Apie ašarų latakų nepraeinamumą Aušra Tamulienė (44 m.) sužinojo po trejų mėnesių varginamo ašarojimo. Nenustatytos ligos priežastys, tyrimų gausa, nuolatiniai vizitai pas gydytojus ir medikamentų vartojimas baigėsi tik profesionalių medikų komandos ir diodinio lazerio dėka.
Aušrai Tamulienei pirmajai Lietuvoje lazeriu buvo atlikta ašarų latakų operacija, padėsianti atsikratyti nuolatinio ašarojimo.
„Liga atsirado lyg iš niekur. Iki šiol sveikata nesiskundžiau, net neprisimenu ką reiškia sloguoti. Tačiau staiga ėmė varginti nepastovus ašarojimas. Jis galėdavo prasidėti namuose, lauke ar svečiuose. Ašarojimas nebuvo susijęs su aplinka, temperatūra ar emocijomis. Pastebėjau, kad pradėjau vengiu ilgesnių pokalbių, nes bijojau per skruostus pradėsiančių riedėti ašarų. Tokį diskomfortą galima suprasti tik tai patyrus savo kailiu“, - sunerimti privertusius simptomus apibūdina A.Tamulienė.
Moteris pasakoja, kad pirmą kartą mindama okulisto slenkstį tikėjosi problemą išspręsti per savaitę ar kelias. Tačiau tai buvo tik tyrimų ir nesibaigiančių vizitų pas gydytojus pradžia.
Medikamentinis gydymas arba specialios akies plovimo procedūros paprastai padeda devyniasdešimčiai procentų pacientų, besiskundžiančių nuolatiniu ašarojimu. Moteris pateko tarp tų dešimt procentų, kuriems vaistai negelbėjo. Tad norint gyventi visaverčiai, reikėjo pradėti galvoti apie chirurginę intervenciją. Gydytojas Andrius Ruzgys patarė daryti ne išorinę operaciją, o invaziją lazeriu, kuri nepaliks randų.
„Pasibaigus nejautros poveikiui, vaikščiojau euforijoje – ašarojimas pasibaigė. Nereikėjo naudoti jokių medikamentų. Diskomforto nekėlė laikinai įstatytas ir vos įžiūrimas silikoninis vamzdelis. Kiek vėliau ašarojimas grįžo. Tačiau laikinai, kol audiniai po operacijos pabrinkę. Chirurginės invazijos sėkmę lėmė profesionalių medikų komandos bendradarbiavimas: Andrius Ruzgys ir Darius Rauba kartu pasiekė puikų rezultatą“, - pasakoja pacientė, kuriai pirmajai Lietuvoje lazeriu buvo atlikta ašarų latakų operacija.
Interviu
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas oftalmologas Andrius Ruzgys:
- Ašarų latakų nepraeinamumas dažniausiai kamuoja vyresnio amžiaus žmones?
- Įgyto ašarų latako nepraeinamumo pacientų amžiaus vidurkis yra apie septyniasdešimt metų. Kitaip sakant, tai nėra jaunų žmonių liga. Iki keturiasdešimt metų šios ligos atvejų pasitaiko itin mažai, nebent dėl traumų. Apie septyniasdešimt procentų pacientų - moterys. Ligos priežastys nėra iki galo žinomos. Gali būti: infekcija, trauma, ašarų latako užrandėjimas, kartais įgimtas defektas.
- Kokie simptomai išduoda ligą?
- Tai varginanti liga, kuri pasireiškia nuolatiniu ašarų tekėjimu. Kartais pastebimas dar vienas simptomas – dažniausiai rytais varginančios pūlingos išskyros iš akių. Labai didelį diskomfortą sukelia vokų odos maceracija – odos paraudimas, skausmas, niežėjimas.
- Įvardinkite dažniausiai pasireiškiančias komplikacijas?
- Gydyti būtina pradėti kaip įmanoma greičiau. Tačiau pacientai dažniausiai kreipiasi tik tuomet, kai liga jau pradeda trukdyti visaverčiam gyvenimui. Negydomos ligos komplikacijos pasireiškia stipriu paūmėjimu - ašarų maišelio flegmonos (uždegimo) atvejais. Prasidėjus infekcijai būtinas gydymas antibiotikais. Pacientas jaučia skausmą, pakyla temperatūra. Tačiau net ir išgydžius uždegimą ašarojimas ir pirminiai ligos simptomai lieka.
- Taigi išsigelbėjimas - chirurginė invazija?
- Standartiškai darome išorinį pjūvį per voką, padarome angą nosies kaule, pravedame silikoninį vamzdelį per ašarų kanaliukus ir išvedame jį į nosį. Odos ir paodžio pjūvį susiuvame. Operacija vyksta taikant vietinę nejautrą. Kartais chirurginę invaziją reikia kartoti. Visais atvejais po operacijos kelias savaites būtina vartoti antibiotikus ir priešuždegiminius akių lašus. Nors po operacijos ašarojimas praeina arba sumažėja, pacientui tai nemaloni patirtis, po kurios lieka randelis veido srityje.
Kartais taikomas endoskopinės chirurgijos metodas. Endoskopinis metodas nepalieka išorinių pakitimų, tačiau pacientui tai sudėtingesnė procedūra, nei, naudojant diodinį lazerį. Iki šiol lazeris buvo naudojamas tik gydant nosies ligas. Tokia invazija sukelia pacientui mažesnį diskomfortą ir mažesnę audinių reakciją.
Priimtas sprendimas ašarų latakų nepraeinamumo operacijos metu panaudoti lazerį visiškai pasiteisino.
Komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Otorinolaringologas, medicinos mokslų daktaras Darius Rauba:
- Pacientei buvo diagnozuotas ašarų kanalėlio nepraeinamumas. Gydytojai okulistai bandė praplauti kanalus ir juos išplėsti, tačiau procedūromis nebuvo pasiektas reikiamas efektas.
Nutarėme pacientei atlikti operaciją – ašarų maišelį sujungti su nosies ertme, kitoje vietoje nei anatomiškai turėtų būti. Tokią operaciją atliekant išoriniu būdu reikėtų daryti pjūvį – vėliau liktų randas, kuris jaunai moteriai gali kelti diskomfortą. Todėl pritaikėme naujausią minimalios invazijos reikalaujančią įrangą. Su specialiu optiniu pluoštu sujungėme nosies ertmę su ašarų maišeliu. Taip suformavome naują kanalėlį į kurį buvo įvestas silikoninis vamzdelis.
Aktyvuoto diodinio lazerio pagalba operaciją atlikome vos per penkiolika minučių. Ateityje planuojama tokias operacijas atlikti taikant vietinę nejautrą ambulatorinėje grandyje.
Komentuoti: