Kas dažniausiai sukelia sunkų kalbos sutrikimą: vaikystės išgyvenimai, smegenų defektai, genetinis sutrikimas? Mokslininkai iki šio ieško atsakymo, o kartais pasigirsta pranešimų, kad mikčiojimą pavyks įveikti naujais vaistais.
Didžiosios Britanijos aktorius Colinas Firthas dramoje „Karaliaus kalba“ suvaidinęs mikčiojantį Jungtinės Karalystės karalių Jurgį VI-ąjį, , prisipažįsta, jog tai buvo vienas sunkiausių jo vaidmenų: „Man buvo labai svarbu, kad vaidindamas mikčiojantį žmogų, visai to nenorėdamas nepasityčiočiau iš žmonių, iš tikrųjų turinčių šią problemą.“
Sutrikimas slegia
Mikčiojimas atsiranda, kai pažeidžiama nervų sistema ir raumenų spazmai sutrikdo artikuliaciją. Gerklėje juntamas tarsi įstrigęs kamuolys, žmogus išrausta, ima prakaituoti, kartoti arba ištęsti garsus, skiemenis, žodžius. Vieni mikčiojantieji keletą kartų užsikerta tardami žodžio pirmąjį garsą ar skiemenį. Kiti prieš kalbėdami daro pauzę, o paskui žodį ištaria lyg sprogdindami garsą.
Pažeista normali kalbos tėkmė ilgainiui tampa stipriu psichologiniu barjeru komunikacijai ir veikia gyvenimo kokybę. Mikčiojantis žmogus sunkumų patiria net paprasčiausiose gyvenimo situacijose – norėdamas nusipirkti bilietą ar paklausti kelio.
Jis dažniausiai gėdijasi savo sutrikimo, stengiasi bendrauti tik tuomet, kai neišvengiama. Kuo labiau mikčiojantis žmogus nervuojasi ir įsitempia, tuo sutrikimas ryškesnis.
Tokiems žmonėms labai svarbi rami aplinka. Daugybė mikčiojančių asmenų likę vieni gali laisvai ištarti žodžius.
Pasitelkia net užkalbėjimus
Šio kalbos ritmo ir tempo sutrikimo priežastys nėra lengvai nustatomos ir ilgus metus išlieka mįsle mokslininkams. Dažnai pirmieji mikčiojimo simptomai pasireiškia jau kūdikystėje, tiems vaikams, kurie pradėjo kalbėti labai anksti arba, priešingai, kurių kalbos funkcijos raida vėlavo.
Dažniausiai manoma, kad ligos eigai didžiausią įtaką daro psichologinės traumos, nervinė įtampa. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad galimai visgi mikčiojama ne dėl nervingumo, o genetikos. Mokslininkai pastebėjo, kad mikčiojimas yra perduodamas kitiems šeimos nariams. Tad atradus šį sutrikimą sukeliančius genus, daugelio sergančiųjų gyvenimo kokybę galėtų pagerinti naujų vaistų sukūrimas.
Mikčiojantis žmogus, norėdamas sušvelninti sutrikimą, dažniausiai turi daug padirbėti. Jam reikalinga pagalba. Tvirtinama, kad pasaulyje taikoma per 260 mikčiojimo gydymo būdų. Žmonės bando išsigydyti net užkalbėjimais ar pasitekdami mineralų galią. Mūsų šalyje tradiciškai šia problema užsiima logopedai.
Įveikė per savaitę
Pekino (Kinija) pedagoginio universiteto mokslininkai tikina, kad mikčiojimą galima išgydyti. Tam tereikia ištaisyti defektą smegenų zonoje.
Prieš kurį laiką mokslininkai atliko nedidelį eksperimentą, kurio metu 15 nuolat mikčiojančių pacientų buvo intensyviai gydomi iš dalies perprogramuojant jų galvos smegenis. Terapijos metu tris kartus per dieną jie turėjo kartoti dviskiemenius žodžius, kuriuos jiems sakė tyrinėtojai, o po to – parodytus paveikslėliuose. Be to, pacientai turėjo treniruotis ir savarankiškai. Gydymo kursas tęsėsi savaitę.
Ši metodika leido atpalaiduoti kai kurias galvos smegenų žievės sritis. Po gydymo pacientai praktiškai nebemikčiojo.
Eksperimente dalyvavo dar 26 žmonės, iš kurių mikčiojo tik pusė. Tačiau ši kontrolinė pacientų grupė buvo tik stebima. Visų dalyvių smegenų aktyvumas irgi buvo ištirtas magnetinio rezonanso tomografu – išmatuotas smegenų žievės srities, atsakingos už kalbos įgūdžius, storis ir kt.
Įtaria kalbos centro anomaliją
Mikčiojimo priežastis gali būti kalbos centro anomalija, tvirtina Albertos ir Toronto universitetų (Kanada) mokslininkai. Jie ištyrė bandomosios pacientų grupės smegenų veiklą magnetinio rezonanso tomografu.
Tyrinėta 30 smegenų sričių, iš kurių viena pateikė staigmeną – tai Broko zona, atsakinga už kalbos suvokimą. Sveikų žmonių pilkosios medžiagos tankumas buvo mažesnis nei mikčiojančių pacientų. Tačiau mokslininkai nėra įsitikinę, kad tai tikrai lemia mikčiojimą.
Tarp kitko
Pasaulyje yra apie 1 proc. mikčiojančių žmonių. Europos Sąjungoje jų daugiau nei 4,5 milijono.
Mikčiojančių vyrų yra keturiskart daugiau nei moterų. Pasaulinė statistika rodo, kad mikčiojimu serga 2,5 proc. berniukų ir 1,5 proc. mergaičių.
Mikčiojančios įžymybės
Tačiau mikčiojimas anaiptol nėra siejamas su psichikos sutrikimais ar silpnu intelektu. Nors šį kalbos sutrikimą turintys suaugusieji stipriai jaučia, kad jų išsilavinimą, profesinius ir socialinius pasiekimus tai veikia neigiamai, tačiau yra tūkstančiai mikčiojančių ir puikiai savo darbą atliekančių žymių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, dailininkų, muzikų. Antai mikčiojo tokie žinomi žmonės, kaip Čarlzas Darvinas, Izaokas Niutonas, Vinstonas Čerčilis, Adolfas Hitleris, Robertas Roždestvenskis.
Merlin Monro
Aktorei, kurios tikroji pavardė Norma Jean Baker (1926–1962), mikčiojimą slėpti padėjo tylus balsas ir sustiprinta iškvėpimo technika. Visgi šis sutrikimas jai nesutrukdė visą savo legendinę karjerą žavėti kolegas, draugas ir minias kino žiūrovų.
Elvis Preslis
Kas galėjo pagalvoti, kad rokenrolo karaliumi vadinamas dainininkas (1935–1977) irgi kentėjo nuo mikčiojimo. Jam įveikti kaip kvėpavimo terapiją taikė dainavimą.
Julia Roberts
Viena šiandienos Holivudo įžymybių abu su broliu Eriku nuo mažens turėjo šią problemą. Todėl neatsitiktinai prieš septynerius metus jie tapo „Amerikos mikčiojimo fondo“ geros valios ambasadoriais.
Briusas Vilis
„Kieto riešutėlio“ žvaigždė mikčiojo nuo devynerių. Aktoriui šio kalbos sutrikimo atsikratyti padėjo jo profesija. Būdamas septyniolikos jis pradėjo lankyti aktorystės mokyklą. B.Vilis sako, kad užlipęs ant scenos nustoja mikčioti, todėl ir būti joje stengiasi kuo daugiau.
Joe Bidenas
Politikas, dabartinis JAV viceprezidentas mikčioja iki šiol, tačiau teigia su tuo susitaikęs. Šį sutrikimą jis net laiko Dievo dovana: „Tai mane padarė stipresniu ir, tikiuosi, geresniu žmogumi“.
Komentuoti: