Kokios minos „padėtos“ darbo ieškantiems neįgaliesiems?

Deimantė Zailskaitė
2015-05-14
Neįgalieji su baime laukia visuomenėje daug kalbų sukėlusio naujo socialinio modelio, kuris, tikėtina, iš esmės pakoreguos darbdavio ir darbuotojų santykius.
Tik kieno naudai? Sveiki žmonės baiminasi, kad bus dar sudėtingiau rasti ir išsaugoti darbo vietą, o ką jau kalbėti apie negalią turinčius asmenis.
Kokios minos „padėtos“ darbo ieškantiems neįgaliesiems?
„Tikrai buvo baimių, kaip susirasiu darbą, - prisipažįsta Nacionaliniame radijuje ir televizijoje dirbanti garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, turinti regėjimo negalią. – Netgi magistrantūroje nusprendžiau studijuoti būtent dėl to: sugalvojau, kad reikia dar dvejus metus pasimokyti, - geriau būti studente nei bedarbe.“

„Supratau, šioje įmonėje nebūsiu...“
„Kadangi ieškant darbo pagal turimą specialybę jokių rezultatų nepavyko pasiekti, pradėjau mokytis programavimo. Iki šiol buvau išsiuntęs penkias CV, bet atsakymo kol kas nesulaukiau, - apie darbo paieškas kalba regėjimo negalią turintis Justas Pažarauskas. – Pagrindinė problema – neatitinku reikalavimų ir gana maža darbų pasiūla. Tikiuosi, kad įgijus naujų žinių, įsidarbinimo problemų sumažės. Paprastai, jeigu siunčiu CV į socialinę įmonę, negalią nurodau, nes jiems tai yra aktualu. Kitu atveju – ne. Studijų metais ieškojau praktikos vietos. Kaip ir dabar, taip ir studijuodamas įmonėms negalios nenurodydavau. Todėl, kai kartą mane pakvietė į pokalbį, jau iš pašnekovės pirmos reakcijos supratau, kad šioje įmonėje nebūsiu praktikantas. Manau, požiūris į neįgaliuosius priklauso nuo pačio žmogaus ir, aišku, nuo to, ar jis yra turėjęs kontaktų su neįgaliuoju. Nes po šio pokalbio dar kartą buvau pakviestas į kitą įmonę, tačiau priėmimas buvo malonus ir į mane žiūrėjo kaip į potencialų kandidatą.“
Kitas mūsų pašnekovas – 38-erių buhalteris Sigitas Rimkūnas kadaise patyrė sunkią galvos traumą ir dabar teturi trisdešimt penkių procentų darbingumą. Intensyviai ieškodamas darbo vyras priverstas eiti „kryžių kelius“. Tiesa, pastaruosius kelerius metus vienoje įmonėje dirbo apskaitininku. „Kai pakviesdavo į pirmąjį darbo pokalbį, stengdavausi neišsiduoti, kad turiu fizinę negalią“, - tiesiai šviesiai sako darbo ieškantis vyriškis.
 
„Geriau būti studente nei bedarbe“

„Tikrai buvo baimių, kaip aš susirasiu darbą, - prisipažįsta Nacionaliniame radijuje ir televizijoje dirbanti garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, turinti regėjimo negalią. – Netgi magistrantūroje nusprendžiau studijuoti būtent dėl to, kad baigiant bakalauro studijas mane apėmė siaubas: betgi aš niekur nerasiu darbo. Sugalvojau, kad reikia dar dvejus metus pasimokyti, - geriau būti studente nei bedarbe. Bet taip susiklostė, kad iš karto pradėjau dirbti. Mano pirmoji darbo vieta – dirbau garso režisiere neįgaliųjų teatre. Paskui atėjau atlikti praktikos į LRT ir man buvo pasiūlyta pasilikti.
Džiaugiuosi, kad kolektyvas manęs neišskiria: akloji garso režisierė? O tai kaip ji dirbs? Aš manau, kad žmogus pirmiausiai yra specialistas, o paskui „eina“ jo specifiniai poreikiai“.
 
Baiminasi darbo kodeksų pakeitimų
„Aišku, statistiką jūs matote gražią, kuomet ypač po profesinės reabilitacijos įsidarbina bene 63 procentai neįgaliųjų. Mes, kaip nevyriausybinės organizacijos, keliame klausimą, kad sunkiausia įsidarbinti žmonėms, turintiems psichikos negalią, sutrikusio intelekto asmenims. Tai yra misija neįmanoma.
Labai kritiškas požiūris į žmogų, turintį psichinę negalią, nors vartodamas vaistus jis gali kontroliuoti savo sveikatą, ir tikrai nereikėtų tokių žmonių bijoti. Sergančiųjų epilepsija irgi privengiama. Jeigu darbdavys pamato, kad žmogų ištinka priepuolis – nuo tokio darbuotojo jau „reikia bėgti“, - apgailestauja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė. – Dabar esame sunerimę dėl siūlomo naujo darbo kodekso, - mums iki galo neaišku, kaip bus su neįgaliaisiais. Kiek domėjausi, nagrinėjant socialinį modelį visiškai nebuvo įtraukta neįgaliųjų grupė.
Nežinome, kokia situacija laukia mūsų, kokie darbo kodekso pakeitimai numatomi – ar į gerą, ar į blogą pusę. Pavyzdžiui, neįgalieji turi šiek tiek ilgesnes atostogas. Dabar šnekama, kad viskas bus nubraukta, sulyginta... Kokios kitos minos dar „padėtos“ neįgaliesiems? Yra sprendžiama, kaip emigrantus integruoti į darbo rinką, kaip darbdaviams lanksčiau priimti darbuotojus, - nežinau, ar į šitą kategoriją pateks neįgalieji, nes darbdaviai, aišku, nori ne tokios darbo jėgos...“
 
Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zabarauskienė:


- Siekiant neįgaliuosius integruoti į atvirą darbo rinką, suteikti jiems reikiamą paramą ir pagalbą, taip pat skatinti darbdavių socialinę atsakomybę ir savimonę, įgyvendinamos Užimtumo rėmimo įstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Viena jų – įdarbinimas subsidijuojant – organizuojamas neįgaliesiems, siekiant sudaryti specialias sąlygas išlikti ar padėti jiems įsitvirtinti darbo rinkoje. Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį yra mokama darbo užmokesčio subsidija ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Pernai įdarbinti subsidijuojant 963 neįgalūs asmenys.
Kita priemonė – darbo vietų steigimo subsidijavimas, organizuojamas neįgaliųjų neterminuotam įdarbinimui remti, steigiant naujas ar pritaikant esamas darbo vietas prie jų negalios. Parama teikiama darbdaviams, mokant subsidiją ir kompensuojant dalį darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidų. Pernai subsidijuojant darbo vietų steigimą įsteigtos 142 darbo vietos.
Trečia priemonė – savarankiško užimtumo rėmimas. Sunkiausią negalią turintiems asmenims, siekiantiems pradėti savo verslą, organizuojamas savarankiško užimtumo rėmimas ir kompensuojamos visos darbo vietos sau steigimo išlaidos.
Taip pat skiriama subsidija verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms iš dalies padengti. Pernai šia priemone įsteigta 30 darbo vietų neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis.


 
Patirtis
„Rimi Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė:

- Idėja įdarbinti neįgaliuosius kilo 2007 metais, kuomet sudalyvavome Europos bendrijos iniciatyvos EQUAL organizuojamame renginyje apie kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų įdarbinimą. Tada RIMI prekybos centruose įdarbinome pirmuosius negalią turinčius žmones, o šiandien tai jau yra mūsų veiklos kasdienybė. Pradžioje įdarbinome klausos negalią, o vėliau – ir kitas negalias turinčius žmones.
Pasirodo, vien mūsų noro įdarbinti neįgaliuosius neužteko: reikėjo, kad ir vadovai, kurie su šiais žmonėmis dirbs, ir parduotuvių kolektyvai taip pat to norėtų, reikėjo, kad mūsų prekybos centrų pirkėjai būtų teigiamai nusiteikę ir, svarbiausia, reikėjo, kad patys neįgalieji norėtų pas mus dirbti.
Šiuo metu dirba 94 įvairią negalią turintys žmonės.
Klientai šiems darbuotojams yra labai palankūs, todėl dėl žmonių negalios nusiskundimų nesulaukiame. Kai kurie pirkėjai netgi išskirtinai mėgsta būti aptarnaujami būtent šių žmonių.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris