Pagalbinio apvaisinimo naujovės įkandamos tik turtingiesiems

Gintarė Kaminskienė
2015-10-05
Kas šeštai šalies porai, norinčiai pradėti vaiką, reikalingas gydymas ir medikų pagalba. Tačiau pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo per penkiolika diskusijų metų niekas taip ir nepriėmė. Nevaisingos poros priverstos mokėti kartais net keliasdešimt tūkstančių eurų arba emigruoti, mat užsienio šalyse tokią procedūrą kompensuoja valstybė. „Skaudu net kalbėti apie tai, kiek neišsipildžiusių vilčių sudužo, ir kiek pinigų išleidome, o situacija nesikeičia“, - sako Joana, jau ištvėrusi tris nesėkmingas pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Pagalbinio apvaisinimo naujovės įkandamos tik turtingiesiems
Dėl vaisingumo problemų turinčioms poroms Lietuva be brangių ir ne visuomet veiksmingų procedūrų neturi ką pasiūlyti. Nevaisingos poros yra priverstos mokėti kartais net keliasdešimt tūkstančių eurų arba emigruoti, mat užsienio šalyse tokią procedūrą kompensuoja valstybė.

Svarsto apie kelionė į Izraelį
Joana (vardas pakeistas – aut. past.) sako, kad dalydamasi skausmu nenori rodyti savo veido, mat apie nevaisingumo problemą nežino net tėvai.
„Manau, kad nesulauktume palaikymo. Visos tos procedūros ir išleisti pinigai atrodo tarsi brangus eksperimentas. Turėjau negimdinį nėštumą, po to dėl įvairių komplikacijų negalėjau natūraliai pastoti. Su vyru nepraradome vilties, išbandėme visus gydymo būdus, tris kartus man spermos sušvirkštė tiesiai į gimdą – nieko. Tris kartus atliko pagalbinį apvaisinimą, vėl nesėkmingai. Dabar galiu patvirtinti, kad jausmas po nesėkmingo spermos sušvirkštimo ir nepavykusio pagalbinio apvaisinimo labai skiriasi. Kodėl? Nepasisekus pirmuoju atveju, antrą bandymą galima planuoti kito ciklo metu. Nepavykus pagalbinio apvaisinimo procedūrai, kito karto tenka laukti mažiausiai tris ciklus. Skaudu net kalbėti apie tai, kiek neišsipildžiusių vilčių sudužo, ir kiek pinigų išleidome, o situacija nesikeičia“, – išgyvenimus trumpai papasakojo moteris.
Tikslią sumą, išleistą visoms procedūroms Joana atsisakė įvardyti. Teprasitarė, kad kritinės ribos kol kas nepasiekė ir net svarsto apie kelionę į Turkiją ar Izraelį, kur jai būtų atlikta modernesnė pagalbinio apvaisinimo procedūra.
 

Atsieina nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių

Iš tiesų Izraelį galima pateikti kaip puikų pavyzdį, mat šioje šalyje pagalbinio apvaisinimo procedūros kompensuojamos tol, kol pora susilaukia dviejų vaikų.
Jei kalbėtume apie konkrečias sumas, kurias gali tekti atseikėti, Vaisingumo asociacijos valdybos narė Rūta Vyšniauskaitė pasakoja, jog kai apsieinama tik spermos sušvirkštimu į gimdą, vadinamąja inseminacija, tai kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų. „Galėtų būti ir mažiau, jei pavyksta pastoti po pirmos procedūros. Tačiau yra porų, kurioms pastoti Lietuvoje nepavyksta ir jos yra priverstos vykti, pavyzdžiui, į Turkiją. Tuomet kalba sukasi apie arti trisdešimties tūkstančių eurų sumą. Svajonė lieka svajone. Kiti žmonės to nesupranta. Tačiau turbūt nei viena mama nepasakytų, kad neleistų tokių sumų dėl savo vaikų, jei to reikėtų“, – mano R.Vyšniauskaitė.
Anot jos, kiekvienoje tokioje šeimoje sava istorija, žinoma, skirtinga ir išleistų pinigų suma.
 
Nevaisingos šeimos žeminamos
Deja, vaisingumo problemų turinčioms poroms Lietuva be brangių ir ne visuomet veiksmingų procedūrų neturi ką pasiūlyti. Daugiau nei dešimtmetį kalbama apie pagalbinio apvaisinimo įstatymo reikalingumą. Atsiradus jam, būtų galima kompensuoti bent dalį pagalbinio apvaisinimo procedūrų išlaidų, prisidėti prie šalies gimstamumo didinimo. Tačiau R.Vyšniauskaitė pastebi, kad pagalbinio apvaisinimo priešininkų taktika vilkinti tokio įstatymo priėmimą pasiteisina labiau. „Visą laiką, kiek dirbome, mūsų pagrindiniai oponentai buvo Bažnyčia ir ją palaikantys politikai. Sulaukėme smerkimo, visuomenė vis nuteikinėjama, neva tokios šeimos yra žudikai, jiems lieka daugybė embrionų, kurie išmetami į šiukšlių dėžę. Tiesa ta, kad dėl nevaisingumo išgyvenančios šeimos yra be reikalo žeminamos. Stinga ir visuomenės tolerancijos, tarsi po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai yra kitokie. Tai nėra malonu, todėl apie tai ir vengiama kalbėti“, – pasakoja R.Vyšniauskaitė.

P.S.
Kitą savaite Seimo Sveikatos reikalų komitete vyks klausymai dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo.
 

Interviu
Su Rabino (Izraelio) medicinos centro Akušerijos-ginekologijos ir pagalbinio apvaisinimo departamento vadovu prof. dr. Dovu Feldbergu kalbame apie nevaisingumo gydymo naujoves. 
 
Profesoriau, papasakokite apie pagalbinio apvaisinimo pažangą. Kokia kryptimi šioje srityje juda medicina?
- Galima kalbėti apie du naujausius pagalbinio apvaisinimo metodus. Pirmasis – embriono morfogenetikos metodas, kurio metu taikomi nauji inkubatoriai - embrioskopai. Antrasis metodas vadinamas PGS arba preimplantacinė patikra. Šis metodas leidžia nustatyti visą embriono genomą, tad dar prieš perkeliant jį į gimdą. Taip sužinomas šio embriono genetinis raktas, kokios gali susiformuoti ligos, koks kūdikis ir vaikas ateityje bus. Įrodyta, kad šis metodas padidino sėkmingų nėštumų rodiklius apie penkiolika procentų.

Šiandien mūsų tikslas, kurį bandome pasiekti abiem įvardytais metodais, leidžia atrinkti ir persodinti tik vieną geriausią ir sveikiausią blastocistą. Geriausią embrioną iš visos kohortos, ištirtą genetiškai arba embrioskopu, ar net abiem metodais, kuris garantuos nėštumą. Tokiu būdų nėštumo rodikliai didės panaudojant tik vieną embrioną ir bus galima išvengti daugiavaisio nėštumo. Po kelerių metų, manau, turėsime galimybę reikiamą genetinę informaciją gauti iš motinos kraujo.
 
- Galima teigti, kad nevaisingumo problema pasauliniu mastu didėja?
- Iš tiesų, nevaisingumas yra tapęs pasaulinio masto problema, aktualia ir neturtingose šalyse. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra be galo brangios. Todėl šiuo metu aktyviai veikia judėjimas, siekiantis plėtoti trečiojo pasaulio šalims prieinamesnę procedūrą. Pastaroji remiasi nedideliu kiekiu brangių medikamentų, skirtų stimuliacijai, kuriama ir mobili laboratorija, kuri galėtų keliauti po neturtingas šalis ir teikti pagalbą žmonėms, kurie neišgali atvykti į didelius miestus ir įpirkti brangaus gydymo.
 
- Tačiau yra tokių šalių kaip Izraelis, kuriose pagalbinis apvaisinimas yra apmokamas valstybės.
Taip, Izraelyje nevaisingumo gydymas visiškai apmokamas iš valstybės biudžeto už pirmus du gimusius vaikus. Tiesa, susidaro nemažos eilės norinčiųjų patekti į šią programą, tačiau iš tų porų, kurios laukia tris mėnesius ar ilgiau, mūsų duomenimis, apie penkiolikai procentų pavyksta pastoti spontaniškai. Kai pora žino, kad yra būdas išspręsti problemą, partneriai psichologiškai atsipalaiduoja ir moteriai pavyksta pastoti.
 
- Norite pasakyti, kad pagalbinio apvaisinimo sėkmei įtakos turi psichologinė poros būklė?
- Be abejonės, psichologinė pacientų gerovė turi didelę reikšmę mūsų darbo sėkmei. Svarbus ir lyties faktorius. Jis lemia, pavyzdžiui, koks vaistų kiekis bus skiriamas. Paskutiniųjų metų tyrimai įrodė, kad yra didžiulis skirtumas tarp vyro ir moters nevaisingumo gydymo. Tiesa, gydydami nevaisingumą, porą mes turime matyti kaip vienetą, tačiau tam, kad gydymas būtų sėkmingas, psichologinis sustiprinimas, gera emocinė gyvenimo kokybė vyrui ir moteriai reikalinga skirtinga. Kodėl tai svarbu? Žmonės dėl nevaisingumo problemos skiriasi, išgyvena didžiulį stresą, kartais net puola į depresiją. Tad psichologiniai aspektai, naudojant apvaisinimo gimdoje metodą yra labai svarbūs. Būtina suteikti poroms visokeriopą psichologinę paramą, kad apvaisinimas įvyktų ir būtų galima susilaukti vaikelio.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris