Marius Strioga: „Siekiama vėžį paversti lėtine liga“

Deimantė Gruodė
2019-01-14
„Vėžys naudoja daug mechanizmų, kaip „išjungti“ imuninę sistemą arba kaip jai uždėti antsnukį. Paprastai kalbant, viskas vyksta tarsi kare: su šnipais, apgudravimais, kolaboravimu“, - sako Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga. Su jaunuoju mokslininku kalbame apie onkologiniams ligoniams viltį įžiebusią imunoterapiją, kuri pastaruoju metu papildė vėžio gydymo arsenalą.
Marius Strioga: „Siekiama vėžį paversti lėtine liga“
„Dabar yra tik imunoterapijos pradžia, tačiau ji duoda gerus rezultatus, tiesa, šalutiniai poveikiai vis dar sunkūs. Ko gero, ateityje bus galima imunoterapiją dar labiau nušlifuoti ir padaryti tikslesnę. Tai - ateities iššūkiai ir, ko gero, rezultatų nereikės ilgai laukti“, - sako Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.

- Ar imunoterapija pajėgi suduoti smūgį vėžiui?
- Imunoterapija, kaip ir dauguma naujų būdų, dažniausiai taikoma, kai vėžys jau yra išplitęs. Kol kas dar negalime kalbėti apie visišką ligos išgydymą, tik apie onkologinių pacientų gyvenimo pratęsimą siekiant, kad vėžys taptų lėtine liga. Tai pasiekti imunoterapijos pagalba daliai pacientų jau pavyksta. Pavyzdžiui, esant plačiai išplitusiai metastazavusiai melanomai, pritaikius imunoterapiją, dalis gali gyventi jau ir septynerius, ir dešimt metų, kai anksčiau išgyvenamumo prognozė tesiekdavo dvejus trejus metus. Inkstų vėžio atveju imunoterapija irgi duoda gerus rezultatus. Bet jei kalbėsime apie kasos ar kiaušidžių vėžį, klinikiniai tyrimai vyksta, bet jie tokių įspūdingų rezultatų, kuriuos pamatėme melanomos, plaučių, inkstų vėžio, Hodžkino limfomos atvejais, neduoda.
 
- Kodėl?
- Vėžys naudoja daug mechanizmų, kaip „išjungti“ imuninę sistemą arba kaip jai uždėti antsnukį. Jis gali žaibiškai keistis, turėti dešimtis, galbūt net šimtą ar tūkstančius skirtingų klonų, tarsi atskirų salelių su tam tikrais pokyčiais. Vienus labiausiai veikia vienoks gydymas, kitus – kitoks. Dažnai bet kokiam medikamentiniam gydymui, kuris šiuo metu taikomas onkologijoje, anksčiau ar vėliau esant pažengusiai vėžio stadijai beveik visais atvejais susiformuoja atsparumas.

 
- Šis gydymo metodas nuvainikuos chemoterapiją?
- Chemoterapija per daug stigmatizuota ir dogmatizuota. Kaip dabar diskutuojama moksliniu lygmeniu, kažin ar galėsime jos visiškai atsisakyti. Svarbu išmokti ją tinkamai derinti su taikinių ir biologine terapija. Ateityje galbūt ji nueis į antraeilį planą. Kuomet taikai chemoterapiją ir imunoterapiją, vėžys atakuojamas absoliučiai skirtingais mechanizmais. Jei įsivaizduotume karą, jis yra puolamas tiek jūros, tiek sausumos pajėgų. Vadinasi, jam atsispirti ir įgauti atsparumą kur kas sunkiau. Juolab kad imunoterapija sukeldama uždegiminę reakciją vėžį daro jautresnį chemoterapijai, o ši padeda imunoterapijai, nes selektyviau išmuša ir nuslopina tuos imuninės sistemos komponentus, kuriuos vėžys priverčia dirbti sau, tai yra imuninės sistemos kolaborantus.
 
- Imunoterapijos gydymo procesas - sudėtingas?
- Kai taikoma imunoterapija dentritinėmis ląstelėmis, iš paciento imamas kraujas, išskiriami monocitai. Jie paverčiami dendritinėmis ląstelėmis, šios pakraunamos vėžio antigenais, subrandinamos ir vėl leidžiamos atgal ligoniui. Dendritinės ląstelės yra derinamos su chemoterapija, žiūrint koks jos ciklas, kokie preparatai, apskaičiuojama, kada tarp chemoterapijos ciklų optimaliausia jas pritaikyti.
 
- Imunoterapija – sužibusi viltis onkologiniams pacientams. Vis dėlto didžiumą sergančiųjų atbaido kaina.
- Pastaruoju metu Lietuvoje pradėta kompensuoti vis daugiau imunoterapijos vaistų: melanomai nuo praėjusių metų liepos, plaučių vėžiui gydyti - nuo lapkričio mėnesio. Iki tol galėdavo atrodyti, kad gyvename kokiame Burundyje, pasakius, kad melanoma sergantiems pacientams buvo skiriama chemoterapija, kai jos veiksmingumas šiuo atveju - penki dešimt procentų. Dabar nuo liepos turime du patvirtintus tos pačios klasės vaistus, skirtus išplitusiai pažengusiai melanomai gydyti.
Dendritinių ląstelių vakcinos, kurios dabar jau gaminamos vienoje Lietuvos biotechnologijų kompanijoje, nekompensuojamos. Už jas moka patys pacientai ir, kaip sakiau, ne visiems gali taikyti, atrenki pagal ligą, gaunamą gydymą, atsaką, paciento būklę.

 
- Pacientui, kurio kišenės tuščios, belieka dūsauti...
- Dėl naujų technologijų kompensavimo iš tikrųjų dabar springsta ir turtingos valstybės. Farmacijos kompanijų apetitas - žvėriškas. Kartais net ir su kai kuriais naujais vaistais atsaką pasiekia vos devyni procentai ligonių, o gydymo kaina – milžiniška. Nors antikūnų pagaminimo technologija nėra brangi, farmacininkai aiškina, kad jiems reikia, jog atsipirktų įvykdyti tyrimai, kad jie turėtų pinigų naujiems ir kad gautų pelną. Itin brangiai kainuoja pats klinikinių tyrimų organizavimas, atsieinantis dešimtimis šimtais milijonų dolerių.
Beje, didžiosios farmakompanijos nelabai domisi dendritinėmis ląstelėmis. Kodėl?
Jos nori, kad vaistą galėtum gaminti masiškai: pagaminai gamykloje ir platini po pasaulį. Dendritinės ląstelės - individualus pažangios terapijos preparatas, gaminamas iš paciento kraujo.Tai - gyvas preparatas, kuris turi būti laikomas užšaldytas. Paskirtą dieną, kai pacientui reikia jį suleisti, prieš dvi dienas pradedi atšildyti. Jei žmogus dėl tam tikrų priežasčių neatvyksta, užšaldyti jo nerekomenduojama, o kitam pacientui jis netinka.

 
- Kaip jūs pats atsidūrėte onkologijos srity?
- Pirmiausiai „užkabino“ imunologija, po to jau imuninis atsakas prieš vėžį. Visą laiką kildavo ginčų, kiek imuninė sistema daro įtaką vėžio atsiradimui ir kodėl galiausiai jo nesutvarko.
Dabar yra tik imunoterapijos pradžia, tačiau ji duoda gerus rezultatus, tiesa, šalutiniai poveikiai vis dar sunkūs. Ko gero, ateityje bus galima imunoterapiją dar labiau nušlifuoti ir padaryti tikslesnę. Tai - ateities iššūkiai ir, ko gero, rezultatų nereikės ilgai laukti.

 
Tarp kitko
Yra žinoma daug imunoterapijos rūšių. Šiuo metu naudojamos tokios imunoterapijos priemonės kaip gydymas dendritinių ląstelių preparatais, aktyvintais ar genetiškai modifikuotais T limfocitais ar imunomoduliuojančiais antikūnais, kurie blokuoja mechanizmus, įgalinančius vėžį slopinti imuninės sistemos veiklą. Skirtingos priemonės gali būti derinamos tarpusavyje arba su standartiniais vėžio gydymo metodais.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris