Prieš Pasaulinę tinklainės dieną gydytojai primena, kad netgi elementari akies trauma gali sukelti skaudžių ir negrįžtamų pasekmių, jeigu laiku nebus kreiptasi į specialistus. Būtent taip galėjo baigtis Klaipėdoje gyvenančiam 63-ejų Kazimierui Norvaišui.
Klaipėdietis Kazimieras Norvaišas ne iš knygų žino, kad net nesunki akies trauma gali turėti skaudžių pasekmių.
Viskas prasidėjo, atrodytų, nuo tokio nekalto ir netgi nestipraus smūgio į akį.
„Traumą patyriau, kai Suomijoje miške rinkdamas uogas netyčia užkliuvau už aštrios šakelės.
Vos spėjau sugauti akinius. Sausa šaka pataikė tiesiai į tarpelį tarp akinių ir kairės akies bei šiek tiek kliudė kairį voką. Priėjęs prie dviračio dar pažiūrėjau į veidrodėlį, bet ant akies voko nepamačiau jokio pėdsako. Matyt, smūgis buvo labai taiklus, pataikė tiksliai į jautrią vietą – tinklainės kraštelį. Todėl ji ir plyšo. Kadangi neskaudėjo, greitai apie tai pamiršau“, - prisiminė klaipėdietis.
Netgi akyse iškilusios žvaigždutės Kazimierui nesukėlė nė mažiausio įtarimo.
„Pasirodo, reikėjo kuo skubiausiai kreiptis į gydytojus. Žvaigždutės beveik netrukdė regėjimui. Dar parvairavau mašiną iš Suomijos.
Po to, kai grįžęs į Lietuvą, paskaičiau, kad pasirodžiusios žvaigždutės yra tinklainės atšokos simptomas, kreipiausi į gydytojus.
Bet, kol užsiregistravau ir pakliuvau pas gydytoją, prasidėjo akies užtemimas. Gydytoja iškart mane išsiuntė į Kauną. Pasekmės galėjo būti skaudžios – visiškas akies aklumas. Operaciją atlikę gydytojai išgelbėjo mano akį“, - sako K.Norvaišas.
Interviu
Apie tinklainės ligas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoju oftalmologu dr. Martynu Špečkausku:
- Kokios tinklainės ligos yra pavojingiausios, netgi grasinančios aklumu?
- Pavojingiausios tinklainės ligos – tos, kurios užklumpa staiga, visiškai netikėtai ir reikalauja skubios pagalbos. Deja, ne visuomet ką tik buvęs sveikas žmogus suvokia, kad yra rimtas ligonis. Pirmiausia išskirčiau regmatogeninę tinklainės atšoką. Tai nėra dažna liga. Gal dėl to informacijos pacientams nėra daug.
- Kokie yra šios ligos pagrindiniai simptomai? Koks pirmas signalas, kad verta sunerimti?
- Liga dažnai prasideda lyg ir nepavojingais simptomais. Sergančios akies regos lauke atsiranda laisvai plaukiojančių drumsčių. Panašių drumsčių galime pastebėti kiekvienas, pažiūrėjęs į šviesų foną, pavyzdžiui, sieną ar lubas. Tačiau, gresiant tinklainės atšokai, jų staiga padaugėja, nes joje susiformuoja plyšys, pro kurį į stiklakūnį patenka tinklainės pigmentinio epitelio dalelės.
Kitas svarbus pavojingas simptomas – žybčiojimas. Jį pacientai pastebi iš šviesios aplinkos patekę į tamsią, judindami galvą ar atlikdami ja staigius judesius. Tai tinklainės tempimo požymis.
Tinklainės atšokai progresuojant, atsiranda akipločio defektas, tarsi „užslenka užuolaida“. Kai tinklainės atšoka pasiekia centrinę dalį ir apima geltonąją dėmę, regos aštrumas staiga blogėja ir tik tuomet priverčia rimtai sunerimti ligonį. Deja, prognozė jau būna žymiai blogesnė.
Svarbi ir ligos trukmė. Praėjus septyniom dešimt dienų nuo tinklainės atšokos pradžios, gydytojo galimybės padėti labai sumažėja. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad mūsų pacientai pagalbos kreipiasi vėlai. Nuo simptomų pradžios iki operacijos vidutiniškai praeina trisdešimt šešios dienos.
-
Šiuo atveju gydymas yra veiksmingas?
- Pastebėjusius pirmuosius simptomus ir laiku pas akių gydytoją patekusius pacientus galima gydyti lazeriu arba skystu azotu – suformuojami randeliai, kurie sutvirtina pažeistas tinklainės vietas ir neleidžia atšokai plisti. Jei tinklainės atšoka jau išplitusi, tenka operuoti. Dažniausiai atliekama
pars plana vitrektomija, kurios metu pašalinamas stiklakūnis ir priguldoma tinklainė, jos plyšiai blokuojami lazerio ar kryokoaguliantais ir į likusią stiklakūnio ertmę suleidžiamos besiplečiančios medicininės dujos. Jos kelias savaites prilaiko tinklainę, kol ši prisitvirtina prie gyslainės. Daugiausia tokių operacijų atliekama Kauno ir Santariškių klinikose, jos pradedamos ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
- Kaip užbėgti už akių tinklainės ligoms?
- Svarbu profilaktiniai apsilankymai pas akių gydytoją. Labai apsidžiaugiu, kai apsilanko sveikas pacientas. Verčiau pakonsultuočiau dešimt sveikų nei vieną ligonį. Į akių gydytoją kreiptis reikėtų nedelsiant, pastebėjus bet kurį minėtą simptomą, o akis tikrinti rekomenduojama kas metus ar dažniau, jei taip yra nurodęs gydytojas. Ypač svarbu to neužmiršti sulaukusiems 40 metų ir vyresniems, trumparegiams. Rizika atšokti tinklainei padidėja po kataraktos operacijos, patyrus akies ar galvos traumą, taip pat yra ir šeimyninis polinkis susirgti šia liga.
- Kokias pasekmes gali sukelti paprasčiausios akių traumos?
- Kalbant apie aklumą, tenka prisiminti ir akių traumas. Pastaruoju metu lyg jų ir mažiau. Bent norisi tuo tikėti. Tačiau vis dar dažnai pasitaiko apmaudžių traumų, kurių tikrai galima išvengti. Vyrai kala, gręžia, šlifuoja, visiškai nesaugodami akių. Nuo gaminio atitrūkę maži metalo gabaliukai turi didelę kinetinę energiją ir gali prasiskverbti pro akies dangalus, rainelę, lęšiuką, o rikošetu judėdamas stiklakūnyje net kelis kartus atsitrenkti į tinklainę ir ją suplėšyti. Dažnas nukentėjusysis akių traumų punkte prisipažįsta turintis apsauginius akinius, tačiau tai jie nepatogūs, tai nežinia, kur padėti. Negi sunku apskaičiuoti, kad net dėl paviršinio akies krislo vien atvykimas pas gydytoją ir akių lašai kainuoja daug daugiau nei kokybiški apsauginiai akiniai, o gal net keletas jų, kurie visada būtų po ranka ir lėčiau dėvėtųsi. Taip pat yra sezoninės traumos, kurių padėtų išvengti visuomenės švietimas. Vasarą tvarkoma aplinka krūmapjovėmis ir žoliapjovėmis be apsauginių akinių, neatsargiai bandoma mulčiuoti su tam nepritaikytomis vėjapjovėmis arba jomis dirbama akmenuotose vietose. Rudenį skaldomos malkos, nuo atšokusių pliauskų dažnai nukenčia ir prie tokių darbų nepratusios moterys. Nuo stipraus smūgio neretai plyšta tinklainė, o vėliau formuojasi jos atšoka ar geltonosios dėmės skylė.
- Ar klinikose atliekate unikalių, išskirtinių tinklainės operacijų?
- Chirurgui visos jos išskirtinės, kiekvienas atvejis savaip sudėtingas. Apskritai per septynerius metus neprisimenu nei vienos nuobodžios darbo dienos. Kartais būna pikta, kai septynios operacinės būna baigusios darbą, o man tenka operuoti skubius pacientus ar kai iškviečia į darbą per šventes, bet viską atperka žinojimas, kad esu tas gydytojas, kurio dabar reikia pacientui, o kiekviena operacija man padeda tobulėti kaip specialistui.
- Kalbant apie tinklainės ligas, ar medicina yra toli pažengusi? Kokių yra naujų gydymo metodų?
- Tinklainės operacijos sparčiai tobulėja. Tenka dalyvauti tarptautinėse konferencijose, tiesioginėse vaizdo transliacijose iš operacinių, kur žymiausi pasaulio vitreoretinaliniai chirurgai demonstruoja naujausias technologijas. Mikrochirurginiai instrumentai tampa vis plonesni, jau galima naudoti 27G dydžio vitrektomus, kurie nedaug storesni už insulininio švirkšto adatą, o instrumentams skirtų akies pjūvelių nereikia siūti, nes jie labai maži ir sulimpa savaime. Pacientui sukeliama nežymi chirurginė trauma ir jau už kelių valandų jis gali keliauti namo gydytis ambulatoriškai. Nedarbingumo laikotarpis trumpas, efektyvesnis gydymas leidžia išvengti invalidumo atvejų. Šiandienos medicinoje svarbus ne tik pacientų sveikimas, turime skaičiuoti pinigus, ir ne vien tuos, kuriuos išleidžia ligonių kasos - kiekvienas sveikas žmogus sukuria daugiau vertės valstybei nei ligotas ir nelaimingas.
Komentuoti: