šį tą apie mane pasakyti?
- Žinoma! Jei duočiau jums pauostyti virtinę buteliukų su eteriniais aliejais, kuomet apibūdintumėte, ką jaučiate vieną ar kitą kvapą uosdami, jau galėčiau apie asmenybę daug ką papasakoti. Gal net visą jūsų istoriją. Arba – organizmo poreikius bei sutrikimus.
 
- Supratau, kad tai - puikus diagnostikos būdas. Gal aromaterapiją reikėtų dėstyti ir šeimos daktarams?
- Tai nėra paprasta. Kuomet su oru įkvepiate tam tikrą kvapą, mechanizmas pradeda veikti. Šnervės. Nervai. Jų impulsai. Cheminės reakcijos. Suaktyvėja smegenų darbas. Stipriau pradeda plakti širdis. Išsiskiria prakaitas. Padidėja kraujo spaudimas ir...
 
- Pertrauksiu jus, užduodamas svarbų klausimą: mūsų bendražmogiškuosius santykius – meilę, neapykantą, palankumą ar priešiškumą – taip pat gali lemti kvapai?

- Dažniausiai ir lemia. Vyrams, gal kiek mažiau. Moterims, nors pačios tą ne visada pajaučia, yra būdingas „apsiuostinėjimas“. Nesvarbu, kad vyriškis išsikvėpinęs, visada yra ir nepaslepiamas (ir ne visada mūsų suvokiamas) kūno kvapas. Jei vienas kitam iškart pajaučiame simpatiją, vadinasi, potencialaus partnerio kvapas mums nėra atgrasus. Beje, adrenalinas (mūsų įtampos ir nervai) skleidžia kvapą. Ligos skleidžia kvapą. Kvapą į mažiau partneriui priimtiną - skleidžia kontracepcija.
 
- Gal nieko neįžeisim, tačiau prisimenu faktą, kuomet žinoma ponia spaudoje pareiškė negalinti sėdėti šalia kitos rasės žmogaus. Dėl kvapo... 
- Neteisingai pareiškė. Nes daugiausia prakaito išlieja (tiesiogine prasme) baltaodžiai. Nelabai drįstu siūlyti, bet - pauostykite panešiotas Egipto vyrų kojines. Jos tikrai neturi mūsų platumų vyrams būdingo kvapo. Ar nors kartą matėte krepšinio varžybose šlapią nuo prakaito juodaodį? Didžiausiu gyventojų tankumu pasižyminčių Azijos šalių gyventojai gali mūsiškiams tapti higienos pavyzdžiu. Nes viską apsprendžia genetika.
 
- Na, puiku toje šeimoje buvo viskas: ir charakteriai, ir kvapai atitiko. O po to dvidešimt metų kartu išgyvenusi pora skiriasi. Negi kvapas nebetinka?

- Suprantu, kad norėjote pajuokauti. Bet juoko čia nedaug. Mūsų kvapai yra linkę keistis. Kartu su mumis. Nuo besikeičiančio (galbūt senstančio) organizmo. Nuo sveikatos ar patirtų operacijų. Nuo mitybos! Nes kai tekėjote už to grakštaus vyruko, jis tikrai dar nebuvo įnikęs į alaus bokalą, kuris ir jo liemens apimtis pakeitė! Ir moterims ta tema rasčiau ką pasakyti. Nes kvapas - ne tik aromatas: jis valdo! O aromaterapija gali daug ką ištaisyti.
 
- Suprantu, kad išsamiai terapinių technologijų skaitytojams neaiškinsime. Bet kodėl nesurenkate savo kabinetuose šeimos gydytojų? Jiems būtų pravartu tai žinoti.
- Ateina ir šeimos gydytojai pasitarti. Bet paslapčiom. Ir dar prašo, kad, neduokdie, jų kolegoms žodžio nepasakyčiau. Nes šiandien nerasite daktaro, kuris pacientui pasakotų apie žoleles ar arbatėles. Nuo laikų, kai prasidėjo sintetinių vaistų era, jų gamintojai ėmė investuoti ne tik į tos sintetikos gamybą, bet ir į aukštąsias medikų mokyklas. Mokymo planai buvo nežymiai pakoreguoti. Gal būtent dėl tokių korekcijų mūsų daktarai patys nevartoja vaistų, kuriuos kasdien rašo kitiems. Nes žino. Bet ne visi...
 
- O ką reikėtų žinoti? 
- Šį bei tą. Pavyzdžiui, kodėl šiandien ligoniui reikalingas mandarino, apelsino, bergamotės ir frankincenso kvapas? Ir dar truputis gvazdikėlio. Ogi todėl, kad rytas Lietuvoje – bespalvis ir apsiblausęs: pirmi trys kvapai sušildys ir padės sukurti saulėtą nuotaiką. Frankincensas atpalaiduos nervų sistemą (nes laukia darbo kupina diena). O gvazdikėlio kvapas pažadins vos berusenantį gabalėlį ugnies. Suteiks energijos.
 
- Šnekate, tarsi su kažkokia poetine priemaiša... 
- Galima ir be poetikos, - sako ponia Dalia, - yra dar ir prancūziškasis aromaterapijos kelias. Jis labiau daiktiškas ir atkeliaujantis tiesiai per farmakologiją. Kuomet imamas sergančiojo pasėlis ir laboratorijoje tiriama, kurie gi eteriniai elementai stabdo bakterijų dauginimąsi. Bet čia vėl reikėtų ilgos paskaitos. Arba tęsinio.
Atsakiau poniai Daliai, kad tęsinys bus. Kitą ketvirtadienį.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris