Mokslininkai sukūrė naujus vėžio žymens testus

Evelina Machova
2018-02-01
Savaitės pradžioje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas prof. dr. Feliksas Jankečius bei jo pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. dr. Sonata Jarmalaitė pristatė mokslinį projektą „Naujos kartos vėžio žymenys“, kuris nominuotas ir 2017 metų Lietuvos mokslo premijai. Pasak profesorių, ieškodami naudos pacientui mokslininkai pirmiausia siekė, kad vėžio žymenų testas būtų patikimas, naudingas ir neskausmingas.
Mokslininkai sukūrė naujus vėžio žymens testus
„Jei galėtume ligą diagnozuoti kur kas anksčiau, išgyvenamumo rodikliai ženkliai pasikeistų. Prieš kelias savaites operavome jauną žmogų, kuriam atsitiktinai vienu metu nustatytos dviejų lokalizacijų - kasos ir inkstų - fatalinio vėžio diagnozės. Tačiau ligos nustatytos labai anksti, navikai - maži, operacija truko valandą, tad abu organai išsaugoti. Pacientas sveiksta ir esame užtikrinti, kad jis sėkmingai gyvens toliau“, - sėkmingu pavyzdžiu dalijasi Nacionalinio vėžio instituto vadovas prof. dr. Feliksas Jankevičius.

Naujos kartos žymenys
Nacionalinio vėžio instituto mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis pristatęs kolegų darbą teigė, jog jų atradimas bus proveržis gydant onkologines ligas, nes pasitelkus naujus tyrimų metodus daugelį onkologinių ligų galima nustatyti naudojant vėžio žymenimis.
Pasak dr. E.Janulionio, pasaulyje per metus nustatoma 14 mln. naujų vėžio atvejų, 8 mln. žmonių miršta. Lietuvoje kasmet nustatoma 17 tūkst. naujų vėžio atvejų. Onkologinės ligos pagal mirtingumo rodiklius yra antroje vietoje, tačiau prognozuojama, kad po daugiau nei dešimtmečio jos pakils į pirmąją. „Vėžys - ne tik liga, bet ir ekonominės problemos.
 
Brangiai kainuoja kiekviena gyvybė, kaip ir pats ligos gydymas. Vaistai, jų sukūrimas sudaro bene didžiausius gydymo kaštus, nes jų sukūrimas užtrunka iki dvylikos metų. Šiam procesui prireikia šimtų milijonų eurų ar dolerių. Onkologinių ligų gydymas remiasi trimis banginiais – chirurgija, chemoterapija ir radioterapija. Visose šiose srityse per pastaruosius kelerius metus įvyko dideli pokyčiai, tačiau to nepakanka“, - sako dr. E.Janulionis.
Diagnostika tobulėja, tačiau, dr. E. Janulionio žodžiais, ištirti visą žmogų - nerealu. „Vienas šios problemos sprendimo metodų - naujos kartos vėžio žymenys, kuriais būtų galima nustatyti visus vėžinius susirgimus. Tačiau kol kas to nėra“, - sakė NVI mokslinis sekretorius.

 
Paskatino epidemiologinė situacija
Prof. dr. Felikso Jankevičius į klausimą, kas ir kodėl paskatino imtis naujų vėžio žymenų tyrimų, atsako – epidemiologinė Lietuvos situacija, kuri toli gražu nėra gera. „Gyvenimo trukmės vidurkis - žemiausias tarp Europos Sąjungos šalių, ypač prasta vyrų sveikatos statistika. To priežasčių daug, tačiau trečdalį mirties atvejų sudaro onkologinės ligos. Lietuvos vyrai pagal sergamumą jomis pirmauja Europoje, ypač tai pasakytina apie prostatos, inkstų vėžį. Moterys išsiskiria aukštu sergamumu gimdos kaklelio vėžiu. Lietuvoje taikome visus svarbiausius gydymo būdus, vykdome net keturias prevencines vėžio programas. Gydymo rezultatai turėtų būti geresni, bet nėra labai geri. Jei pažvelgtume į penkerių metų išgyvenamumą po gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžio, jis yra labai žemas. Tas pats galioja ir plaučių bei krūties vėžiui“, - sako prof. dr. F.Jankevičius. 

Vėžio diagnostikai pagerinti šalyje veikia keturios prevencinės vėžio patikros programos, tačiau medikams vis tiek dažnai tenka diagnozuoti užleistas ligas. Tiesa, prevencinės programos sukurtos ne visų lokalizacijų vėžiui.
„Jei galėtume ligą diagnozuoti kur kas anksčiau, išgyvenamumo rodikliai ženkliai pasikeistų. Prieš kelias savaites operavome jauną žmogų, kuriam atsitiktinai vienu metu nustatytos dviejų lokalizacijų - kasos ir inkstų - fatalinio vėžio diagnozės. Tačiau ligos nustatytos labai anksti, navikai - maži, operacija truko valandą, tad abu organai išsaugoti. Pacientas sveiksta ir esame užtikrinti, kad jis sėkmingai gyvens toliau“, - sėkmingu pavyzdžiu dalijasi prof. dr. F.Jankevičius.
 
Nori diagnozuoti anksčiau 
Veikiančios ankstyvos diagnostikos, vadinamosios prevencinės patikros  programos, pasak specialistų, turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Tarkim, įdiegus  PSA tyrimą, kuris buvo daug žadantis, atsirado ir prostatos vėžio  hiperdiagnostika.
Anot prof. dr. F.Jankevičiaus, ankstyva vėžio diagnostika nėra vien tik Lietuvos problema. Su ja susiduria visos išsivysčiusios šalys. „Ko reikia? Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš kelerius metus pradėta programa „Cancer moonshot“, kurios tikslas - pagerinti vėžio diagnostiką. Įvardintas ir įrankis, kaip tai būtų galima padaryti – genomikos taikymas klinikinėje praktikoje. Tokį tikslą užsibrėžėme ir mes. Koncentruojamės į naujausius tyrimus: svarbu detaliai ištirti naviką, prognozuoti ligos eigą, taip pat remiantis konkrečia naviko mutacija skirti individualų gydymą“, - sako prof.dr. F.Jankečius.

Instituto vadovo teigimu, mirtingumas dėl prostatos vėžio yra vienas aukščiausių. Nors ankstyvai diagnostikai naudojamas PSA testas, jo specifiškumas gana žemas ir, kaip rodo tyrimai, tik kas ketvirtam vyrui su padidintu PSA aptinkamas vėžys. Maža to, maždaug 20 procentų pacientų, kuriems yra nustatomas pažengęs vėžys, nepastebimas joks PSA didėjimas. „Tai, skiriant gydymą, gana riboja medikus. Tiesa, yra ir dar viena problema: anksti diagnozavus prostatos vėžį didelei daliai pacientų jis yra kliniškai nereikšmingas. Vadinasi, liga progresuoja taip lėtai, jog jai neužtenka net žmogaus gyvenimo, kad taptų pavojinga. Tokiais atvejais pacientai yra stebimi, tačiau, kaip rodo moksliniai tyrimai, dalis tokių vėžio atvejų vis dėlto progresuoja ir dėl to susiduriame su nemažai užleistų atvejų.

 
Taigi mums reikia naujų molekulinių žymenų, kurie leistų jau pirminės vėžio diagnozės metu atskirti pavojingas prostatos vėžio formas, kurios reikalauja agresyvaus ir kombinuoto gydymo, ir nepavojingas. Šiuo pagrindu ir formavome mokslinio darbo užduotį atsižvelgdami ir į genetinius žymenis, kurių gali būti įvairių formų: tai ir skirtingi chromosominiai persitvarkymai, mutacijos. Deja, šiandien nė vienas genetinis tyrimas nėra įtrauktas į klinikinį sprendimą ir dėl to daugiau atsižvelgiame į epigenetinius pokyčius, kurie daro didesnę įtaką vėžio patogenezei“, - sako prof. F.Jankevičius.

Jeigu galėtume anksčiau diagnozuoti vėžį, Nacionalinio vėžio instituto vadovo įsitikinimu, atsirastų daugiau galimybių pacientams išgydyti.
15 metų trukusio mokslinio darbo tikslas ir buvo atrasti naujos kartos vėžio žymenis, kurie leistų ne tik anksti diagnozuoti ligą, bet ir veiksmingai ją gydyti.
„Naudojant skysčių biopsiją laisvai cirkuliuojančių vėžinių ląstelių jų nukleorūgščių ieškoma organizmo skysčiuose - kraujyje, šlapime, seilėse, spermoje. Tai leidžia patikrinti ne vieną, o šimtus žymenų“, - pristatydamas tyrimą sakė NVI vadovas.


 
Komentaras
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. dr. Sonata Jarmalaitė:

Pasaulyje vis plačiau kalbama apie  skysčių biopsiją. Tiesa, dažniausiai ji siejama su kraujo paėmimu, kas, kaip minėjo ir prof. F.Jankevičius, yra intervencija. Dažniausiai tai būna gana skausminga pacientui ir gana brangu, todėl mes gyvendami ir dirbdami Lietuvoje nusprendėme ieškoti būtent mums tinkamiausio metodo. Šlapimo paėmimas nėra skausminga procedūra, gana patogi pačiam pacientui - jis tai gali atlikti ir namuose. Ieškojome, kaip pigiai, greitai, patogiai galėtume atlikti tyrimą ir pateikti  prognozę. Naudojant naujos kartos vėžio žymenis, šlapime galima aptikti pakitusią DNR. Tai - pavojaus signalas, informacija, kad žmogus gali sirgti vėžiu.
 
Kita vertus, genetiniai testai - labai jautrūs, jie gali aptikti netgi vieną kitą pakitusią ląstelę, kuri galėjo būti pažinta ir sunaikinta  dėl sveiko imuninio atsako. Žmogui tai gali būti per ankstyvas įspėjimas ir stresas, todėl visuomenę turime paruošti naujos karto vėžio žymenų atėjimui, pabrėždami, kad tai - motyvas tirtis toliau, atidžiau stebėti sveikatos būklę. Šie tyrimai gali būti naudingi ir kalbant apie prevencines programas. Daugelio lokalizacijų vėžiui nėra jokių prevencinių programų. Tarkim, plaučių vėžio prevencinei patikrai nėra paprasto metodo, kuriuo galėtume tirti kiekvieną žmogų. Savo ruožtu tyrimai parodė, kad seilėse, skrepliuose galima aptikti pakitusią DNR, kuri įspės, kad žmogus gali sirgti plaučių vėžiu. Jei tokie metodai ateitų į visos populiacijos patikras, taptų ne tokie brangūs ir vėžys būtų diagnozuojamas anksčiau, tikrai galėtume galvoti apie didelį proveržį diagnozuojant ir gydant onkologines ligas.
 
Be abejo, panašūs testai ateina į praktiką, bet kaip komerciniai. Lietuva - maža šalis ir, mano nuomone, turėtume orientuotis ne į pasaulinę rinką, o rūpintis  savo pacientais, nes patentuoti užsieniniai vėžio žymenų testai ne visada pasitvirtina ir tinka mūsų ligoniui. Esame patikrinę kelis populiarius naujos kartos vėžio žymenis, tačiau jie lietuvių populiacijoje nebuvo dažni ir aktualūs. Todėl norime sukurti savo, lietuvišką, testą.
Pastaruoju metu, penkiolikos metų patirtį sutelkėme vienos ligos - progresuojančio prostatos vėžio - tyrimui. Kastracijai atsparus prostatos vėžys gydomas itin brangiais vaistais, tačiau tik dalis ligonių į taikomą gydymą reaguoja puikiai, kietiems naujos kartos vaistai visiškai neveiksmingi. Ištyrę molekulinį prostatos vėžio profilį, nustatėme žymenis, galinčius padėti atrinkti ligonius, kuriems šis gydymas būtų efektyvus. Sutaupytume lėšas ir sunkiems ligoniams skirtume tinkamiausią gydymą. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris