Tokiai operacijai, kuri buvo atliekama į Kauno klinikas atvykusiam lenkų berniukui Maciejui, ryžtųsi toli gražu ne kiekvienas chirurgas. Žinoma, ir operuotis sutiktų ne kiekvienas pacientas, sužinojęs apie galimas komplikacijas. Todėl gydytojai, kurie ilgina paprastai genetine liga sergančiųjų galūnes - ypač kruopščiai atsirenka operuojamus pacientus, o ilginamus centimetrus skaičiuoja itin atsakingai.
Įgimta ir reta kaulų liga sergantis Maciejus iš kaimyninės Lenkijos Kauno klinikose praleidžia nemažai laiko. Čia berniukui Ilizarovo metodu ilginami šlaunikauliai.
Ligą diagnozuoja dar naujagimiams
Suvalkuose gyvenantis mažasis Maciejus ir jo tėveliai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas atvyko jau penktąjį kartą.
Įgimta ir reta kaulų liga berniukui buvo įtarta, kai jam suėjo du mėnesiai. Kaulų displazija arba vadinamoji chondrodistrofija – tai neaugančiais kaulais pasireiškianti liga. Tokie žmonės būna žemo ūgio (naujagimiai 46–48 cm, suaugusieji 120–130 cm), dėl trumpų galūnių jų kūno sudėjimas atrodo neproporcingai.
Maciejaus tėvai, nenorėdami susitaikyti su gydytojų nuosprendžiu, kad berniukui lemta būti nykštuku, internete pradėjo ieškoti informacijos, kas jiems galėtų padėti. Vilties suteikė Ilizarovo medodas, kurį taikant išorinės fiksacijos aparatais pamažu ilginami paciento kaulai. Tokios operacijos rekomenduojamos ne jaunesniems nei šešerių metų vaikams, tačiau mažasis Maciejus pradėtas operuoti Poznanėje vos sulaukęs vienerių.
Jam buvo perkirsti abu blauzdikauliai ir šleivikauliai, tai yra atlikta osteotomija, ant jų sumontuoti kaulus tempiantys fiksacijos aparatai. Šiuos nuėmus po aštuonerių mėnesių ir sugipsavus kojas (saugant jas nuo lūžių), kiekviena koja pailgėjo keturiolika centimetrų.
Tačiau į akis krito tai, kad blauzdikauliai yra neproporcingi, palyginus su trumpomis šlaunimis, todėl Maciejaus tėveliai tęsė efektyvesnių gydymo metodų paieškas.
Tėvai nepasiduoda
Maciejaus tėvai pasakojo, kad jų šeimoje nebuvo nustatyta genetinių ligų, tad sūnaus atvejis itin nustebino. Norėdami, kad vaikas gyventų visavertį gyvenimą, jie kreipėsi į Kauno klinikų specialistus. Apie šiuos sužinojo naršydami internete ir išgirdę su panašiomis problemomis susidūrusių žmonių atsiliepimus. Nieko nelaukę susisiekė su klinikomis ir atvyko į paskirtą operaciją.
Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos-traumatologijos sektoriaus vadovas docentas Emilis Čekanauskas berniuką yra operavęs jau du kartus. Jam buvo pailginti abu šlaunikauliai.
Kaip yra pasakoję tėvai, gydyti vaiką Poznanėje, kur buvo atlikta pirmoji operacija, jiems atsieina nepalyginamai brangiau. O štai Kaune mažojo paciento tėveliai mokėjo už gydymą ir gyvenimą stacionare pagal nustatytus įkainius.
Vaikų chirurgijos klinikoje Maciejui atliktos šešios operacijos, po tris kiekvieno šlaunikaulio. Per pusaštunto mėnesio jie pailgėjo po septynis centimetrus, daugiau nei pusę viso buvusio ilgio.
Interviu
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos – traumatologijos sektoriaus vadovas docentas dr. Emilis Čekanauskas:
- Kaip prasidėjo jūsų draugystė su šiuo mažuoju pacientu iš Lenkijos?
- Paciento tėveliai informaciją apie mūsų kliniką susirado internete. Visų pirma jiems iki Kauno yra šimtas dvidešimt kilometrų, o iki Poznanės, kur buvo atliekamos ilginimo procedūros, - penki šeši šimtai kilometrų, nes jie gyvena Lenkijos pasienyje. Tad jiems ir atstumas trumpesnis, ir netgi mažesni kaštai už operacijas.
Berniukui buvo diagnozuota chondrodistrofija. Tokie pacientai turi ilgą liemenį, didelę galvą ir trumpas galūnes.
Berniukui Lenkijoje buvo pailgintos abi blauzdos po keturiolika centimetrų, tačiau į akis krito per trumpi ir neproporcingi šlaunikauliai. Tuomet, prieš trejus su puse metų šiam pacientui atvykus į Kauno klinikas, atlikau pirmą operaciją abu šlaunikaulius pailgindamas daugiau nei septyniais centimetrais.
Dabar buvo atliekamos pakartotinės operacijos. Tad per abu kartus pacientui šlaunikaulius pailginome penkiolika centimetrų. Kaip minėjau, Lenkijoje buvo pailginta dar apie keturiolika centimetrų. Tad pacientas šiuo metu turi dvidešimt devyniais trisdešimt centimetrų ilgesnes kojas.
- Ar po tokių operacijų gali iškilti rimtų komplikacijų ir pavojų sveikatai, pavyzdžiui, kad pacientas nustotų vaikščiojęs?
- Be abejo, gali sureaguoti nervai ar atsirasti sąnarių kontraktūros. Natūralu, kad pacientai turi susipažinti su galima rizika ir apsispręsti – operuotis, ar ne.
Kalbant apie lenkų berniuką, kaip minėjau, operacija pavyko ir šiuo metu jokių komplikacijų nėra.
Jis vaikšto be ramentų. Tiesa, jam dar yra iškrypę keliukai, tad įdėjome dar ir specialias plokšteles, kurios koreguotų blauzdų ašis.
- Kiek centimetrų galima pacientui „pridėti“ po tokių operacijų?
- Paprastai ilginama ne daugiau dvidešimt penkių procentų viso ilgio, nes paskui žymiai padaugėja komplikacijų dažnis, kontraktūros, patologiniai lūžiai ir panašiai.
- Ar Maciejus galės laisvai plaukioti arba minti dviratį?
- Dar negali, bet, manau, kad ateityje galės. Dabar yra apribojimų, nes kaulai ne visiškai sugiję. Ateityje apribojimų nebeliks.
- Ar panašių pacientų esate turėjęs anksčiau? Galbūt jie domisi, renkasi informaciją apie operaciją, bet nepasiryžta gultis ant operacinio stalo?
- Nedaug, bet turime. Anksčiau yra buvęs atvejis, kai ilginau galūnes keturiolika centimetrų berniukui, kuris norėjo pasiekti kojomis pedalus. Dabar jis jau turėtų būti dvidešimt penkerių ar trisdešimties metų vyras. Paskutinį kartą jį mačiau prieš dešimt metų.
Tai yra itin sunkios operacijos, todėl pacientai atidžiai atsirenkami ir jie turi būti labai motyvuoti. Šiuo metu planuojame operuoti vaiką iš Lietuvos. Dar nežinau, ar imsimės. Tikrai ne visi gydytojai ryžtasi. Nežinau, ar aš būčiau ryžęsis lenkų berniuko atveju, jeigu pacientui nebūtų išilgintos blauzdos Lenkijoje, nes vaikams yra dedami išorinės fiksacijos aparatai ir pacientas daug laiko privalo gulėti. Tad turi būti motyvuoti tėvai ir taikoma itin gera priežiūra.
Įsivaizduokite, yra atliekamos osteotomijos arba perkertamas kaulas, dedami išorinės fiksacijos aparatai ir pamažu po vieną milimetrą per dieną ilginama. Operacija, kurios metu iš karto operuojame abi kojas, trunka tris keturias valandas.
-Tenka girdėti, jog tokių operacijų trokšta ir apie modelio karjerą svajojančios jaunos merginos. Ką joms atsakytumėte?
- Stengiamės atkalbėti. Grožio vardan tokių operacijų retai atliekame. Ašims koreguoti turime priemonių, jeigu tai yra patologinis „iksas“ arba patologinis „o“ formos kojų defektas. Bet daugiau tai - medicininės, o ne kosmetinės operacijos.
Tarp kitko
Profesorius Gavrilas Abramovičius Ilizarovas (1921-1992) kaulų ilginimo metodą atrado atsitiktinai. Profesoriui dažnai tekdavo gydyti Antrojo pasaulinio karo veteranus, kurie turėdavo įvairių problemų dėl kojų kaulų. Jis pradėjo eksperimentuoti su diskiniais išoriniais fiksatoriais, kurie pagreitindavo sulaužyto kaulo gijimą ir palaikydavo jo tolygumą. Kol profesorius atostogavo, seselė, taisydama šiuos fiksatorius, vienam ligoniui veržles pasuko atvirkščiai.
Grįžęs G.A.Ilizarovas rentgeno nuotraukose pamatė, kad atskirtas kaulas pradėjo formuotis iš naujo. Tai buvo pagrindas naujiems tyrimams. Ilizarovo metodas dažniausiai naudojamas gydant kojų iškrypimus ir kitas kaulų ligas.
Komentuoti: