Neišnešiotas naujagimis – dar ne nuosprendis

Saulė Norvilaitė
2016-11-28
Šiandien Eglės Zelbienės (28 m.) dvynukės lanko darželį kartu su bendraamžiais, žaidžia, kalba kaip ir visi kiti vaikai. Nė nepasakytum, kad keturmetės gimė neišnešiotos, o pirmieji gyvenimo metai buvo išbandymas jų mamai.
Neišnešiotas naujagimis – dar ne nuosprendis
Eglės Zelbienės dvynės gimė 31 nėštumo savaitę. Dabar keturmečių raida jau pasiekusi bendraamžių, nors iki metų amžiaus skirtumas išties jautėsi. E.Zelbienė su dukromis lankėsi vaiko raidos įstaigoje, kur su jomis dirbo neurologai, kineziterapeutai, logopedai.

Vėluoja raida
„Pradžia buvo išties sunki: naujagimių reanimacija, intensyvios priežiūros palata... Mūsų dvynukės gimė 31 nėštumo savaitę, tad jų raida vėlavo dviem mėnesiais“, - pasakojo vaikų mama.
Dvynėms trūko vitamino D, nes jos gimė nenešiotos ir nespėjo sukaupti šio vitamino atsargų. Tik gimus mergaitėms buvo paskirtas vitaminas D, tačiau jo vis tiek nepakako. Dėl to prasidėjo rachitas, kuris būdingas per anksti pasaulį išvydusiems naujagimiams.
 
Neišnešiotukams taip pat būdingos ortopedinės problemos, klubo sąnarių nesusiformavimas, tačiau Eglės dukrytės to išvengė. Be to, vienos mergaitės raumenų tonusas buvo padidėjęs, todėl jai atliktos tempimą sumažinančios procedūros, kad vaikas nebūtų atsilošęs. Negana to, iki pusės metų dvynes kamavo užkietėję viduriai, nepaisant to, kad Eglė jas maitino savo pienu. Tiesa, didesnių problemų pavyko išvengti.
 

Dabar dvynukių raida jau pasiekusi bendraamžių, nors iki metų amžiaus skirtumas išties jautėsi. E.Zelbienė su dukromis lankėsi vaiko raidos įstaigoje, kur su jomis dirbo neurologai, kineziterapeutai, logopedai. 
 
Kaltino save
„Mano dvynės - identiškos, iš vienos placentos, todėl buvau stebima dėl transfuzijos sindromo – kai vienas vaikas gali savo kraują atiduoti kitam ir žūti. Dėl to kas dvi savaites lankydavausi rizikingo nėštumo kabinete. Mane gydytojai buvo informavę, kad yra didelė priešlaikinio gimdymo grėsmė, tačiau nieko pakeisti nebuvo įmanoma ir gimdymas prasidėjo savaime.
 

Nėštumas buvo sudėtingas, teko nemažai laiko praleisti ligoninėje. Pirmomis dienomis po vaikų gimimo buvo sunku emociškai. Kaltinau save. Tačiau sulaukiau daug paramos iš gydytojų ir slaugytojų, bendravau su mamomis, kurios taip pat turėjo anksčiau gimusių vaikučių. Pasidalinimas bendra patirtimi labai reikalingas“, - pasakojo E.Zelbienė.

 
Moteris pastebėjo, kad jos vaikai iš pradžių buvo dirglesni, dažnai verkdavo. Ji tiki, kad dėl to kaltas laikotarpis, praleistas naujagimių reanimacijos skyriuje be tėvų. Po mėnesio klinikose Eglė su dvynėmis grįžo namo. Tai buvo dar vienas sunkus etapas, nes nebeliko medicininės priežiūros – jauna mama namuose liko viena su vaikais.
 
„Išgyvenau, ar viskas gerai, ar neatsitiks taip, kaip ligoninėje, ar jos nenustos kvėpuoti, ar svorio nepraranda? Gyvenimas buvo kaip po padidinamuoju stiklu“, - prisiminė Eglė, kuri po patirto išbandymo įstojo į Neišnešiotų naujagimių organizaciją ir teikia paramą kitiems tėvams. Jos manymu, tokiu atveju svarbiausia – girdėti geras istorijas, pamatyti tokius vaikus jau paaugusius ir suprasti, kad ne viskas baigiasi blogai.

 
Interviu
LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė:

- Kokios problemos dažniausiai kamuoja neišnešiotus kūdikius?

- Labai anksti gimusių vaikų, mažiau 32 savaičių, visos organizmo sistemos yra nebrandžios. Dažniausiai tai būna plaučių nebrandumo požymiai, jie neturi surfaktankto – medžiaga, kuri palaiko plaučius išsiplėtusius. Tokių vaikų imunitetas – labai prastas, todėl juos dažnai užpuola infekcijos.

 
Jų kraujagyslės yra trapios, todėl dažnai prikraujuoja į galvos smegenis – gali susiformuoti įvairaus laipsnio kraujosruvos. Neišnešioti vaikai nemoka čiulpti, ryti, juos reikia maitinti pro zondą, todėl svarbu, kad naujagimiai gautų mamos pieno, kurį jie geriausiai virškina ir pasisavina.
 
Tokie vaikai nereguliuoja temperatūros, todėl jiems reikalinga speciali įranga – arba inkubatorius, arba šildoma lovelė. Jie dažnai turi atvirą arterinį lataką, kur kraujas teka ne taip, kaip reikia. Tai jiems trukdo kvėpuoti ir augti, kartais tenka lataką uždaryti vaistais ar chirurginiu būdu. Akys gali būti pažeistos dėl deguonies trūkumo ir neišnešiojimo. Jeigu rega nėra stebima ir gydoma, gali baigtis ir aklumu.
 
- Neišnešiotukams tikriausiai reikalinga ir ypatinga priežiūra?
- Pirmiausia mes stengiamės sudaryti tokias sąlygas, kurios būtų panašios į tai, kaip jie gyveno mamos pilve – nėra aiškios šviesos, didelio garso. Dėl to jie gyvena inkubatoriuje, kur palaikoma artima mamai temperatūra ir drėgmė. Inkubatoriuje jie užklojami, kad akys negautų per daug šviesos, nes jiems tai kenkia, laikomasi tylos režimo.

 
Pirmosiomis dienomis svarbiausia, kad vaikai patirtų kuo mažiau streso. Jeigu leidžia jų bendrą būklė, tokie vaikai dedami mamai ant krūtinės – tai kengūros metodas. Įrodyta, kad tai labai sveika, ir tokie vaikai greičiau ima patys kvėpuoti, pradeda greičiau valgyti, o mama turi daugiau pieno. Gulėdami ant mamos krūtinės, jausdami tą ryšį, mažyliai gali greičiau pasveikti.
 
Jeigu tik būklė leidžia, mamos pas savo vaikus gali būti 24 val. per parą. Slaugytoja, įvertinusi būklę, pasitarusi su gydytoju, priima sprendimą, ar jau galima naujagimį „kengūruoti“. Mama su kūdikiu gali vykti namo, kai vaikas valgo pats, guli lovelėje ir jam nereikia papildomos šilumos, kai nebėra geltos. Naujagimiai namo išvyksta ne anksčiau kaip 34 savaičių, nes iki tol jie gali pamiršti kvėpuoti.
 
- Neišnešiotų naujagimių mirtingumas Lietuvoje nedidelis. Sakykite, kokie veiksniai lemia jų gydymo sėkmę?
- Įtakos turi vaiko branda, kaip jis elgsis ir kokios jam pagalbos reikės. Taip pat priklauso nuo to, kiek imlūs tėvai, kiek jie mokosi, stengiasi vaikui padėti. Aišku, nė vienas tėvas nenori, kad būtų blogiau. Pasaulyje įsivyrauja tendencija tėvus įtraukti į slaugą, jog jie patys galėtų vaikus maitinti, zonduoti, prižiūrėti.
 

Jeigu mama jau turėjusi neišnešiotą naujagimį, ji daugiau ar mažiau apie tai žino. Jeigu tai pirmas atvejis jos gyvenime, streso yra daugiau. Todėl tėvams labai padeda socialiniai darbuotojai, psichologai, tėvų asociacijos atstovai, kurie ateina ir teikia mamoms psichologinę pagalbą, savo pavyzdžiu parodo, kad vaikai išgyvena ir būna sveiki.

 
- Ar įmanoma ateityje sumažinti neigiamą įtaką per anksti gimusio vaiko sveikatai?
- Kuo mažesnis naujagimis gimė, tuo jam sunkiau bus pasivyti bendraamžius ir tuo bus sunkiau pirmaisiais metais, jie turės daugiau sveikatos problemų, kurios gali atsiliepti vėliau. Vėlgi ir patys mažiausi išgyvena, būna sveiki. Labai sunku pasakyti, kuris vaikas turės problemų, todėl jie yra stebimi.
 
Kaune yra Kūdikių vystymosi ir stebėjimo kabinetas, kur vaikus stebi specialistų komandos. Tokiuose kabinetuose lankosi visi vaikai, gimę anksčiau nei 32 savaičių. Jie ten vyksta iki tol, kol sukanka vieneri. Vaikams teikiama pagalba, stebima jų motorinė ir psichinė raida. Tėvams iš karto pasakoma, kad reikės lankytis tokiame kabinete, jei jų vaikas yra rizikos grupėje, sveria mažiau nei pusantro kilogramo.  


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris