Osvaldas Rimkus (28 m.) beveik prieš metus, nebenorėdamas toleruoti nutukimo keliamų problemų ir trukdžių, nusprendė pakeisti savo gyvenimą, ėmėsi kardinalių kasdienės rutinos pokyčių ir atsikratė net pusės šimto kilogramų. Tačiau kaip pats sako – tai dar ne pabaiga.
Šiandien Osvaldas Rimkus gali pasigirti akivaizdžiais išvaizdos ir savijautos pokyčiais. Tačiau, šiuo metu atsikratęs net pusšimčio kilogramų, jis sako, kad norėtų atsikratyti dar dvidešimties.
Svorio augimą paskatino vaistai
Osvaldas Rimkus pasakoja, kad į mokyklą pradėjo eiti normalaus sudėjimo ir pradinėse klasėse tikrai nebuvo stambus. Svoris didėti ėmė penktoje ar šeštoje klasėje. „Tuo metu man buvo nustatyta epilepsija, nors tai nebuvo įprasti epilepsijos priepuoliai su traukuliais. Buvo paskirtas gydymas vaistais bei suteiktas atleidimas nuo fizinio lavinimo pamokų“, – prisimena vaikinas.
Medikamentus teigia vartojęs ilgai - iki 16 ar 17 metų. Kartą perskaitęs informacinį vaistų lapelį, Osvaldas suprato, kad tai gali būti pradėjusio augti svorio priežastis. „Vienas šalutinių poveikių buvo svorio augimas. Dabar manau, kad vaistai iš tiesų prisidėjo prie mano medžiagų apykaitos sulėtėjimo. Taigi sudedame tris dalykus į krūvą - vaistus, dėl kurių vartojimo lengviau auga svoris, visai menką fizinį aktyvumą bei mano gana neaktyvų gyvenimo būdą, kuris bėgant metams dėl augančio svorio tik lėtėjo, ir gauname receptą, privedusį prie svorio augimo“, – pripažįsta Osvaldas.
Paklaustas apie gyvenimo būdą, vaikinas atskleidžia, kad mėgdavo skaniai ir daug pavalgyti, mieliau laiką leisdavo namuose prie kompiuterio nei lauke. Tad studijuoti į universitetą vaikinas atėjo sverdamas apie pusantro šimto kilogramų, o per pirmuosius studijų metus priaugo dar dešimt.
Keistis bandė ne kartą
Vaikinas pripažįsta, kad prieš šį lemiamą svorio metimą, bandymų būta ir anksčiau, tačiau vis pritrūkdavo motyvacijos. „Visi bandymai trukdavo neilgai, kokias dvi savaites, mėnesį ar pusantro. Per tą laiką numesdavau tris, penkis, aštuonis ar net daugiau kilogramų, bet vis pritrūkdavo motyvacijos pradėtą darbą tęsti ir po kurio laiko svoris grįždavo, nes grįždavo ir neteisingi gyvenimo įpročiai. Vėl pradėdavau daugiau valgyti ir nejausdavau kaip svoris auga. Grįždavau prie, pavadinkim, „aukso vidurio“, kuris man buvo apie 165 kilogramai".
Viską mesdavau, nes buvo patogiau likti storam, o ne dirbti tam, kad pasikeisčiau. Buvau komforto zonoje, iš kurios manęs niekas nestūmė nei pašaipomis, nei perdėtu noru įtikinti, kad toks gyvenimo būdas nėra tinkamas“, – prisimena vaikinas.
Pasiryžo dėl darbo
„Apie dešimt mėnesių vaikščiojau į darbo pokalbius, bet įsidarbinti nepavykdavo. Galiausiai, kai nuėjau į pokalbį dėl pardavimų vadybininko ir ten manęs nepriėmė, padariau išvadą, kad reikia bent kiek reprezentatyvios išvaizdos. Šis suvokimas buvo tai, kas akimirksniu išstūmė mane iš komforto zonos“, – sako vaikinas.
Tad ėmėsi aktyviai sportuoti ir keisti mitybos racioną. Šiandien Osvaldas gali pasigirti akivaizdžiais išvaizdos ir savijautos pokyčiais. Tačiau, šiuo metu sverdamas 115, jis turi tikslą pasiekti 95 ar 90 kilogramų svorį. „Dar dabar nepasakyčiau, kad esu sveiko sudėjimo, bet pradėjęs sportuoti labai greitai pajutau skirtumą, kadangi tuomet buvo žiema, slidu. Visada žiemą tekdavo judėti atsargiau, kad kur nepaslysčiau. O po poros savaičių sporto pajutau, kad pusiausvyrą galiu išlaikyti daug lengviau ir nebesunku judėti būnant ant ledo. Dar po kurio laiko pastebėjau energijos antplūdį. Svoriui mažėjant didėjo judesių laisvė, gerėjo ištvermė, širdies darbas, kvėpavimas“, – privalumus vardija Osvaldas.
Sportas kasdien
„Ryte atsikeliu apie šeštą valandą, pavalgau pusryčius, darbe apie dešimtą suvalgau vaisių ar kokį lengvą užkandį, apie pirmą valandą valgau pietus, ir kartais mažą užkandį apie 17 valandą. Po darbo dažniausiai vieną dvi valandas sportuoju, grįžęs namo pavalgau lengvą vakarienę. Po sporto kartais išgeriu proteino kokteilį. Anksčiau sporto salėje dirbau ir su svoriais, ir su treniruokliais. Su kardiotreniruokliais – prieš ir po treniruotės. Su jėgos treniruokliais ir svoriais tam tikromis dienomis. Be to, kartais vaikščiodavau į grupines treniruotes, kurios yra intensyvaus krūvio. Šiuo metu vaikštau tik į didelio intensyvumo grupines treniruotes“, – apie kasdienę rutiną pasakoja vaikinas.
Osvaldo mitybos įpročiai
Prieš
„Valgiau namuose gaminamą maistą, tačiau tradiciškai – dažnai riebų. Jeigu cepelinai, tai su riebiu padažu su spirgais, jeigu pica, su daug sūrio ir kitokio gėrio, jeigu plovas, didelė porcija, čeburekai - didelė porcija. Valgydavau, nes buvo malonu ir dažną vakarą tą „malonumą gaudydavau“ ne tik per vakarienę, bet ir prieš miegą. Būdamas namuose nuolat vaikščiodamas į virtuvę ir ieškojau ko nors skanaus, kas pamalonintų skonio receptorius. Nuolatinis valgymas buvo pagrindinė problema. Šventės taip pat ne išimtis – prisikirsdavau daug įvairių mišrainių ir kitokio skanaus maisto, valgydavau tiek, kad per žiemos švenčių laikotarpį sugebėdavau priaugti net iki penkių kilogramų, o po švenčių sekdavo porą savaičių trunkantis priaugtų kilogramų metimas“, – prisimena Osvaldas.
Po
„Dabar valgau mažiau kartų per dieną. Valgau paprastesnį maistą, t.y. nesudėtingus patiekalus, o dažniau tiesiog maisto produktus: mėsa su daržovėmis, varškė, kiaušiniai, vaisiai, „kokteiliai“, pavyzdžiui, trinti ananasai su greipfrutais. Nepasakyčiau, kad ko nors atsisakiau visiškai, nes kartais suvalgau bet ko: ar tai būtų saldainiai, batonas, makaronai. Tiesa, manau, kad atsisakiau saldžiųjų gėrimų, padažų, valgau mažiau duonos, perku liesesnius pieno produktus. Galbūt reikėtų visiškai atsisakyti kai kurių produktų, tarkime, kvietinių, bet kol kas tam nepasiryžau. Tas apribojimas nėra labai geras dalykas, nes jeigu jauti poreikį, ilgas susilaikymas po to lemia, kad atitrūkus nuo mitybos plano, pradedi daug valgyti ir valgai viską, ko pasiilgai“, – įsitikinęs O. Rimkus.
Interviu
Apie nutukimo gydymą kalbame su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja dietologe doc. dr. Edita Gaveliene.
- Ko gero, teisinga būtų sakyti, kad nutukimas nėra vien mitybos problema?
- Šios ligos esmė – riebalinio audinio išvešėjimas. Jis vyksta dėl kalorijų disbalanso. Pastarasis organizme gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Maistinis konstitucinis nutukimas dėl kalorijų pertekliaus, susijusio su tiesioginiu per dideliu kalorijų gavimu su maistu, sudaro kiek daugiau nei devyniasdešimt procentų visų nutukimo situacijų.
- Jei kalbėtume apie nutukimo gydymą: greitas svorio metimas, pavyzdžiui, apie pusšimtis kilogramų per pusmetį, nėra žalingas organizmui?
- Specialistai apie tai, ar pasiekta ligos remisija, išvadas daro po dvejų metų nuo nutukimo gydymo pradžios. Ūmaus svorio kritimo periodu pageidautina, kad būtų atliekamos medicininės patikros. Rekomenduotina gydymo metu stebėti būtent riebalinio audinio kitimus. Norint liesėti sveikai, teoriškai, atsižvelgiant į nutukimo laipsnį, per pirmuosius tris mėnesius rekomenduojama netekti apie dešimt procentų pradinės kūno masės.
- Jei pradėjus nutukimo gydymą, pacientas praranda motyvaciją, reiškia, kad gydymo metodas netinkamas?
- Dažnai tai nutinka tuomet, kai žmogus nutukimą bando gydytis pats. Ši būklė nėra vien kalorijų disbalansas. Būtina atsižvelgti į paveldimumą, tam tikrus gyvenimo būdo įpročius, psichologinę būklę. Gydytojai dietologai dirba su visu šiuo kompleksu ir bando pasiekti, kad kūno masės palaikymas nesukeltų pacientui emocinio diskomforto. Mažinančius svorį, kai tai būtina, galiu tik pasveikinti, tačiau noriu visus perspėti, kad organizmui ypač kenksminga situacija, kai svoris nuolat svyruoja dešimtimis kilogramų.
- Kokias problemas gali lemti tokie svorio svyravimai?
- Į visumą susideda mitybos nepakankamumo ir nutukimo pasekmės. Tai gali būti ne visiškas virškinimo sistemos funkcionavimas, tokie eksperimentai gali turėti įtakos ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklai. Iš tiesų gali laukti bet kurios organizmo sistemos sutrikimų. Reikia nepamiršti, kad nutukimas – nėra pagydoma liga. Galima pasiekti tik jos remisiją. Todėl būtina nuolat kontroliuoti savo kūno masę sveriantis. Pasiekus sveikąją kūno masę, nerekomenduojama priaugti daugiau nei du kilogramus.
Komentuoti: