Kęstutis Saniukas: „Netaisyklinga laikysena ir pilnapadystė nėra liga“

Aigustė Tavoraitė
2016-04-15
„Didžioji dalis vaikų ortopedinių problemų – fiziologinės ir yra išaugamos, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų ortopedijos traumatologijos centro direktorius, vaikų gydytojas ortopedas-traumatologas doc. dr. Kęstutis Saniukas. – Absoliučiai neteisinga manyti, jog visi turime būti vienodai tiesūs. Nėra vienos normos.“
Kęstutis Saniukas: „Netaisyklinga laikysena ir pilnapadystė nėra liga“
„Dabartinė vaikų karta visiškai kitokia, nei buvome mes. Ne paslaptis, kad šiandien judama mažiau, bet turime priimti ją tokią, kokia yra. Turime pasiruošti, kad jie bus labiau susmukę“, - teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų ortopedijos traumatologijos centro direktorius, vaikų gydytojas ortopedas-traumatologas doc. dr. Kęstutis Saniukas.

Vienos dažniausių linksniuojamų vaikų sveikatos problemų – ortopedinės ligos. Ar išties jie tokie ligoti?
Žmogaus raidos normą dabar linkstama painioti su patologija. Esame įpratę manyti, kad visi turime būti tiesūs ir gražūs. O tai absoliučiai neteisinga: mūsų veidas asimetriškas, rankų, kojų ilgiai skiriasi, vienas petys aukštesnis, o mentis labiau atsikišusi.
 
Prieš trejus metus oficialiai paskelbta, kad visų stuburai yra iškrypę, 77–78 procentų lietuvių yra pilnapadžiai. Apie kokią normą tuomet kalbama? Negalime visų įsprausti į tuos pačius rėmus.
Dabartinė vaikų karta visiškai kitokia, nei buvome mes. Ne paslaptis, kad šiandien judama mažiau, bet turime priimti ją tokią, kokia yra. Turime pasiruošti, kad jie bus labiau susmukę.
 
Vadinasi, dabar jiems reikia dažniau varstyti ortopedų-traumatologų kabinetų duris?

Šiandien pasaulyje ortopedų-traumatologų uždavinys yra pasikeitęs: jei anksčiau daugiau gydyta, dabar daugiau dėmesio skiriama, ar vaikas tinkamai formuojasi pagal amžių. Šiuo metu nustatytos net trys raidos normos: kojų, stuburo augimo ir apskritai augimo. Tačiau įvertinus bendrą sveikatos būklę gaunama kiekvieno individuali norma.
 
Vaikams būdingos deformacijos, nes stuburas ir galūnės auga skirtingu greičiu, kaulai – daug greičiau negu raumenys. Tad nereikia stebėtis, kad paaugliai tokie sugriuvę: tuo metu tiesiog paspartėja stuburo augimas. Po to, jei nesama, tarkim, stuburo ligos, viskas išsilygina. Aišku, yra sutrikimų, apie kuriuos būtina kalbėti.
 
Bene labiausiai laužomos ietys dėl netaisyklingos laikysenos.
Visų pirma, priešingai nei daug kas yra įsitikinęs, laikysena nėra liga. Nėra jokios jos normos. Prieš mokyklą tikrinant vaikų sveikatą sakoma, kad apie pusė jų turi netaisyklingą laikyseną. Kai kreipiasi į mane, sakau, kad tai neteisinga: veik 99 procentų vaikų tai yra norma. Vėliau 95 procentų problemų yra išaugama.
 
Laikyseną galima pagerinti, tačiau vaikui daugiau nei penkias dešimt minučių išsėdėti tiesiai yra sunku. Jis pavargsta, neišlaiko raumenys. Bet žinant vaiko augimo periodus galima jį paruošti, apkrauti raumenis sportu ar kita fizine veikla.
Sėdėsena, laikysena daugiau reikšmės turi, jei, pavyzdžiui, sergama skolioze. Iškrypęs stuburas – dažniausiai 6–8 metų amžiaus vaikams nustatoma deformacija. Tačiau bendrai tokių vaikų yra daugiau nei 3 proc. Skoliozei smarkiai progresuojant kokiems 8–9 proc. jų atliekama operacija.
 
Kita dažna problema – kojų deformacijos. Bet didžioji jų dalis vėlgi yra fiziologinės ir išaugamos. Dėl šių ortopedinių sutrikimų taip pat verda arši diskusija, susiduriama ir su avalynės gamintojų interesais.
 
Esate sakęs, jog tai, kad speciali ortopedinė avalynė formuoja pėdą ir užkerta kelią plokščiapadystei, – mitas. Kada tokius batus avėti yra tikslinga? 
Įrodyta, kad iki ketverių metų amžiaus nešiojami ortopediniai batai, supinatoriai neveikia. Iki tokio amžiaus visi vaikai yra pilnapadžiai – tai yra fiziologija, kurios nereikia gydyti. Kietas supinatorius ne tik kad nepadeda, bet gali ir trukdyti vystytis pėdai. Augant pėdos skliautas natūraliai pradeda kilti. Tačiau 25–40 proc. suaugusių žmonių turi vadinamąją mobilią pilnapadystę. Tai daugiausiai nulemia genetika.
 
Apskritai mokslininkai įrodė, kad batai neformuoja pėdos. Priešingai – pėda suformuoja batą. Taigi drąsiai galima avėti brolio, sesės ar kaimynės vaikų batus, nes paprasčiausiai jie nėra taip greitai sunešiojami. Be abejo, apavas turi būti patogus, apsaugoti pėdą nuo sušlapimo ir sušalimo. Bet specialūs batai gali būti avimi tik atskirais atvejais, laikinai, jei yra pėdų deformacija, atlikus operaciją.

 
Tiesa, 2,5–3,5 metų amžiaus vaikams, kada yra didžiausias „X“ per kelius ir čiurnos eina į „X“, kiek aukštesni batukai, apimantys čiurną, ją fiksuoja. Tai yra patogiau, vaikams mažiau skauda kelius.
Visgi sveikiausia – vaikščioti basomis. Vaikai be batų turėtų būti 30–70 proc. laiko. Tad naudinga ir tokia avalynė su specialiomis priekyje esančiomis linijos, kurios padeda imituoti vaikščiojimą basomis. Pėdas stiprina judesys, tad vaikas turėtų kuo daugiau bėgioti, važinėtis dviračiu, žaisti krepšinį ir pan.
 
Šiuolaikiniai vaikai mažiau juda, yra įnikę į kompiuterių bei telefonų ekranus. Gal dėl to sumažėjo kita aktuali problema – jų traumos?
Autoįvykių metu 6–8 metų amžius vaikų patiriamos traumos sudaro 40 proc. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį jų sumažėjo 70–80 proc. Taip pat mažiau traumų būna ir dėl nelaimingų atsitikimų. Lietuva išsiskiria pagal savižudybių skaičius, bet jų sumažėjimas irgi jaučiamas. Aišku, sumažėjo ir pačių vaikų.
Pasaulyje labai daug vaikų žūsta nuo nudegimų, o Lietuvoje prieš penkerius metus pagal šį kriterijų buvo geriausia padėtis. Mūsų šalyje dažniau pasitaiko mirtys nutrenkus elektrai troleibuse, traukinyje. Savo vietą užima ir skendimai.
 

Iš kitų šalių išsiskiriame smurtinių traumų kiekiu. Pasaulio tendencijos rodo, kad daugiausiai vaikų sužalojama 17–18 val., pas mus – 22–4 val. Klausimas, kodėl tokiu metu vaikai nėra namuose?
Praėjusieji metai pagal traumatizmą turėtų būti labai niūrūs, nors oficialios statistikos dar nėra. Aišku, ir kitose šalyse ne viskas blizga. Tačiau jei įdiegtume tokią traumų gydymo sistemą, kokia ji turėtų būti, nuo mirties galėtume apsaugoti 80 proc. sunkiai sužalotų vaikų. Tai – maždaug 180 vaikų per metus.
Sistema yra sudaryta iš trijų dalių: pirmosios pagalbos, transportavimo ir ligoninės. Pastaroje pas mus miršta tik 8 proc., kai pasaulyje – 50 proc. pacientų. Mes per ilgai vaikus vežame, daugiausiai jų užgęsta pakeliui.

 
Dosjė
1978 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.
1985 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Torakoplastika sergant skolioze“.
Nuo 1985 m. dirba Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoju vaikų ortopedu – traumatologu.
Nuo 1992 m. – Vaikų ortopedijos skyriaus vedėjas.
Nuo 2008 m. – Vaikų ortopedijos – traumatologijos centro vedėjas ir direktoriaus pavaduotojas mokslui ir mokymui.
Skoliozės gydymo būdo išradimo autorius (1994 ir 1995 m. išduoti patentai).
Nuo 1998 m. – Lietuvos vaikų ortopedų – traumatologų mokslinės draugijos prezidentas ir Lietuvos ortopedų – traumatologų draugijos valdybos narys.
Nuo 2003 m. – Baltijos šalių stuburo chirurgų draugijos pirmininkas.
2006 m. suteiktas nusipelnusio Lietuvos respublikos gydytojo vardas. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris