Ligų šaltinis – nekaltas kontaktas su žvėrimis

Deimantė Zailskaitė
2014-10-16
Vos įžengus pro Kauno zoologijos sodo vartus, nosį riečia tvyrantis dvokas, akis bado inertiškai kone iki kraujų besikasantys gyvūnai, ankštame aptvare ratus nervingai sukantis vienišas vilkas ar į vieną tašką spoksantis tigras...
Savo ruožtu profesorius infektologas įspėja: „Laukiniai gyvūnai neprognozuojami – jie gali sužeisti, bet kokią ligą perduoti...“
Ligų šaltinis – nekaltas kontaktas su žvėrimis
Zoologijos sode gyvūnai yra prižiūrimi veterinarijos gydytojų, todėl grėsmės užsikrėsti jų platinamomis ligomis žmonėms nėra. Tiesa, tik tol, kol laikomės taisyklių – nemaitiname, neglostome gyvūnų.

Veterinarijos inspektorius: pasireiškia sezoninės ligos 
Man, kaip turbūt ir nevienam kitam lankytojui, į akis pirmiausia krito tai, kad didžiuma Kauno zoologijos sodo „augintinių“ neatrodo labai patenkinti, gyvena ankštuose narvuose, kai kurie jų – europinė ūdra ar paprastoji lūšis - kasosi be paliovos.
„Kasimasis gali būti ir nuo plaukų kaitos, gali trūkti mineralinių medžiagų. Veterinarai stebi ir pagal išgales stengiasi subalansuoti gyvūnų pašarą, tačiau viskas atsiremia į pinigus. Gali būti ir kita priežastis – matome patys, kad gyvūnų narvai yra ankšti, todėl kasimasis gali būti ir streso požymis. Bet odos ligų ar parazitų tikrai negali būti, nes visi gyvūnai yra apdorojami antiparazitiniais preparatais“, - situaciją komentuoja Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas - valstybinis veterinarijos inspektorius Linijus Valiuška.
„Pavojaus, kad žmogus galėtų užsikrėsti nuo gyvūno, tikrai nėra. Neduok Dieve, jeigu pasireikštų kokia nors infekcinė liga, kuria grėstų užsikrėsti žmogui, administracija turėtų skubiai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Kauno zoologijos sode nuolat dirba veterinarų komanda. Laikas nuo laiko gyvūnams atliekami kraujo, bakteriologiniai tyrimai, tuberkulinizacija, tikrinama nuo hepatito B. 
Pagrindinės ligos, kuriomis serga zoologijos sodo gyvūnai, - enteritai, gastroenteritai ir enterokolitai.

Kaip tik pasireiškia sezoninės ligos. Šiuo metu yra suslogavęs vyriausias patinas – žirafa Solo, kadangi prasidėjo patalpų šildymo sezonas. Kiek žinau, šiaurės elniai yra paviduriavę, vėlgi sezoninės ligos – lapai krenta ir jie daug tų lapų persiėda. O kupranugariai buvo apsiėdę kaštonų - vėlgi suviduriavo. Tai yra ne infekciniai susirgimai, bet vietinės lokalizacijos dalykai“, - užtikrina veterinarijos specialistas.

Gamtininkas: kasosi grožio sumetimais

Pasak gamtininko ir aplinkosaugininko Selemono Paltanavičiaus (nuotr.), viena didžiausių bėdų, kad žmonės laukinius gyvūnus šeria atsineštais maisto produktais. Štai vienas lankytojas iš krepšio išima obuolį, kitas – iš skverno traukia spurgutes ir vaišina beždžionėles.
„Gyvūnai tikrai yra aprūpinti ir pamaitinti. Todėl jiems nešti spurgų, nežinia, kur virtų ar penkis kartus šildytų, - tikrai nereikia.
Dažnai būna, kad žmonės sako: ko gero, ten gyvūnai alksta. Visada patikinu, kad daugelis tų gyvūnų geriau už mus maitinasi. Jeigu pasižiūrėsime į beždžionių dienos meniu, ten įeina dvidešimt penki komponentai. Vargu, ar mūsų pietų patiekale arba patiekaluose yra dvidešimt penki komponentai.
Be to, gyvūnai visai nepriima mūsų maisto. Jiems visiškai nereikia nei penkis sykius kepintų riebalų, nei prieskonių, nei cukraus. Visa tai jie gauna iš natūralių produktų.
Žiūrint iš sveikatingumo pusės, kiekvienas gyvūnas turi amžiaus limitą. Daugelis žmonių tiesiog nenori suprasti, kad gyvūnas gyvena daug trumpiau. Kadaise žmonės matė žaidžiančius liūtukus, ir, atvažiavę po dešimt metų, pradeda stebėtis: zoologijos sode – tragedija! Bet tai yra tie patys liūtukai, kurie sensta – tai nėra gyvūnų priežiūros spragos“, - atkreipia dėmesį S.Paltanavičius.
Užklaustas apie gyvūnų kasimąsi, S.Paltanavičius užtikrina: esą nerimauti nėra ko: „Gamtoje kailio ir plunksnų priežiūra yra amžinas dalykas. Kadaise, rinkdamas medžiagą, sužinojau, kad antys plunksnų priežiūrai skiria trečdalį dienos. Įsivaizduojate – trečdalį!
Zoologijos sode dirba penki veterinarijos specialistai, dėl mažiausio įvykio iš karto imamasi priemonių“, - sako gamtininkas, pridurdamas, kad žmogui nuo gyvūnų užsikrėsti nėra galimybės:
„Tiesiog nėra jokio kontakto. Visi plėšrūnai, kurie galėtų būti, sakykime, pasiutligės pernešiotojai, yra vakcinuojami ir akylai prižiūrimi. Jiems nėra jokių galimybių turėti kontaktą su kitais pasiutligės pernešiotojais“, - sako S.Paltanavičius.
Kalbant apie laukinių ir naminių gyvūnų kontaktą, savo akimis mačiau, kaip paskui stumbrą į lauką išsliūkino ne koks jauniklis, bet lietuviškas katinas, iš pažiūros – naminis augintinis. Štai tau ir kontaktas!

 
Infektologas: užsikrečiama per atsitiktinumą

„Gyvūnai serga įvairiomis ligomis. Netgi yra vadinamosios antropozoonozės ligos, kurios yra bendros žmonėms ir gyvūnams. Pavyzdžiui, brucelioze arba bartonelioze, perduodama per graužikų blusas. Maru irgi serga tiek žmonės, tiek gyvūnai, - pasakoja profesorius infektologas Alvydas Laiškonis (nuotr.). - Ypatingos grėsmės gyvūnai mums nekelia, kadangi jie yra prižiūrimi veterinarijos gydytojų.
Jeigu jie suserga, be abejo, iš karto nustatoma diagnozė ir paskiriamas gydymas. O kiekvienas naujas gyvūnas, atvykęs į zoologijos sodą, praeina tam tikrą karantino laikotarpį, kad neatsivežtų užkrečiamų ligų.
Didžiausias pavojus, kuomet lankytojai mėgsta maitinti arba glostyti gyvūnus.
Tokiu būdu galima užsikrėsti kokia nors gyvūnų platinama liga. Užsikrėsti galima per atsitiktinumą – kai vaikai arba suaugusieji nesilaiko zoologijos sodo lankymosi taisyklių ir tiesiog lenda prie gyvūnų. Nereikėtų jų liesti, nereikėtų jų maitinti, nes tokiais atvejais greičiausiai perduodamos ligos“, - akcentuoja profesorius.

Tuo labiau, jeigu gyvūnas kasosi.
„Matote, gyvūnas gali turėti parazitų. Ūdra, vandens gyvūnas, gali kasytis, jeigu yra nešvarus vanduo, užterštas cheminėmis medžiagomis. Suprantama, kad užterštas vanduo gyvūnui gali sukelti alerginius reiškinius.
Kiekvienas toks atvejis jau žiūrimas atskirai, bet tokie pavieniai variantai yra galimi“, - sako profesorius.
Naminio gyvūno bendravimas su laukiniu žvėrimi irgi nėra pageidaujamas.
„Kiek žinau, zoologijos sodo darbuotojai stengiasi jų vengti. Laukiniai gyvuliai, kurie yra uždaryti, tikrai apsaugoti nuo kontakto su pasauliu. Bet valkataujantys gyvūnai gali jiems ką nors arba patys atnešti, arba iš jų išnešti. Bet stengiamasi, kad kontaktas būtų kuo minimaliausias.
Dažniausiai apsikrečiama per tiesioginį kontaktą, aš jau nekalbu apie įkandimą ar įdrėskimą.
Suprantama, saugotis reikia, nes kiekvienas gyvūnas, kuris gyvena zoologijos sode, yra neprognozuojamas, gali ir sužeisti, ir bet kokią ligą perduoti“, - akcentuoja A.Laiškonis.
 
Komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius Audrius Kučinskas: 
- Kalbant apie zoologijos sodą Lietuvoje, reikėtų vengti itin didelių ir sudėtingų egzotinių gyvūnų. Mūsų klimatas yra gana atšiaurus. Sakyčiau, labiau reikėtų orientuotis į mūsų klimato zonai artimesnius gyvūnus, jog nereikėtų jiems išskirtinių laikymo sąlygų. Tikrai neįsivaizduoju, kad dramblys galėtų būti mūsų zoologijos sode, nes lietuviškomis žiemomis jis būtų laikomas tik viduje. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris