„Jei po užsiėmimų žmogus pajunta galįs gyventi be kasdienio skausmo, tai – didžiausias balzamas širdžiai“, – tvirtina „Northway“ sveikatingumo ir reabilitacijos centro kineziterapeutas Marius Matulionis. Daugiau nei dešimtmetį šalies olimpiečius prižiūrėjusio specialisto rankose šiandien, taikant specialią metodiką, jėgas atgauna šiuolaikinio gyvenimo tempo nuvarginti žmonės, traumas patyrę pacientai, taip pat ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjai.
„Būtų naudinga, jei dar darželiuose vaikai mokytųsi taisyklingo kvėpavimo, tiesiog atlikdami kelių minučių mankštelę ryte. Tai iškart veikia laikyseną, bendrą tonusą, psichologiškai nuramina. To gali išmokti kiekvienas ir toliau taikyti profilaktiškai kasdieniame gyvenime – kad ir laukiant automobilių kamštyje, sėdint darbe ar atsigulus pailsėti“, - sako „Northway“ sveikatingumo ir reabilitacijos centro kineziterapeutas Marius Matulionis.
Skausmas suriečia vis jaunesnius
„Itin dinamiškas, spartus, vartotojiškas šio amžiaus gyvenimas, sėdima gyvensena į skausmą suriečia vis jaunesnius žmones. Traumų ar gydytinų būklių amžius siekia jau 30-uosius. Tai – pajėgūs dirbti žmonės, kuriuos dėl nuolat patiriamos įtampos ima varginti neurologinės problemos: nemiga, rankų tirpimas, pečių juostos, juosmens skausmai, net pasitaiko išvaržų.
Visgi keisčiausia, kad žmonės prie tokių būklių dažniausiai pripranta, naktį keliasi, saujomis geria nuskausminamuosius ir nustemba patyrę, kad galima gyventi nejaučiant kasdienio skausmo“, – sako M.Matulionis.
Pasak specialisto, žmogus turi subalansuotą judamąjį aparatą, tačiau esant traumai ar skausmui įsijungia netaisyklingi, t.y. kompensaciniai judesio modeliai. „Vieni raumenys ima dirbti už kitus taip sukeldami disbalansą. Norint vėl „perprogramuoti“ sistemą taisyklingam darbui, vienus raumenis reikia atpalaiduoti, kitus – sustiprinti ir parodyti taisyklingą judesį“, – aiškina kineziterapeutas, 11 metų dirbęs su Lietuvos olimpine rinktine ir padėjęs atgauti jėgas garsiems mūsų šalies sportininkams: A.Kazakevičiui, E.Venckaičiui, L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei, J.Kinderiui bei daugeliui kitų.
Pasitelkia unikalią sistemą
Šiam tikslui M.Matulionis naudoja KarelLewit metodiką. KarelLewit – tai Prahos manualinės terapijos ir reabilitacijos mokykla, puoselėjanti racionalų – holistinį požiūrį į judamojo aparato sutrikimus, klinikinį diagnozavimą ir gydymą. Ši metodika remiasi švelniųjų technikų ir manualinės terapijos derinimu aktyvuojant giliąją stabilizavimo sistemą (pėdos, stuburas, mentės ir galvos bei kaklo jungtis), „įjungiant“ diafragminį kvėpavimą. Ji taikoma esant ūmiems ir lėtiniams raumenų, sąnarių skausmams. Į pagalbą pasitelkiami ir mobilizaciniai, stiprinimo, tempimo pratimai.
„Tai yra sistema, leidžianti įvertinti situaciją, diagnozuoti ir gydyti. Derinant ją su diafragminiu, vadinamuoju pilviniu, kvėpavimu duodamas tam tikras pasipriešinimas ir išgaunamas raumenų-jungiamojo audinio –
fascijos atpalaidavimas. To rezultatas – reikiamoje vietoje pasiekiamas atsipalaidavimas. Tada jau galima galvoti apie kineziterapiją, pratimus“, – pasakoja vienas iš nedaugelio šią metodiką Lietuvoje praktikuojantis ir Čekijoje metodo subtilybių mokęsis kineziterapeutas.
Pasak jo, fascijinis atpalaidavimas pasiteisina dirbant tiek su sportininkais, tiek su baleto šokėjais, tiek taikant sunkių pacientų reabilitacijai. Ypač puikius rezultatus M.Matulionis pabrėžė stebintis dirbdamas su mažaisiais pacientais. „Vaikai labai gerai
pasiduoda šiai technikai. Jie greitai „įjungia“ diafragminį kvėpavimą, nes tai – prigimtinis žmogui kvėpavimo modelis. Mes, vakariečiai, esame įpratę kvėpuoti paviršutiniškai, įjungiant visai kitus raumenis. Tada įsitempia kaklo raumenys, patiriamas stresas, imame gūžtis ir t.t.“
Taiko kompleksinį gydymą
Siekiant suteikti kiek įmanoma profesionalesnę pagalbą kiekvienam pacientui „Northway“ sveikatingumo ir reabilitacijos centre taikoma kompleksinė reabilitacija. Atlikus judamojo aparato sąnarių ir raumenų įvertinimą, specialius testus, sudaroma individuali kineziterapijos programa. Pirmiausia dirbama su raumens atpalaidavimu ir skausmo mažinimu taikant diafragminį kvėpavimą, toliau, jei reikia, atliekamas sportinis masažas ir kineziterapijos pratimai.
Sportinio masažo metu naudojama metodika, kurios tikslas – atpalaiduoti arba suaktyvinti raumenyną, naudojant įvairias pagalbines technikas. Ši masažo rūšis daugiau atliekama sportininkams siekiant prisitaikyti prie fizinio krūvio, gerinant sportinį rezultatą, taip pat siekiant išvengti traumų. Sportinis masažas skirstomas į atkuriamąjį, paruošiamąjį (pastarasis dar skirstomas į – pramankštos, sušildantį, tonizuojantį ir raminantį), treniruočių, gydomąjį.
Kvėpavimas – streso prevencijai
M.Matulionis atkreipė dėmesį, kad pilvinio kvėpavimo technika puikiai pasitarnauja ir streso prevencijai. „Būtų naudinga, jei dar darželiuose vaikai mokytųsi taisyklingo kvėpavimo, tiesiog atlikdami kelių minučių mankštelę ryte. Tai iškart veikia laikyseną, bendrą tonusą, psichologiškai nuramina. Kai koncentruojamasi tik į kvėpavimą, nutolsta visos mintys, atsipalaiduojama. To gali išmokti kiekvienas ir toliau taikyti profilaktiškai kasdieniame gyvenime – kad ir laukiant automobilių kamštyje, sėdint darbe ar atsigulus pailsėti. Tai suteikia stabilumą juosmens srityje ir apskritai kūne, „sujungia“ pečių juostą ir dubenį“, – kalbėjo specialistas.
Pašnekovas pastebėjo, kad neretai moterims mokantis šios technikos atrodo keista, kad įkvepiant reikia išpūsti pilvą – juk kaip tik jį reiktų esą įtraukti, kad atrodytų „gražiai“. „Tai – klaidingas įsišaknijęs požiūris. Todėl tokiais atvejais pasiūlau joms pasijausti kaip didžiausioje alaus šventėje „October fest“,“ – šypsosi M.Matulionis.
Pasak jo, pajutus palengvėjimą ir pirmuosius teigiamus rezultatus šis neįprastas pojūtis dingsta. „Pamokius žmogų taisyklingai kvėpuoti, malšinamas stresas. Mūsų su kolegomis atlikta studija parodė, kad jau pakvėpavus 20 minučių sumažėja pulsas, krenta spaudimas. Nuosekliai dirbant tai – puiki reabilitacijos, skausmo prevencijos priemonė.
Atpalaiduojamai veikia ir sportinis masažas, – pasakojo specialistas. – Kiek procedūrų prireiks, viskas individualu. Šiaip siūlau bent penkias, gydomaisiais tikslais rekomenduojamos dešimt procedūrų. Vieni pagerėjimą pajunta jau po trijų, kiti – po septynių procedūrų. Tačiau reikia ir pačiam žmogui daug darbo įdėti, netingėti dirbti su savimi.“
Specialistas pridūrė, kad dirbantiems sėdimą darbą, jaučiantiems įtampą nereikėtų laukti, kol skausmas visiškai prispaus ir užklups didesnės bėdos. „Tokiais atvejais rekomenduojami profilaktiniai užsiėmimai (masažas ir mankšta) vieną du kartus per savaitę. Nuolatinės pastangos bet kiek nors pajudėti – raktas į sveikatą“, – sako M.Matulionis.
Dirba su baleto šokėjais
Šiuo metu patyręs specialistas dirba su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjais: padeda jiems palaikyti formą, įveikti skausmą po dažnų jų darbe čiurnos raiščių patempimų, menisko traumų, klubo, nugaros, kaklo skausmų, specialiomis metodikomis ir pratimais atpalaiduoja bei sustiprina judamąjį aparatą, pritaikydamas darbo krūviams ir judesio specifikai. Galima sakyti, M.Matulionis – žinomo su baleto šokėjais daug dirbusio sporto mediko a.a. Vlado Sklizmanto mokinys.
„Anksčiau buvo manoma, kad baletas nesuderinamas su fiziniu lavinimu. Bandau tą mitą griauti.
Baletas šiaip yra sportas, tik su stipria menine išraiška. Ir traumų prevencijai pradėjus taikyti KarelLewit metodiką, tikrai jaučiamas baleto šokėjų sustiprėjimas. Šie, kaip ir sportininkas, negali sėdėti sukėlęs kojų net per atostogas, mankšta, kineziterapija turi lydėti kas dieną. O būtent tinkamo kvėpavimo pagalba balete galima pasiekti stabilumą, kuris šiame darbe itin svarbus“, – sako M.Matulionis.
Patirtis
Auksinį scenos kryžių pernai pelniusi primabalerina Kristina Gudžiūnaitė sako, kad be kineziterapeuto pagalbos būtų sudėtinga.
„Su Mariumi dirbu jau ketverius metus. Jis daug kuo mums padeda – masažais, bendrais ir specifiniais, tam tikrai raumenų grupei padedančiais pratimais, kurie atlaisvina raumenims. Pagrindinis kineziterapeuto sėkmės raktas – darbas su kvėpavimu. Tiek repetuojame, kad pabaigus repeticiją norisi skubėti iš teatro, o Marius visada primena, kad tam, jog kūnas kitą dieną dirbtų, reikia papildomai pasirūpinti, atlikti pratimus, tempimus. Kaip ir į mašiną reikia degalų užpilti, kad kitą dieną važiuotų. Jis visada griežtai primena, kad netingėtume dirbti vasarą. Nereikia baleto šokti, bet būtina sportuoti. Specialistas tikrai reiklus, bet tiek, kiek reikia. Iš dalies be Mariaus mūsų pasirodymai nebūtų tokie profesionalūs.
Balerinų kasdienybė – bendras kūno pavargimas dėl didelių krūvių, aišku, mūsų darbe pasitaiko ir visokių mažų traumų. Marius padeda jų išvengti. Atsimenu, vieną rytą atsikėlusi pasirąžiau ir kažkur stubure pajutau, kad kažkas negerai. Ir iškart skambinau ir prašiau jo pagalbos. Valandą padirbus ir pasportavus, daugmaž viskas praėjo. Šio specialisto prisilietimas turi magiškos galios“, – gerų žodžių negailėjo primabalerina.
Komentuoti: