Neregių pasirinkimas: technologijos prieš palydovus

Deimantė Zailskaitė
2015-02-02
„Galima sakyti, jog Lietuva yra aukštojo mokslo bei technologijų kraštas“, - sako regėjimo negalią turintis informacinės aplinkos specialistas, pristatydamas akliesiems sukurtas naujoves. Anot jo, visi susikoncentravę į technologinius dalykus. Neregiai – irgi.
Savo ruožtu kaniterapijos svarbą akcentuojantys medikai bei kinologai tvirtina, kad mūsų šalies neregiai daug praranda, nesinaudodami (ir net neturėdami tokios galimybės) šunų vedlių paslaugomis.
Neregių pasirinkimas: technologijos prieš palydovus
„Kadaise rinkome pareiškimus, kas norėtų įsigyti šunis vedlius, susidarė apie keturiasdešimt pareiškimų vien Vilniuje, jau nekalbant apie kitus rajonus. Šunų vedlių poreikis tikrai buvo, manau, yra ir dabar“, - sako regėjimo negalią turintis masažuotojas Viktoras Deinarovičius.

Reikalingos technologijos
„Iš pačių aklųjų nesame gavę nei vieno prašymo, nei vieno užklausimo, kodėl Lietuvoje nėra šunų vedlių, – teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė, paklausta, ar mūsų šalyje yra jaučiamas šunų vedlių poreikis. –
Be to, paruošti šunį vedlį yra labai brangu. Artimiausi mūsų kaimynai latviai šunis vedlius dresuoti pradėjo neseniai – rodos, šiuo metu jų turi dešimt. O mes neturime nei vieno...“
Jeigu mūsų neregiai neturi poreikio arba galimybių įsigyti šunį vedlį, tuomet kokių paslaugų jiems stinga labiausiai?
„Techninės pagalbos priemonių, - vienareikšmiškai sako specialistė. - Yra daugybė paslaugų, kurių neužtenka. Tarp jų – palydovo paslaugos. Taip pat reikalingos technologijos. Jos mūsų gyvenimą pakeičia, o neregių – dar labiau“.
Pasak regėjimo negalią turinčio Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialisto Arvydo Juchnos, kiekvienas neregys susiduria su skirtingais rūpesčiais ir pageidavimais. „Ilgą laiką galvojau, jog būtų smagu turėti šunį vedlį, bet įsigilinus į visus niuansus, jeigu ateitų laikas apsispręsti, turbūt ilgai mąstyčiau...

Esu įpratęs vaikščioti su baltąja lazdele. Kita vertus, ne vienas sąjungos narys pasakytų, kad jis mielai rinktųsi šunį vedlį. Tačiau vien jo paruošimas ir įsigijimas užtrunka pusantrų metų ir, bijau sumeluoti, yra skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių.
Toks šuo žmogui tarnauja septynerius metus, vėliau jis išeina į užtarnautą poilsį.
Kitas svarbus dalykas: nežinau, kiek apima įstatyminė bazė ir kaip aplinkiniai reaguotų, nes su šunimi įeiti į viešąsias patalpas, galų gale parduotuvę, biblioteką ar polikliniką, pas mus yra draudžiama.
Be abejo, kai kuriais atvejais šuo turi pranašumų: jis tikrai neves per balą, jeigu kas nors iškris iš rankų – paduos, atskirs šviesoforo spalvas, nes kartais, atėjus prie perėjos, pakankamai sudėtinga suprasti, koks šviesoforo signalas dega – jo skleidžiamą garsą užgožia mašinų keliamas triukšmas.
Dabar kalbu ir man pačiam pradeda patikti ši mintis. (Juokiasi.) Galima sakyti, kad Lietuva yra aukštojo mokslo ir technologijų kraštas. Visi susikoncentravę į tuos dalykus.
Manau, turi susiformuoti šunų vedlių kultūra, kažkas turi parodyti pavyzdį“, - įsitikinęs pašnekovas.
 
Nėra infrastruktūros
Šunų vedlių pavyzdį bandė parodyti iš Prancūzijos kilusi aktorė Karolina Masiulytė-Paliulienė, prieš keliolika metų su bendraminčiais steigusi šunų vedlių dresavimo mokyklą. „Viskas prasidėjo nuo pažinties su jauna veterinare, kuri užsukusi į knygyną paklausė, ar yra knyga prancūzų kalba apie šunų dresiravimą. Ji pasakė, kai jai būtų įdomu dresiruoti šunis, kaip aklų žmonių palydovus. Bet iš Lietuvos pusės turbūt buvo per anksti...“ – dėl žlugusios idėjos apgailestauja Lietuvoje gyvenanti moteris.
„Prancūzijoje labai dažnai matomi neregiai, o kur jūs aklus žmones matote čia, Lietuvoje? Daugiau nei dvidešimt metų praėjo nuo nepriklausomybės atgavimo, o jie vis dar yra izoliuoti, visiškai neintegruoti į visuomenę. Tokie šunys regėjimo negalią turintiems žmonėms padėtų gyventi visavertį gyvenimą“, - neabejoja moteris.
„Kai kurių dalykų tikrai reikėtų daugiau. Pavyzdžiui, gatvėse stinga aiškesnių orientyrų, ypač autobusų sustojimų vietose, - sako regėjimo negalią turintis masažuotojas Viktoras Deinarovičius. – Teko lankytis kitose šalyse. Pavyzdžiui, Japonijoje iš vis nuostabus dalykas: tame rajone, kur gyvena daug aklųjų, šaligatvio viduryje yra speciali juosta, pagal kurią orientuojasi aklasis ir silpnaregis.
Kiek pačiam teko susidurti, šunys vedliai Latvijoje ir Estijoje jau yra, o pas mus – dar ne. Kadaise rinkome pareiškimus, kas norėtų įsigyti šunis vedlius, susidarė apie keturiasdešimt pareiškimų vien Vilniuje, jau nekalbant apie kitus rajonus.

Šunų vedlių poreikis tikrai buvo, manau, yra ir dabar.
Su tokiu pagalbininku vis tiek saugiau ir patikimiau vaikščioti. Tiesa, jeigu neregintis žmogus su lazda nemoka vaikščioti, tai ir su šunimi nemokės...“
 
Komentarai
Neįgaliųjų reikalų departamento laikinoji direktorė Jolanta Šliužienė: 

Regėjimo negalią turintys žmonės mums yra minėję, kad jiems trūksta techninės pagalbos priemonių ir artimiausiu metu jie teiks siūlymus dėl geresnio aprūpinimo jomis.
Didžiąja dalimi aplinka žmonėms su regėjimo sutrikimais nėra pritaikyta ir šioje srityje dar daug ką reikėtų nuveikti. Šiuo metu vis tiek labiau yra orientuojamasi į fizinę negalią, būtent neįgaliojo vežimėlyje sėdinčių žmonių poreikius.
Artimiausiu metu kartu su Aplinkos ministerija bei su Aklųjų ir silpnaregių sąjunga peržiūrėsime galiojančius statybos techninius reglamentus, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl statinių pritaikymo regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Turime nemažai pavyzdžių, kuomet aklieji ryžto ir atkaklumo dėka įsitvirtina gyvenime, studijuoja, pasiekia profesines aukštumas.
Per užimtumo programas darbo biržos teikia paramą neįgaliesiems nuosavam verslui pradėti. Yra galimybių įsidarbinti valstybės remiamose socialinėse įmonėse, kurių Lietuvoje šiuo metu yra jau 138. Vis daugiau neregių naudojasi ir išmaniaisiais telefonais. Įprasti stalo ar nešiojami kompiuteriai su įprastomis klaviatūromis, kalbantys mobilieji telefonai daugeliui neregių jau yra tapę kasdienėmis darbo, laisvalaikio, mokymosi priemonėmis.
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedros docentė Viktorija Grigaliūnienė: 

- Šuo vedlys atlieka kelias funkcijas: visų pirma neregiui padeda orientuotis aplinkoje, kitas dalykas – veikia terapiškai, sumažindamas nerimą, suteikdamas daugiau teigiamų emocijų ir pasitikėjimo. Vaikštant su baltąja lazdele, visa atsakomybė tenka neregiui – jis turi pats orientuotis aplinkoje, o kai eina kartu su apmokytu gyvūnu, šiek tiek atsakomybės gali permesti savo palydovui, nes šuo turi gerą uoslę, orientaciją.
Regėjimo negalią turintis žmogus, eidamas su šunimi vedliu, gali labiau atsipalaiduoti. Tai be galo didelis skirtumas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris