Sėdi neįgaliojo vežimėlyje? Mokykis namuose arba marš į spec. mokyklą! O jeigu esi apdovanotas ypatingais gabumais, gal tau ir pasiseks „įsitrinti“ į eilinę mokyklą, tikintis, jog bendraklasiai bus supratingi ir paslaugūs: kai reikės – jie pastums tavo vežimėlį. Naujausi tyrimai atima žadą: daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų yra nepritaikytos neįgaliesiems.
Neseniai atliktas nevyriausybinių organizacijų tyrimas atskleidė liūdną statistiką: daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų yra neprieinamos neįgaliesiems.
Mokosi namuose
„Man - dvidešimt metų, esu dvyliktokė. Turiu fizinę negalią, iš kurios mano kaimo vaikai kartais pasijuokia, bet aš į tai nekreipiu dėmesio. Negaliu vaikščioti, todėl mokytis tenka namuose. Man patinka biologija, nes domiuosi gyvūnais ir namuose turiu daug šunų bei kačių. Dar patinka muzika, dailė. Piešdama galiu pasinerti į fantazijų jūrą, tuomet dingsta blogos mintys ir užmirštu bėdas.
Ateityje svajoju dirbti su gyvūnais, noriu juos gydyti ir globoti. Žinau, kad tam reikia ne tik noro, bet ir daug proto bei darbo“, - sako Šalčininkų rajone gyvenanti Saulė Stankevičiutė.
Reikia ir dar vieno dalyko – jog Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigos bei aukštosios mokyklos būtų prieinamos žmonėms su negalia. Deja, neseniai atliktas nevyriausybinių organizacijų tyrimas atskleidė liūdną statistiką: daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų yra neprieinamos neįgaliesiems.
„Aštuoniolikoje Lietuvos miestų buvo patikrinta šimtas devynios mokyklos, gimnazijos. Iš jų prieinamos žmonėms su negalia šešiolika su puse procento, riboto prieinamumo – trisdešimt vienas procentas, neprieinamų - net penkiasdešimt du procentai. Keturiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje – patikrinome keturiolika aukštųjų mokyklų. Vis dar išlieka opi problema, tarkime, aukštosiose mokyklose patekti į kitus aukštus, mat nėra liftų, kai kur paliktos kliūtys patekti į auditorijas. Arba susiduriama su tokiais atvejais, kai pritaikyti sanitariniai mazgai, o durys paliktos siauros.
Per Europos struktūrinių fondų panaudojimo laikotarpį buvo renovuota du šimtai aštuoniasdešimt mokyklų, tačiau atnaujinimą jie vykdė didžiausią dėmesį skirdami energijos taupymui. Tai yra buvo pakeisti langai, stogai, durys, perdažyta pati mokykla. Žodžiu, lėšos - milžiniškos, o neįgaliems žmonėms mokytis jose galimybės praktiškai nėra sudarytos“, - apgailestauja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.
Bijo tėvų susirinkimų
O jeigu tėvelis, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, nori ateiti į tėvų susirinkimą arba pasveikinti vaiką mokyklos baigimo proga?
„Tai yra amžina problema. Mano sūnus baigė mokyklą ir kolegiją. Man pačiam teko susidurti su šia problema. Padėdavo sūnaus bendraklasių tėvai – jie mane užnešdavo su vežimėliu laiptais, kad aš galėčiau dalyvauti tėvų susirinkime ar paskutinio skambučio renginyje. Nepaprastai padėjo žmonių geranoriškumas. Atsimenu, vyko kažkoks renginys, aš atvažiuoju prie mokyklos ir laukiau už kampo. Kitą kartą tėvai sužinoję, kad likau mašinoje, atėjo ir per prievartą mane pasikvietė.
Kiek žinau, mokykla iki šiol nepritaikyta neįgaliems žmonėms“, - karčia patirtimi dalijasi Aleksandras Pacevičius.
Humoro jausmo nestokojantis vyras įžvelgia ir privalumų. Sako, bent sūnus galėjo būti ramus, jog tėvas tikrai neateis į tėvų susirinkimą. „Matote, anksčiau vaikai bijodavo tėvų susirinkimų, o dabar bijo tėvai“, - juokiasi A.Pacevičius.
Komentarai
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė:
- Švietimo įstatyme nustatyta, kad jei ugdymo įstaigoje pradeda mokytis mokinys, kuriam reikalinga pritaikyta ugdymo aplinka, mokyklos savininkas (paprastai tai savivaldybė) turi užtikrinti aplinkos pritaikymą: įrengti nuovažas, liftą arba kitokį įrenginį, turėklus, sužymėti takus, užtikrinti reikiamą apšvietimą ir pan.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui mokyklą rekomenduoja savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Jei mokykla, kurioje mokosi vaikas, yra nepritaikyta, mokiniui, jo šeimai, turi būti pasiūlyta pritaikyta mokykla, arba mokiniui turi būti pasiūlytas mokymas namie (ne ilgiau kaip 12 mėn.), kol mokymo vieta bus pritaikyta ir sudarytos kitos būtinosios higienos sąlygos.
Visos švietimo įstaigos bent minimaliai pritaikytos neįgaliesiems, pavyzdžiui, turi nuovažas neįgaliųjų vežimėliui.
Pastaraisiais metais ministerija finansavo naujų mokyklų, kurios visiškai pritaikytos žmonių su negalia reikmėms, statybą.
Didesnė problema ne patekti į ugdymo įstaigas, nes, kaip minėjau, visos turi nuovažas: patogesnes ar ne tokias patogias. Didesnė problema yra savarankiškas mobilumas keliaaukščiame pastate dėl liftų ar keltuvų trūkumo. Arba susiduriama ir su tokia situacija, kai nuovažų neįmanoma techniškai įrengti tarp aukštų.
Ministerija yra gavusi skundą – prašymą įrengti liftą vieno miestelio gimnazijoje. Gimnazija šiuo metu rekonstruojama ir keltuvas-liftas bus įrengtas.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė:
- Šiuo metu įvertinome neįgaliųjų organizacijų parengtą alternatyvią ataskaitą dėl Jungtinių Tautų konvencijos įgyvendinimo. Neįgaliųjų reikalų taryboje buvo aptariamos neįgaliųjų problemos pagal sektorius, įskaitant švietimo ir mokslo sritį, kur buvo iškelta nemažai problemų.
Ministerija tikrai pasiryžusi padaryti viską, kad vaikų su negalia integracija mokyklose būtų kuo geresnė. Įstatymai reikalauja visiems užtikrinti lygias galimybes. Kita vertus, reikia pagalvoti apie tai, kad ne vien vaikas eina į mokyklą. Gali būti vaiko tėvai, kuriems reikia dalyvauti tėvų susirinkimuose, yra neįgalūs, mokytojas gali sėdėti neįgaliojo vežimėlyje, gali vykti renginiai, į kuriuos norės ateiti sunkiai vaikštantys vaiko seneliai arba naujagimio vežimėlį stumianti mama. Visiems turi būti sudaryta patogi aplinka. Kas patogu neįgaliajam, patogu ir visiems kitiems.
Direktorių patirtis
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas:
- Patekti į pastatą neįgaliojo vežimėliu galima, bet į kai kuriuos aukštus mes neturime keltuvų. Jeigu vaikas norėtų mokytis muzikos, nelabai turėtume galimybių, žiūrint, kokia būtų jo negalia. Tokių vaikų mokyti dar neteko.
Vilniaus Balsių progimnazijos direktorė Loreta Kačiušytė Skramtai:
- Mes turime vieną mokinį, sėdintį vežimėlyje. Mūsų mokykla yra pastatyta 2011 metais, kuomet jau buvo reikalavimas ją pritaikyti neįgaliesiems. Tam vaikui yra sudaromos ugdymo sąlygos. Bendraklasiai yra išmokyti, kaip reikia globoti tokius vaikus, netgi konkuruoja, kuris galėtų padėti.
Komentuoti: