Nors statistika skelbia, kad sergančių tuberkulioze mažėja, vis dėlto daugėja sergančiųjų atviros tuberkuliozės forma. Labdaros fondas „Saulės smiltys“ VšĮ Kauno klinikėje ligoninėje tęsia gerąją praktiką gerindami tuberkulioze sergančių vaikų gydymo sąlygas ir siekia dar šiemet įrengti Gintarinę palatą.
Šimtai Kauno moksleivių ir gimnazistų, siekdami atkreipti dėmesį į tuberkuliozę, Baltosios ramunės dieną pagamino per 10 000 šių dirbtinių gėlių. Šia akcija siekta, kad Gintarinei palatai įrengti visuomenė paaukotų gintarų.
Dažnesnės atviros tuberkuliozės formos
Statistika rodo, kad vaikų, sergančių tuberkulioze, Lietuvoje mažėja, tačiau sunerimti yra dėl ko. Štai pernai iš 100 tūkst. vaikų sirgo 7 vaikai, o 2013-aisiais tokių atvejų užfiksuota 19. Medikai būgštauja, kad vis daugiau mažųjų suserga atvira tuberkulioze, kai ligoniai išskiria mikobakterijas į aplinką.
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų II skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė pastebi, kad atpažinti tuberkuliozę gali būti sudėtinga, tačiau laiku kreipiantis į specialistus pacientai išgydomi. Nors neretai liga būna besimptomė, o atviros jos formos kartais tampa netgi atsparios vaistams, būtina žinoti pagrindinius požymius, į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti mažamečių tėvai.
„Galimi tuberkuliozės simptomai įvairūs – tai ir pagausėjęs prakaitavimas, ypač naktį, užsitęsęs kosulys, menkas atsparumas peršalimo ligoms, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra. Ilgai esant tokiai sveikatos būklei ir jai negerėjant būtina kreiptis į šeimos gydytoją“,– įspėja D. Steponavičienė.
Tuberkulino mėginys neužkrečia
Šeimos gydytojui paskyrus paimti vadinamąjį Mantu – tuberkulino mėginį, pacientui atliekamas nesudėtingas tyrimas. Jis parodo, ar vaikas neužsikrėtęs tuberkulioze. Pasak VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojos, tėvai neturėtų atsisakyti tuberkulino mėginio. Jį privaloma atlikti ir sveikiesiems, kiekvienam į mokyklą besirengiančiam 6-7 metų vaikui. Tyrimas svarbus ir dėl to, kad gali parodyti, ar vaikas neužsikrėtęs paslėpta arba vadinamąja latentinės tuberkuliozės infekcija.
„Tuberkulino mėginys ne tik negali užkrėsti, bet ir nesukelia jokios šalutinės reakcijos. Jei tyrimas patvirtina, kad reakcija į tuberkulino mėginį yra teigiama, pacientas nukreipiamas vaikų pulmologo konsultacijai. Jei reikia, siunčiamas ir gilesniam ištyrimui – esant kai kurioms indikacijoms, tikslinga atlikti ir Kvantiferono testą. Tiesa, pastarasis yra mokamas, bet padeda tiksliau nustatyti paslėptą infekciją“,– pasakoja D. Steponavičienė.
Gydytoja pabrėžia, jog diagnozavus tuberkuliozę, vaikui paskiriamas gydymas, kurio metu ypač svarbu sąžiningai vykdyti medikų nurodymus. Susirūpinti turėtų ir sergančio vaiko artimieji – gyvenantiems kartu būtina pasitikrinti, ar jie patys sveiki ir neapkrėtė vaiko, ar neužsikrėtė nuo sergančiojo.
Pavojinga latentinė tuberkuliozės infekcija
Medikai nuolat pabrėžia latentinės tuberkuliozės infekcijos klastą – ji neturi nei klinikinių, nei rentgenologinių ligos požymių ir aptinkama tik tuberkulino mėginio pagalba. Tai paslėpta infekcija, atsirandanti, kai vaikas įkvepia tuberkuliozės bakterijų, bet dar neserga. Skaičiuojama, kad nustačius teigiamą reakciją į tuberkulino mėginį, liga gresia tik apie 10 proc. vaikų.
Mažieji dažnai užsikrečia nuo sergančių artimųjų, ypač tėvų. Jei užsikrečiama kitoje aplinkoje ir kontaktas su tuberkulioze sergančiu asmeniu nepastovus, susergama rečiau. Gydytojų praktika rodo, kad latentinę infekciją įveikia profilaktiškai geriami vaistai.
„Tuberkuliozė visiškai išgydoma, jei pacientas vykdo visus gydytojų nurodymus. Be to, liga gali paliesti ne tik plaučius – pati sunkiausia, mirtį sukelianti komplikacija, yra tuberkuliozinis meningitas. Sergama ir kaulų, stuburo, inkstų bei kitų organų tuberkulioze. Ligoninėje buvęs toks atvejis, kai gydytas paauglys galvos smegenyse turėjo aštuonis tuberkuliozės židinius. Jį išgydėme“,– pasakoja VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų II skyriaus vedėja D. Steponavičienė.
Susirūpino vaikų palatomis
Medikai atkreipia dėmesį, kad žmonės neturėtų vadovautis klaidinga nuomone, jog tuberkuliozė tik asocialių šeimų problema. Ši liga nesirenka pacientų pagal išsilavinimą ar socialinę padėtį, jos potencialios aukos – turintys silpną imunitetą.
Jeigu sergama ligos forma, kai organizmas skiria atsparias vaistams bakterijas, tenka gydytis net iki aštuoniolikos mėnesių. Pirmajame gydymo etape, kai reikia gerti net keturių rūšių vaistus, patartina gulėti ligoninėje, nes būtina nuolatinė gydytojų priežiūra dėl galimo šalutinio vaistų poveikio.
VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, rūpindamasi mažaisiais pacientais, stengiasi sudaryti kuo geresnes gydymo sąlygas. To siekia ir paramos fondas „Saulės smiltys“, kurio dėka Vaikų ligų II skyriuje nuo 2008-ųjų suremontuotos net dvylika palatų. Fondas padėjo įrengti ir žaidimų kambarį, kuriame mažųjų laukia daugybė stalo, loginių žaidimų, konstruktorių. Pernai čia atsirado ir muzikinė palata, kurioje vaikai gali klausytis muzikos kūrinių.
Kuria gijimui palankią aplinką
Fondo įkurėja ir vadovė Marija Dubickienė globoja ligoninėje nuo tuberkuliozės gydomus vaikus. Ji kartu su čia apsilankančiais ir mažiesiems užsiėmimus vedančiais savanoriais įsitikinę, kad gydo ir graži aplinka. Dar šiemet fondas ruošiasi įrengti Gintarinę palatą, kurios projektui vadovauja Ieva Randytė. Kauniečiai kovo 24 d. Rotušėje šiai iniciatyvai aukojo gintarus.
„Gintarinės palatos idėja kilo gintaro terapijos puoselėtojai Reginai Randienei ir Kauno menininkams. Ta idėja mums visiems patiko, tokia lietuviška, artima kiekvieno širdžiai“, – sakė ligoniukų globėja ir labdaros fondo "Saulės smiltys" vadovė Marija Dubickienė. Vienoje palatų bus įkurdintas gintaro akvariumas, pripildytas smulkių gintaro akmenukų, kad vaikai galėtų rankutėmis paliesti, gintaro medelis, sienelė ir kiti šio stebuklingo akmens akcentai, kuriuos padovanos verslininkai arba tiesiog jie bus pagaminti iš suaukotų lėšų šiai palatai įrengti,“ – atskleidė „Saulės smilčių“ fondo įkūrėja ir vadovė M. Dubickienė.
Iniciatyvi kaunietė per septynerius metus įsitikino – surinkti lėšas gražiai idėjai nėra lengva. „Mano vaikai nėra sirgę tuberkulioze. Bet to karto, kai pirmąsyk pamačiau, kokiomis sąlygomis pusę metų gyvena mažieji ligoniukai, negaliu pamiršti iki šiol“,– apie norą rūpintis sergančiais vaikais pasakoja fondo vadovė.
Gintaro poveikiu neabejojama
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų II skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė neabejoja, kad žaisminga aplinka ir meno trapija, kuria užsiima „Saulės smilčių“ fondo savanoriai, gerina vaikų psichologinę jauseną.
„Juk atviros tuberkuliozės forma sergantys vaikai nuo išorinio pasaulio būna izoliuoti kelis mėnesius, o pasitaiko, kai gydymas užsitęsia daugiau nei metus. Vyresniuosius vaikus labai slegia ir vienatvės, gėdos jausmas“,– pasakoja gydytoja, palankiai žvelgianti ir į Gintaro palatos idėją,–Lietuviškasis auksas stiprina imunitetą, sukuria palankesnę psichologinę atmosferą, o jo vanduo taikomas inhaliacijose. Gintaro karoliai, liesdamiesi prie odos, kaupia elektrostatinį krūvį, o oksiduotame paviršiuje kaip tik yra daugiausiai gintaro rūgšties. Būdama biostimuliatoriumi, laki gintaro rūgštis teigiamai veikia kvėpavimo organus, stimuliuoja nervų sistemą, skatina atstatomuosius procesus, gerai veikia širdį ir inkstus.“
Gintarinės palatos iniciatoriai tikisi, kad tokie darbai padės visuomenei priminti, jog tuberkuliozė yra sunki ir pavojinga liga, ja serga vaikai ir suaugusieji, kuriems reikalingas rūpestis ir pagalba.
Komentuoti: