Lina Batulevičiūtė: „Medicinos studijos padėjo suprasti, ko reikia sportui“

Aigustė Tavoraitė
2018-01-26
„Šiandien didžiausia svajonė yra sudalyvauti olimpiadoje, iš pradžių – kaip sportininkei, vėliau – kaip sporto medikei“, – sako Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės sporto medicinos gydytoja Lina Batulevičiūtė (28 m.), prieš trejetą metų tapusi šiuolaikinės penkiakovės pasaulio vicečempione estafečių varžybose.
Lina Batulevičiūtė: „Medicinos studijos padėjo suprasti, ko reikia sportui“
„Grąžinti traumą patyrusį sportininką į trasą turi per tris minutes, taigi reikia labai geros reakcijos. Tad adrenalino pakanka, tačiau tokia darbo specifika man patinka“, - sako Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės sporto medicinos gydytoja Lina Batulevičiūtė.

- Kaip nutiko, kad būdama profesionali sportininkė pasukai sporto medicinos gydytojos keliu? 
- Nors mokykloje sekėsi daug dalykų, rinkdamasi profesiją nenorėjau per daug nutolti nuo sporto, juolab man iš prigimties patinka padėti žmonėms. Aišku, atradusi sporto medicinos studijas sužinojau, kad pirmiausia dar reikės šešerius metus krimsti nelengvus medicinos mokslus, tačiau ryžausi. Kartu norėjosi įrodyti, kad sportininkai irgi daug žino bei gali mokytis kartu su kitais. Studijuodama retai kada sakydavau, kas esu, nes dauguma gydytojų nepripažįsta, kad sportininkas gali mokytis.
 
- Tačiau patys sportininkai greičiausiai yra priešingos nuomonės – džiaugiasi patekę į tokios gydytojos rankas?
- Jie tavimi labiau pasitiki, nors kiekvienas yra individuali, reikli asmenybė, reikalaujanti atskiro priėjimo. Daugiau dirbu su sportuojančiais mėgėjiškai. Profesionalūs sportininkai yra pakankami „tinginiai“, mažiau rūpinasi sveikata, tik paklūsta imperatyviems nurodymams. Be to, kalbą reikia rasti ir su treneriu. Jie dar nelinkę pasitikėti, laikosi savo nuomonės, patys gydo, o tau telieka pritariamai linksėti. Reikia įrodyti, kad turi žinių, nori padėti, kad nuo to sportininkui bus tik geriau. Taigi su treneriu reikia bendrauti panašiai kaip vaikų gydytojams su tėvais (juokiasi).
 

O mėgėjai labiau linkę savimi rūpintis ir nori iš sporto medicinos gydytojo kuo daugiau sužinoti. Susidomėjimas šiandien didžiulis, žmonės sako nežinantys, kur kreiptis patarimų. Šeimos gydytojai apie sportą daug ko nežino, be to, yra užkrauti darbais, tiesiog neturi tam laiko. Todėl būtų naudinga sporto medikams poliklinikose paskaityti paskaitėles ne vien apie fizinį aktyvumą, bet ir apie pačius sportininkus, jų traumas ir specifiką.


Lina Batulevičiūtė ir Emilija Serapinaitė

- Dažnai sulauki mėgėjų klausimų, kaip įveikti maratoną jam specialiai nesiruošus?
- Tikrai taip. Ir to klausia neretai jį išbandę ir nusivylę. Maratoną be išankstinio pasiruošimo galima įveikti, tačiau su didelėmis pasekmėmis sveikatai. Viena tokių – stresinis lūžis, kuris įvyksta, nes kaulai tiesiog neatlaiko per didelės įtampos. Šiaip sporto mediko specialybė daug platesnė, nei kai kurie galvoja. Šios srities gydytojas specializuojasi sporto traumų prevencijoje ir gydyme, diagnozuoja judėjimo-atramos, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų sutrikimus, kuriuos sukelia per didelis ar nepakankamas fizinis aktyvumas. Įvertina organizmo pasirengimo ir galimybių ribas, parenka sporto šakas, sudaro reabilitacijos programas. Taip pat – konsultuoja mitybos, maisto papildų vartojimo, sporto psichologijos klausimais ir kt. Sporto medikas ne tik gydo, bet turi visada lydėti sportininką – tiek treniruočių, tiek varžybų metu.
 
- Daugiau nervų kainuoja varžybos, kai pati esi dalyvė ar kai kaip gydytoja prižiūri sportininkus?
- Gal kitiems gali pasirodyti, kad sporto medicinos gydytojas nieko nedaro, tačiau jį lydi didžiulis atsakomybės jausmas. Kai sportuoju pati, nejaučiu tokios didelės atsakomybės.
Dar rezidentūros metu derinau darbą varžybose, sėmiausi žinių ir patirties, tačiau pasitaikydavo situacijų, kai nežinojau ką daryti. O grąžinti traumą patyrusį sportininką į trasą turi per tris minutes, taigi reikia labai geros reakcijos. Tad adrenalino pakanka, tačiau tokia darbo specifika man patinka.
 
- Sunku derinti sportininkės karjerą ir darbą ligoninėje?

- Profesionaliai užsiimti šiuolaikine penkiakove pradėjau dvyliktoje klasėje, taigi jau studijų metais teko derinti sportą ir mokslą. Medicinos fakultetas ir lengvosios atletikos maniežas yra netoliese, taip vis ir lakstydavau. Sportas padeda smegenų veiklai, mažina depresiją, taigi dėl to ir su krūviu buvo lengviau susitvarkyti, nebuvo daug bemiegių naktų. Sportas išmoko susikoncentruoti į vieną dalyką, ugdo savidiscipliną, režimą, atsakomybę – tiesiog žinojai, kad turi iš pirmo karto išlaikyti egzaminą. Be to, medicinos studijos padėjo suprasti, ko reikia sportui, kaip tobulėti. Kai buvau jaunesnė, dariau daug klaidų, galvojau, kad reikia kuo daugiau sportuoti, o svarbiausia yra laikytis tinkamo režimo. 


 
- Sporto medicinos gydytojo profesija šiandien populiari?
- Sporto medikų konkurencija nėra didelė, nes atlyginimai maži. Aišku, viliuosi, kad situacija keisis. Svajoju Lietuvoje įkurti didelį aukščiausio lygio sporto medicinos centrą. Pavyzdžiui, neseniai buvau Katare, kur yra viena pasaulinio lygio sporto medicinos ligoninių. Čia sportininkas gali gauti visas paslaugas: nuo dantų gydymo iki magnetinio rezonanso tyrimo. Mes turime sporto medicinos centrus, tačiau jie išsimėtę skirtinguose miestuose, jiems reikėtų daugiau paramos, naujesnės aparatūros. O gydytojai, personalas labai geri. Sporto gydytojų padėtis priklauso ir nuo sportininkų. Dabar olimpinis sporto centras kaip ir sužlugdytas, taigi ir gydytojai nuo to kenčia. Dauguma pažįstamų turi aukštąjį išsilavinimą, nes žino, kad vien iš sporto nepragyvens.

 
- Baigus rezidentūrą pajamos stipriai pasikeitė?
- Dabar dirbu nepilnu etatu, bet rezidentė būdama gaudavau iki keturių šimtų eurų. Nesakau, kad buvo blogai, nes dar stipendiją gaudavau. Aišku, dabar uždirbi per pusę mažiau. Šiaip esu patriotė, neįsivaizduoju, kad galėčiau kur išvažiuoti ilgesniam laikui. Vien ką reiškia tas jausmas stovėti per apdovanojimą ir girdėti šalies himną ir matyti kylančią vėliavą. Aišku, neatmetu galimybės kažkuriam laikui išvažiuoti į stažuotę ir pasitobulinus sukurti minėtąjį centrą.

 
Dosjė
2008–2014 m. Medicinos gydytojo magistras, Vilniaus universitetas.
2014–2017– sporto medicinos rezidentūra, VU. 
2015–2017 – Vilniaus sporto centras - sporto renginių medicininė priežiūra (imtynės, dziudo, tenisas, gimnastika, sambo, lengvoji atletika, snieglenčių sportas, krepšinis)
Lietuvos sporto medicinos federacijos narė, Krašto apsaugos savanorė.
Daugybės įvairių čempionatų prizininkė, pernai pelnė auksą šiuolaikinės penkiakovės pasaulio kariškių čempionate Lenkijoje. Prieš trejus metus šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionate moterų estafečių varžybose medikė iškovojo sidabro medalį (kartu su Ieva Serapinaite).


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris