Po šuolio į vandenį – gyvenimas ant ratukų

Aigustė Tavoraitė
2018-08-03
Vasarą gydytojams tenka skubėti gelbėti ne tik karštų orų išvargintus žmones, bet ir pavojingų šuolių į vandens telkinius aukas. Medikai atviri: kone vienu iš trijų tokių atvejų gresia invalidumas visam gyvenimui.
Po šuolio į vandenį – gyvenimas ant ratukų

Galvojo mirsiąs

Tomas Vasiliauskas pasakoja kaip šiandien prisimenantis karštą gegužės dieną, kada būdamas 14 metų su draugais nuėjo nusimaudyti prie upės. „Prie jos buvo aukštas status skardis, ant kurio augo didelis medis. Ant nusvirusios jo šakos buvo pririšta stora virvė šuoliams. Nusirengiau ir nutariau iškart šokti į upę. Įsibėgėjęs pasigriebiau tą virvę ir šokau į vandenį. Tačiau virvė kažkaip išsisuko, išslydo, praradau pusiausvyrą ir nukritau į upės dugną tiesiai ant galvos“, – pasakojo Tomas. Po smūgio į dugną jis iškart pajuto, kad nebejaučia rankų, o po to ir viso kūno: „Kažkokiu būdu pradėjau kilti aukštyn, bandžiau rėkti, tačiau prarėkti nebegalėjau... Vėl nirau į vandenį kaip akmuo, jau nevaldydamas savo kūno. Galvojau, kad mirsiu.“

Draugo išgelbėtas ir ištrauktas iš vandens greitosios pagalbos iš pradžių nuvežtas į Mažeikių ligoninę, o iš ten – į Kauno klinikas. Taip prasidėjo jo kančių keliai. Čia jis sužinojo, kad jam lūžęs kaklas. Klinikose kankinamas didžiulių skausmų Tomas praleido pusantro mėnesio. „Gulėjau kaip „daržovė“ ir galvojau mirsiu. Gyventi taip toliau nenorėjau, – prisimena vaikinas. –
Tokį pat, negalintį netgi pakelti rankų, mane išvežė į Palangos reabilitacinę ligoninę. Ten su manimi dirbo kineziterapeutai, praleidau daugybę skausmingų valandų, stengdamasis išjudinti sukaustytą kūną, tačiau niekas nepadėjo. Buvau bėjėgis – negalėjau nei pats apsirengti, nei susitvarkyti, nei gamtinius reikalus susitvarkyti, buvau visiškai priklausomas nuo slaugytojų. Apie vaikščiojimą jau nebuvo nei kalbos.“


Sugrįžo į gyvenimą

Pasak Tomo, pats svarbiausias įvykis jo gyvenime po neįgalumo, buvo speciali stovykla neįgaliesiems. Po jos namo vaikinas grįžo atsitiesęs – jau mokėjo pats apsirengti, apsiauti batus, įgįjo pagrindinius važiavimo vežimėliu įgūdžius, pradėjo po truputį juo išvažiuoti į miestą. Po kiek laiko ir pabuvęs dar poroje panašių stovyklų, Tomas pasijuto jau galintis ne tik save apsitarnauti, tačiau ir padėti kitiems.Dabar jaunuolis pats ketvirtus metus dirba neįgaliojo vežimėlio valdymo instruktoriumi Maltiečių aktyvios reabilitacijos stovykloje. 

Komentaras:
 
Palangos reabilitacinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Judita Daratienė:


- Vidutiniškai per sezoną turime 20–30 naujų atvejų – paprastai dar jaunuolių, nėrimo metu patyrusių traumą ir tapusių visiškai neįgaliais. Deja, pusė tokių nelaimėlių iki reabilitacijos apskritai neišgyvena. Kas laukia tokio reabilitacijos atvykusio žmogaus? Ilgalaikė kineziterapija, kol jie išmoksta valdyti visiškai pakitusį kūną, atsisėda į vežimėlį. Jei labai pasiseka ir žmogus kažkiek juda, mokome tą daryti su pagalbinėmis priemonėmis – vaikštyne ar ramentais. Taip pat laukia ilgalaikis ergoterapeuto treniravimas, kad žmogus naujai įgautų įgūdžius, išmoktų būti kiek įmanoma savarankiškesnis. Kiek žmogus sugeba išmokti, priklauso nuo pažeidimo lygio. Reabilitacijos pobūdis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams nesiskiria, tik pastariesiems tenka derinti mokslus, jei reabilitacija nusitęsia į rudenį.

Bet kuriuo atveju reabilitacijos įstatymas numato visas galimybes sunkiems ligoniams gauti trečio lygio reabilitacijos paslaugas. Aišku, esama tam tikrų reikalavimų: žmogus turi suprasti, mokėti bent minimaliai kažką atlikti. Tačiau, kai stuburo trauma yra sunki, praktiškai jis tegali pajudinti galvą, bet suvokia, ko jo prašoma, geba orientuotis. Kitas dalykas – dėl karštos vasaros ir dažnesnio rizikingo elgesio prie vandens tokių pacientų gali būti daugiau. Tuomet apribojimų gali būti, nes neužteks vietų. ¬

 Interviu:


Ką reiškia atsidurti neįgaliojo vežimėlyje bei gyventi nežinioje, ar galės vėl atsistoti ant kojų, yra patyręs ir 34-erių VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės reabilitologas Tomas Aukštikalnis. Sunkią nugaros smegenų traumą jis patyrė prieš 10 metų, dar būdamas ketvirto kurso medicinos studentas. Naujųjų išvakarėse po pirties šokęs į baseinėlį ir neapskaičiavęs jo gylio trenkėsi į laiptelį. Pats išnirti jau nesugebėjo. Po nelaimingo įvyko jis nejautė nei rankų, nei kojų, tačiau po sudėtingos operacijos ir ilgos reabilitacijos sėkmingai grįžo į gyvenimą. Neatsitiktinai tikina pasirinkęs ir reabilitologo profesiją.
 
- Daug vaikų į jūsų rankas patenka po luošinančių šuolių į vandenį?

- Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų traumoms dėl nugaros smegenų pažeidimų po šuolių į vandenį didžiausią įtaką turi sezoniškumas. Kai karšta, labiau pristingama adekvatumo įvertinti situaciją – neriama į, atrodo, nuo vaikystės pažįstamą upę ar ežerą, tačiau neįvertinama, kad srovė galėjo atnešti akmenį ar kelmą, vanduo nusekti. Aišku, suaugusiųjų traumų pasitaiko ir po nesėkmingų šuolių baseine, kitame vandens telkinyje iššokus po pirties, tad sezonas mažiau įtakos turi.

Vaikai nardydami stuburą dažniau susižaloja būdami paaugliško amžiaus, nuo 10–12 metų ir vyresni. Traumos ankstesniame amžiuje paprastai susijusios su autoįvykiais, kitais nelaimingas atsitikimas.
Kol kas tokių pacientų padidėjimo dėl nėrimo metu patirtų traumų nejuntame, bet turint omenyje traumos sunkumą tokie pacientai į reabilitaciją paprastai pradeda važiuoti praėjus mėnesiui po traumos. Tad didžiausias jų pikas bus rugsėjo mėnesį.

- Savo kailiu išgyvenęs, kokį kelią tenka praeiti patyrus stuburo traumą, lengviau surasti kalbą su pacientu?

- Iki šiol viską, kas įvyko anuomet, prisimenu labai gyvai. Tai buvo didelis gyvenimo įvykis, kuris viską pakeitė nuo... iki. Taigi ir bendraudamas su pacientu labai gerai įsivaizduoju, ką toks žmogus jaučia, ką gali ir ko – ne, tai padeda jį kuo greičiau išvesti iš šokinės būsenos ir pradėti iš naujo žiūrėti į gyvenimą. Kita vertus, tai sudėtingas procesas, atsistatymas po nugaros smegenų pažeidimų vyksta labai lėtai. Pavyzdžiui, vien mintis, kad galėsiu bandyti atsistoti ant kojų, atsirado maždaug tik įpusėjus reabilitacijai, tai yra praėjus kažkur dviem mėnesiams po traumos. Tada vieną koją dar tik pradėjau valdyti, kita atsilikinėjo. O tam, kad galėčiau vaikščioti, kaip judu dabar, prireikė ne mažiau kaip penkerių metų darbo. Ir dabar toliau vyksta palaikomasis laikotarpis, jei tik nepadirbėsi, praleisi reabilitacijos ciklą, iškart blogiau jausiesi, „sėda“ nervų sistema, raumenynas.

- Kaip reikėtų padėti galimai tokią traumą vandenyje patyrusiam žmogui?

- Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar šalia nugaros smegenų traumos, patirtos nėrimo metu, buvo ir skendimo epizodas. Tą padaryti paprastai labai sunku. Norint padėti tokiam žmogui reikalingi specifiniai įtvarai, kurie neleistų judėti kaklui. Kitu atveju reikėtų kiek įmanoma stengtis nejudinti kaklo, tam gali būti pasitelkiami rankšluosčiai, keli gelbėtojai, prilaikantys kaklą. Jei atliekami gaivinimo veiksmai – pirmiausia stengiamasi gelbėti gyvybę, tuo pačiu stengiantis kuo mažiau papildomai žaloti traumuotas nugaros smegenis.
Jei yra aišku, kad tikrai įvyko trauma, reikia imobilizuoti kaklą, kaip įmanoma greičiau kviesti greitąją pagalbą ir stebėti žmogaus gyvybines funkcijas. Kaklo traumos atveju, priklausomai nuo pažeidimo aukščio, gali ne tik sutrikti žmogaus motorika, jutimai, bet ir kvėpavimas, širdies veikla. Reikėtų įspėti greitąją apie galimą kaklo traumą, kad galbūt iškart siųstų reanimobilį.

 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris