Karolis Šablauskas: „Pas mus mokslui sudėtinga „išlipti“ iš laboratorijos“

Aigustė Tavoraitė
2018-04-17
„Progresas vyksta daug greičiau, negu galima pagalvoti. Jau dabar galime parinkti vaistus pagal tam tikrus genetinius požymius. Genetika - ateities specialybė. Kuo toliau, tuo labiau ji apima visas medicinos sritis. Norisi būti to traukinio priekyje“, – sako pirmo kurso VU genetikos rezidentas, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Šablauskas (26 m.)
Karolis Šablauskas: „Pas mus mokslui sudėtinga „išlipti“ iš laboratorijos“
„Jei anksčiau reta liga sergančiam žmogui prognozė išgyventi buvo ne daugiau nei dvidešimt metų, dabar šis laikas pailgėja du kartus ar dar daugiau“, - sako pirmo kurso VU genetikos rezidentas, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Šablauskas.

- Su kolegomis ką tik grįžote iš Suomijoje vykusios konferencijos, skirtos rezidentūros studijoms. Radote bendrų problemų su Šiaurės kaimynais? 
Helsinkyje susirinko visų Skandinavijos ir Baltijos valstybių atstovai. Aišku, šalys pakankamai skirtingos, tad natūralu, kad ir problemos skiriasi. Įdomu buvo bendrauti su Latvijos atstovais – savo rezidentūra šiek tiek esame artimesni. Jiems aktualūs daugmaž tie patys klausimai, tik gal kilę skirtingomis aplinkybėmis. Visai kitoks gydytojų specialistų ruošimo modelis yra Skandinavijoje. Vis dėlto pagrindinė su gydytojų ruošimu susijusi problema būtų bendra, mat nėra aiškių standartų, kaip tai turėtų būti daroma, kaip pereinama pirmiausia nuo mokyklos edukacijos, toliau – bendrųjų medicinos studijų iki specialisto ruošimo.
 
Be to, vis labiau suprantama, kad medicinoje reikia ne vien teorinių žinių, supratimo, kaip veikia ligos, kokius vaistus skirti, bet ir praktinių įgūdžių. Ir juos vertinti turime jau visai kitais instrumentais. Taip, kaip ir neįmanoma kokiu nors testu patikrinti bendravimo įgūdžių, kurie gydytojui yra ne mažiau svarbūs. Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip pavyks perduoti informaciją, surasti kontaktą su pacientu.
 

- Be kokių savybių neišsiverčia genetikas?
Reikia būti atkakliam, smalsiam, netingėti pasigilinti. Genetikui beveik kiekvienos ligos atveju tenka dirbti su labai dideliu kiekiu informacijos, jis neturi „atidirbto“ algoritmo. Bet man ir patinka tai, jog darbe nėra rutinos, niekada nežinai, kaip reikės suktis esamoje situacijoje. Kartais prireikia kelių dienų, kad išsiaiškintum, kaip toliau elgtis su pacientu, arba atlikęs tyrimą pamatai, kad nieko nerandi ir vėl turi iš naujo svarstyti, koks kitas žingsnis. Taigi įdomumo genetikoje tikrai nestinga. Ligos, su kuriomis susiduri, yra labai retos, dažnai gydytojas jas pamato tik kartą per karjerą. Turime tokių atvejų, kai niekas Lietuvoje ligos atvejo nėra matęs, tad ir nežino, ką tiksliai reikėtų daryti. Tada skaitai literatūrą, konsultuojiesi su užsienio specialistais.
 
Kita vertus, smagu, kad atsiranda naujas genetikos suvokimas ir gydymo galimybės. Jei anksčiau reta liga sergančiam žmogui prognozė išgyventi buvo ne daugiau nei dvidešimt metų, dabar šis laikas pailgėja du kartus ar dar daugiau.
 
- Prieš kurį laiką kaip iš fantastikos romano skambėję dalykai tapo kasdieniu genetikų darbo įrankiu.
Kai prieš septynerius metus pradėjau studijuoti mediciną, tie dalykai, kurie dabar taikomi praktikoje, išties atrodė moksline fantastika. Ir progresas vyksta daug greičiau, negu galima pagalvoti. Medicinoje pereinama prie individualaus gydymo įvertinant žmogaus genetiką. Jau dabar galime parinkti vaistus pagal tam tikrus genetinius požymius, variantus. Genetika - ateities specialybė. Kuo toliau, tuo labiau ji apima visas medicinos sritis. Norisi būti to traukinio priekyje.
 
- Šalia klinikinio darbo aktyviai užsiimi moksline veikla. Matai mokslo perspektyvą Lietuvoje?
Mano specialybė tokia, kad neišvengiamai persidengia tiek klinikinė praktika, tiek mokslinis darbas. Taip, pas mus mokslui sudėtinga „išlipti“ iš laboratorijos. Todėl jaučiu užduotį parodyti, kad moksliniai laimėjimai gali būti realiai pritaikomi ir gerintų visos šalies situaciją.

 
Galima panaudoti laboratorijoje sukurtą kokią nors technologiją, vėliau galvoti apie įmonės sukūrimą... Vakarų šalyse tai - natūralus kelias. Jei pradedi kokį nors tyrimą, yra žmogus, kuris galės atlikti ekonominę analizę, ar tai išties naudinga, ar tai tiesiog įdomus dalykas laboratorine prasme. Reikia, kad skirtingų specialybių atstovai daugiau bendrautų. Gabių žmonių Lietuvoje tikrai turime, bet ne visada galime žinoti, kad jie toje srityje yra daug pasiekę.
 
- Esi užsiminęs, kad trečdalis kurso draugų išvyko svetur. Kas tave laiko čia?
Be abejo, finansine prasme kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Anglijoje yra geriau. Bet čia yra mano šalis, tad nemanau, kad turėčiau ieškoti argumentų, kodėl joje pasilikti. Kita vertus, mūsų, kaip mažos šalies, privalumas - kad čia dar vyksta daug ko kūrimo procesai. O minėtoje konferencijoje paaiškėjo, kad labiau pažengusiose ir daugiau patirties turinčiose šalyse pokyčiai vyksta daug vėliau. Skandinavų rezidentai nelabai nori pokyčių - jie ir taip gerai gyvena. O Lietuvoje tu gali realiai prisidėti prie to, kaip atrodys sveikatos sistema ateityje.

 
- Turi svajonių mokslinį objektą? 
Šiuo metu mane labiausiai dominanti mokslinė sritis – dirbtinis intelektas. Jis gali imituoti žmogaus veiklą ir medicinoje turėti platų pritaikymą. Elementarus pavyzdys – rentgeno nuotrauka. Duodame ją kompiuterinei programai aprašyti, gydytojui belieka duomenis patikrinti. Tai galėtų padėti sutaupyti daug brangaus gydytojo ir kitų darbuotojų laiko. Ne paslaptis, kad pakankamai didelę gydytojo darbo laiko dalį atima dokumentacijos pildymas, tačiau tam nereikia kokių nors ypatingų žinių. Pasitelkus dirbtinį intelektą ir pritaikius technologijų automatizavimą medikas galėtų labiau susikoncentruoti į pacientą, mažiau būtų ir jų pačių skundų, kad gydytojas nepakelia akių nuo kompiuterio ekrano.

 
Dosjė
2011–2017 m. – Medicinos studijos Vilniaus universitete (VU).
Nuo 2017 m. – genetikos rezidentūra (VU).
Nuo 2017 m. – Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vyriausiasis specialistas.
Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų komandos tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM” narys 2016, 2017 m.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris