Šiandien, penktadienį, atidaromos dvi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto laboratorijos. Pasak LSMU Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovo prof. Limo Kupčinsko gastroenterologija yra viena sparčiausiai plėtojamų sričių, kurioje gali pasigirti ir lietuviai.
„Juk kartais net ir keisčiausios hipotezės pasitvirtina ir padaro perversmą medicinoje. Be tokių idėjų ar hipotezių, kurios kartais atrodo ir visai nerealios, nebūtų progreso“, - sako LSMU Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas prof. Limas Kupčinskas.
- Užsiminėte, kad be minimų dviejų jubiliejų ir naujų mokslinių laboratorijų atidarymo, LSMU Gastroenterologijos klinika parengė ir penkiasdešimtą rezidentą. Ta proga planuojate įsteigti ir alumni kubą. Šis planas buvo numatytas iš anksčiau ar gimė spontaniškai?
- Rengiame dviejų specialybių medikus – gastroenterologus ir dietologus. Bendrai turime parengę pusšimtį auklėtinių, už kuriuos jaučiamės atsakingi. Mintis kirbėjo kurį laiką, nes panašius klubus turi ir Vilniaus universitetas, ir keletas kitų, o mes sugalvojome padaryti mažesnį, baigusiųjų LSMU gastroenterologijos ir dietologijos specialybę alumnų klubą. Mintis kilo man, alumnų prezidentu taps Respublikinės Panevėžio ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Darius Kriukas, o globėju ar regentu bus profesorius Gediminas Kiudelis.
- Virškinimo sistemos tyrimų institutas, kiek žinau, yra vienintelis Lietuvoje. Kokios priežastys paskatino jo steigimą?
- Prieš dvidešimt penkerius metus buvo įkurta Gastroenterologijos klinika. Tuomet jai vadovavo profesorius Jonas Šimakauskas. Po metų prie jos vairo stojau aš - tuomet dar jaunas, vos trisdešimt aštuonerių metų, specialistas (Juokiasi). Mokslinė veikla visus mano vadovavimo metus buvo neatsiejama nuo klinikos. Manau, tai - natūralu.
Tiesa, pradžioje buvo įkurta tik mokslininkų grupė prie Gastroenterologijos klinikos. Turėjome tik du mokslinius bendradarbius, bet vėliau didėjo mokslinė produkcija, nemažai medikų apsigynė disertacijas, įkūrėme Gastroenterologijos ir hepatologijos mokslinę laboratorija. O prieš penkerius metus buvo nuspręsta įkurti institutą, kuriame dabar dirba dešimt mokslininkų.
- Ar galima išskirti sritį, kurioje šiuo metu vyksta daugiausiai mokslinių tyrimų?
- Didžiausi mokslo atradimai šiuo metu vyksta molekulinėje biologijoje. Dabar daug kalbama apie individualizuotą gydymą ir mes siekiame kiekvienam ligoniui nustatyti ligos biožymenis. Einame koja kojon su Vakarų pasauliu. Kaip tik dabar su užsienio kolegomis dalyvaujame projekte kuriant įrangą, kuri leistų aptikti skrandžio ir kolorektalinį vėžį žmogaus iškvėptame ore. Šiuos tyrimus paskatino atradimai, kad šuo gali užuosti onkologine liga sergantį žmogų.
- Turiu prisipažinti, kad tokie tyrimai kol kas skamba kaip iš fantastikos srities...
- Galima su tuo iš dalies sutikti. Tačiau kiekvienas mokslininkas privalo žiūrėti į priekį. Juk kartais net ir keisčiausios hipotezės pasitvirtina ir padaro perversmą medicinoje. Be tokių idėjų ar hipotezių, kurios kartais atrodo ir visai nerealios, nebūtų progreso.
- Jauni specialistai dažnai sako, jog plėtoti mokslo Lietuvoje neapsimoka, nes šis darbas nevertinamas. Ką manote jūs?
- Reikia sutikti, kad yra dalis tiesos. Lietuvoje mokslinimas tyrimams, lyginant pagal nacionalinį produktą vienam žmogui, skiriama kur kas mažiau pinigų nei Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse. Kita vertus, gaunamas lėšas lemia ir mokslo efektyvumas. Negalėčiau sakyti, kad trypčiojame vietoje, nes užsienio kolegų esame vertinami kaip patikimi partneriai.
Nemažai mūsų gydytojų dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kur sukaupia mokslinės patirties ir bando ją pritaikyti Lietuvoje. Taip atsiranda galimybės augti. O mokslo finansavimas priklauso ir nuo pačių mokslininkų efektyvumo generuojant idėjas. Tačiau reikia sutikti su tuo, kad mūsų mokslininkams reikia stengtis dvigubai daugiau nei, pavyzdžiui, kolegoms iš Vokietijos ar Švedijos.
Bet tai turbūt ir natūralu. Norėdami pavyti toliau nuėjusįjį turime dirbti daugiau. Bet aš esu optimistas. Tikiu, kad ateityje, ypač biomedicinos srityje, bus ženklai geresnės galimybės dirbti, tad galėsime pasigirti ir laimėjimais.
Laimėjimai
LSMU Gastroenterologijos klinika pirmieji Rytų ir Vidurio Europoje pradėjo taikyti naują metodą – žarnyno mikrobiotos transplantaciją, kuri labai veiksmingai gydo klastingą
Cl. difficile ligą. Tokių transplantacijų klinikoje atlikta daugiau nei 20.
Nemažiau pasiekta ir gydant kepenų ligas, glaudžiai bendradarbiaujant su chirurgais. Sėkmingai diegiami nauji hepatito C gydymo metodai, kurie padeda ligoniams išvengti kepenų cirozės, vėžio, o kartu ir transplantacijos, nes ši liga yra viena pagrindinių labai sudėtingos kepenų transplantacijos priežasčių Lietuvoje. Artimai bendradarbiaujama su Kauno klinikų pilvo chirurgais, kurie šiemet atliko 14 kepenų transplantacijos operacijų.
Klinikoje prieš 3 metus įsteigtas Retų virškinimo ligų centras. Tokios retos ligos kaip Vilsono liga, galinti sukelti kepenų cirozę, veiksmingai gydomos taikant genetinius diagnostikos metodus.
Prieš 15 metų klinikos specialistai vieni pirmųjų pasaulyje atliko pakankamai didelę studiją ir įrodė, kad ursodezoksicholio rūgštis yra nepaprastai efektyvus preparatas gydant nėščiųjų niežėjimą. Ši klinikoje parengta ir atlikta studija tapo tarptautiniu gydymo standartu.
Pirmieji Baltijos šalyse įdiegė unikalias transjugulines portokavalines kepenų šuntavimo procedūras (tai intervencinio radiologo dr. Andriaus Pranculio įdiegtas metodas). Ši labai sudėtinga procedūra, atliekama tik nedaugelyje Rytų Europos medicinos centrų, ligoniams padeda išvengti kepenų transplantacijos, o tiems, kurie nesulaukia donoro, – mirties.
Apie laboratorijas
Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:
Uždegiminių žarnyno ligų (opinio kolito ir Krono ligos) epidemiologiniai, genetiniai, genominiai, klinikiniai tyrimai.
Susijusių su
H. pylori infekcija ligų – gastrito, opaligės, skrandžio vėžio epidemiologiniai, mikrobiologiniai, genetiniai, klinikiniai tyrimai.
Retų virškinamojo trakto ir kepenų ligų (Vilsono ligos, hemochromatozės, Budd-Chiari sindromo ir kitų retų ligų) klinikiniai ir genetiniai tyrimai.
Ikinavikinų ir navikinių virškinamojo trakto ligų patogenezės tyrimai.
Žmogaus žarnyno mikrobiomo tyrimai, dvynių mikrobiomo tyrimai.
Laboratorijoje dirba genetikai, molekuliniai biologai ir klinicistai-gastroenterologai, kurių aukštą kvalifikaciją atspindi 2002-2016 m. atspausdinti daugiau kaip 150 mokslinių.
Chirurginės gastroenterologijos laboratorijos pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:
Virškinimo sistemos navikinių ligų patogenezės ypatumų, komplikacijų ir gydymo taktikos įtaka ligos eigai ir išeitims.
Ūminio ir lėtinio pankreatitų patogenezės ypatumų, komplikacijų ir gydymo taktikos įtaka ligos eigai ir išeitims. (Eksperimentiniai ir klinikiniai tyrimai).
Chirurginės gastroenterologijos laboratorija glaudžiai bendradarbiauja su LSMU Chirurgijos klinika ir yra jos funkcinis mokslo padalinys. Laboratorijos misija: Virškinimo sistemos navikinių bei uždegiminių ligų molekulinių bei klinikinių tyrimų vykdymas ir plėtra.
Komentuoti: