Kovą su prostatos vėžiu pamiršta tinklinio aikštelėje

Aigustė Tavoraitė
2017-02-10
Visą gyvenimą aktyviai sportavusiam Antanui (59) žinia apie trečios stadijos prostatos vėžį trenkė lyg žaibas iš giedro dangaus. Kupinas energijos ir jokių ligos simptomų nejautęs vyras dabar po sėkmingos operacijos primena, kaip svarbu nedelsti profilaktiškai išsitirti dėl šios onkologinės ligos.
Kovą su prostatos vėžiu pamiršta tinklinio aikštelėje
Kasmet prostatos vėžys nustatomas beveik 3,5 tūkst. Lietuvos vyrų, o tai yra daug daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. ES 100 tūkstančių vyrų tenka 174 susirgimai, pasaulyje – 120 ligos atvejų, o Lietuvoje šis skaičius siekia jau 200.

Nejautė jokių simptomų
Nuo jaunumės Antanas propagavo sveiką gyvenimo būdą – užsiėmė profesionaliu sportu, nepiktnaudžiavo alkoholiu. Todėl prieš daugiau nei porą metų neplanuotai pasitikrinęs pagal prostatos vėžio prevencinę programą pilnas jėgų vyras apstulbo sužinojęs, kad jo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija gerokai padidėjusi.
 
„Neturėjau jokių nusiskundimų. Negalėjau net įtarti, kad kas nors galėtų būtų ne taip“, – sakė Antanas, šiuo metu dirbantis tinklinio treneriu.
Įtarus vėžį vyrui buvo atlikta biopsija. Diagnozė pasitvirtino – trečios stadijos prostatos vėžys. „Su vyrais taip jau būna – nekreipia dėmesio į sveikatą, viskas, atrodo, gerai, o vėliau netikėtai pasirodo, kad tokią rimtą bėdą turi“, – apgailestavo Antanas.
 
Į aikštelę grįžo po pusmečio 

Vyrui pasisekė, kad liga nebuvo išplitusi. Atlikus prostetaktomiją prostata kartu su naviku buvo visiškai pašalinta, jokio kito papildomo gydymo taikyti neprireikė.
Antanas prisimena, jog sunkiausia buvo psichologiškai. Vyras nuogąstavo dėl galimų operacinio gydymo komplikacijų, kad pablogės gyvenimo kokybė, negalės sportuoti.
 
Tačiau neilgai truko ir Antanas vėl įsisuko į darbo ritmą – į aikštelę jis išbėgo praėjus vos pusmečiui po operacijos. „Norėjosi kuo greičiau pradėti aktyviai judėti, bėgioti. Viską norisi darbe užmiršti“, – sako iki 18 metų amžiaus merginų tinklinio komandą treniruojantis ir pats su veteranais žaidžiantis vyras.
 
Džiaugdamasis, kad gyvenimas greitai stojo į vėžes, Antanas sako, kad be žmonos, dukros ir sūnaus palaikymo būtų buvę daug sunkiau priimti šį likimo išbandymą. Padėkos žodžių vyras negailėjo ir jį prižiūrėjusiems gydytojams.
„Nesinori girtis, bet dabar viskas gerai. Tačiau kai žinai, kokia ši liga klastinga, stengiesi dar labiau prisižiūrėti. Kas pusmetį važiuoju į sostinę pasitikrinti“, – sakė Antanas, vyrus ragindamas neatidėti progos laiku profilaktiškai atlikti PSA tyrimą.

 
Interviu
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Albertas Čekauskas:

Vyrai vis dar klaidingai mano, kad prostatos vėžį būtinai išduoda skausmas?
Prostatos vėžys nėra liga, kuri pasireiškia galinčiais nerimą sukelti sunkiais ir pavojingais simptomais. Skausmas šiuo atveju būna jau pažengusios ligos požymis. Dažniausiai dėl galimo prostatos vėžio sunerimstama ir į gydytoją urologą kreipiamasi esant gerybiniam prostatos padidėjimui arba tiesiog pas šeimos gydytoją atlikus PSA tyrimą.
Tačiau remiantis vien šiuo kraujo tyrimu diagnozuoti prostatos vėžio negalima. Tai yra tik orientacinis vėžio žymuo, leidžiantis įvertinti riziką ir urologui apsispręsti, ar paskirti pacientui atlikti kitus tyrimus. Gydytojo užduotis - atrinkti tuos pacientus, kuriuos reikėtų tirti toliau.
 

Prostatos vėžį visuomet reikia gydyti ar kartais pakanka tik stebėti?
Yra trys pacientų grupės – vienai jų, nustačius mažos arba labai mažos rizikos vėžį, gydymo gali ir neprireikti. Ypač jei žmogus yra vyresnio amžiaus, turi daug gretutinių ligų, širdies patologiją, prostatos gydyti juo labiau neskubama.
 Nereikėtų be reikalo tokiam pacientui kelti nerimo. Jo būklę užtenka stebėti ir prireikus nepavėluotai pradėti gydymą. Pastaraisiais metais išpopuliarėję vizualūs radiologiniai metodai, leidžiantys gana tiksliai prognozuoti ligos piktybiškumą, suteikia galimybę žymiai drąsiau stebėti tokius pacientus.
 
Pavyzdžiui, su vėžiu susidūręs Antanas priklauso antrai grupei pacientų, kuriems yra taikomas radikalus gydymas. Laiku nustačius ligą žmogų galima pagydyti taip pailginant gyvenimą ir išsaugojant jo kokybę.
Prieš dešimt metų visi šie pacientai būdavo išoperuojami arba skiriamas spindulinis gydymas, po kurio pasireikšdavo visi galimi nepageidaujami šalutiniai poveikiai – šlapimo nelaikymas, erekcijos sutrikimai.

Tačiau šiuolaikiškas požiūris į gydymą šiandien didina pirmos grupės pacientų skaičių. Bet kuriuo atveju pacientui labai svarbu paaiškinti, kokia yra gydymo ir negydymo rizika. Svarbiausia yra informuoti ir kartu su juo priimti sprendimą.
Dar yra trečia pacientų grupė, kurie, deja, kreipiasi jau pavėluotai, atsiradus kokiems nors simptomams, pavyzdžiui, skausmams ar šlapinimosi sutrikimams. Tuomet radikalaus gydymo, kuris leistų visiškai pagydyti pacientą, skirti nebeišeina.
 
Pavėluotai nustatyta vėžys – jau mirties nuosprendis?
Net ir tokiu atveju galima išgyventi trejus metus ar daugiau. Gydymo būdų, kaip padėti tokiems pacientams, daugėja, atrandama naujų vaistų. Dažnai baiminamasi chemoterapijos, bet pirmiausia skiriamas hormoninis gydymas. Jis pakankamai gerai toleruojamas, nėra ryškaus šalutinio poveikio.
 
O tokio gydymo gali pakakti, jį galima taikyti ne vienerius ir ne dvejus metus. Ir tik vėliau jau gali prireikti chemoterapijos ar kitų vaistų. Be to, jų pasirinkimas irgi nuolat didėja, atsiranda naujos kartos hormoniniai vaistai hormonams rezistenciniam vėžiui gydyti. Taip pat – didėja spindulinės terapijos, radioaktyvių preparatų skyrimo galimybės. Taigi ši liga gali nebūti mirties nuosprendis.
 
Kas didina prostatos vėžio riziką?
Kalbant apie prostatos vėžį, ryškius rizikos veiksnius įvardyti būtų sunku. Didelę įtaką turi paveldimumas. Rizika padvigubėja, jei pirmos eilės giminaitis yra sirgęs prostatos vėžiu, jei tokių giminaičių yra du, rizika išauga dar kelis kartus. Tuomet ir jaunesniems vyrams, pradedant nuo keturiasdešimties metų, vertėtų tikrintis profilaktiškai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris