Jaunieji medicinos studentai pripažįsta, kad ilgas sausų teorinių žinių mokymasis ne visuomet pateisina jų lūkesčius. Pastarieji per kelerius metus įsitikina, kad prisiliesti prie paciento galės dar negreitai, todėl noriai atlieka savarankiškas praktikas ligoninėse vasarą tam, kad galėtų iš arčiau susipažinti su gydymo įstaigų „virtuve“.
Medicinos studentai vis dažniau vasaromis pačių iniciatyva noriai atlieka praktikas ligoninėse.
Norinčiųjų – per 300
Norėdami bent iš dalies išpildyti smalsių jaunuolių lūkesčius, prieš trejus metus VU MF taryba kartu su studentais ėmėsi iniciatyvos padėti būsimiems sveikatos priežiūros specialistams praktikuotis gydymo įstaigose, aišku, be teisės savarankiškai dirbti. Projektas „Savanoriška vasaros praktika“ per kelerius metus įgavo pagreitį. Pernai vasarą norinčiųjų neatlygintinai dirbti ligoninėje skaičius buvo rekordiškai didelis – apie trys šimtai trisdešimt studentų.
Kaip diena ir naktis
„Teorija nuo praktikos skiriasi kaip diena ir naktis. Ligoninėje, stebėdamas gydytojo ir kitų sveikatos priežiūros specialistų darbą sužinai realią situaciją, kas yra pacientams, kuo jie skundžiasi. Tai nėra vadovėliniai variantai. Susidūręs su konkrečiu ligoniu, supranti, kad ne viskas yra taip paprasta, kaip parašyta knygose“, - patirtimi iš praėjusios savanoriškos vasaros praktikos dalinosi penktakursis
VU medicinos studentas Lukas Juška.
VU Santariškių klinikų pirmame reanimacijos skyriuje praktiką atlikusi VU MF ketvirtakursė Aistė Visockytė sako, kad jai praktika padėjo išsiaiškinti, kurioje srityje ji ateityje norės specializuotis. Asistavimas gydytojui ir operacijų stebėjimas, pasak Aistės, nesustabdė jos noro tapti medike, bet dar labiau jį sustiprino.
„Motyvas, kodėl mūsų studentai savanoriškai dirba ligoninėse tikrai nėra sertifikatas, kurį jie gauna. Paprasčiausiai jie suvokia, kad be praktikos ateityje jiems bus sunku orientuotis ligoninėje rezidentūros metu“, - sakė VU Medicinos fakulteto lektorius, Savanoriškų vasaros praktikų koordinatorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų intensyviosios terapijos gydytojas dr. Andrius Klimašauskas.
Svarbu susipažinti su slaugytojo darbu
„Savanoriškos vasaros praktikos“ tikslas – supažindinti studentą su pagalbinio personalo darbu. „Anksčiau tokią praktiką buvo galima įgyti paprasčiausiai dirbant padėjėju ar slaugytoju. Dabar norint dirbti slaugytoju reikia licencijos.
Supažindinti būsimą gydytoją su tokiais darbais yra ypač svarbu, nes kitaip būtų labai sunku bendrauti su slaugytoju, jei nežinai, ką jis veikia“, - tokia dr. Andriaus Klimašausko nuomonė.
Įstaigos, su kuriomis VU MF pasirašė sutartis, yra keturios: Santariškių klinikos, Nacionalinis vėžio institutas, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.
Mėnesį trunkančias praktikas medicinos studentai atlieka ne tik sostinėje. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje vasarą atvyksta apie dešimt medicinos studentų. Nors norinčiųjų būna kelis kartus daugiau, tačiau ligoninė neturi galimybių priimti daugiau praktikantų.
Vieni populiariausių jaunimui skyrių yra Ligonių priėmimo ir skubiosios pagalbos, visi kardiologijos skyriai, bendrojo pobūdžio ir kardiochirurgijos operacinės.
Praktika Brazilijoje
Neatlygintinai paplušėti jaunieji būsimi medikai važiuoja ne tik į skirtingus Lietuvos miestus, bet noriai renkasi ir užsienį. Lietuvos medicinos studentų asociacija priklauso pasaulinei Medicinos studentų asociacijai, todėl bendradarbiaujant yra vykdomi mainai.
Šia galimybe pasinaudojo penktakursis
VU MF medicinos studentas Benediktas Jonuška. Vaikinas praktikavosi vietinėje Brazilijos gydymo įstaigoje.
Chirurgu planuojantis būti studentas čia praleido penkias savaites. Stebėjo itin daug operacijų, kartu su gydytojais vizituodavo pacientus. Deja, didžiausia kliūtimi tapo portugalų kalba. „Stebėjausi, kaip ten ligoninėje planuojamas darbas. Lyginant su mūsų šalies gydymo įstaigomis, į pacientą žiūrima daug paprasčiau, galbūt net neskiriama tiek dėmesio. Vis dėlto dirbau, net šiek tiek susikruvinau rankas“, - šypsodamasis pasakojo B.Jonuška.
Komentuoti: