Kartais mokslas bejėgis
Nors onkologinių ligų gydymo ir išgyvenimo prognozės nuolat gerėja, kartais padėti negali ir naujausi eksperimentiniai vaistai. Šiuo metu tarp gyvybės ir mirties balansuoja Lietuvos žiūrovų pamėgto rusų serialo „Mano puikioji auklė“ žvaigždė Anastasija Zavorotniuk (48 m.).
Pati aktorė dar neseniai buvo aktyvi socialiniuose tinkluose. Moteris dalinosi sutuoktinio ir artimųjų nuotraukomis. Paskutinė žinutė A.Zavorotniuk paskyroje atsirado prieš tris savaites. Moteris ragino prisiminti rusiškąjį „Auklės“ serialą. Visgi, kad Anastasijos sveikata šlubuoja, buvo akivaizdu ir anksčiau. Žvaigždė vis rečiau pasirodydavo viešumoje, atšaukė artėjančius pasirodymus ir projektus. Žinios, kad serga, neslėpė ir ji pati: buvo pranešta, kad aktorė dėl ligos atsisakė dalyvauti spektaklyje „All Men Do It“.

Tiesa, pati A.Zavorotniuk kalbas apie vėžį vadino gandais, tačiau jai atsidūrus reanimacijoje, artimieji pasidalino skaudžiomis naujienomis. Skelbiama, kad medikai onkologinę ligą diagnozavo pernai rudenį. Nors gydymui mestos intensyvios pajėgos, agresyvų smegenų auglį nugalėti sunku. Dėl smegenų brinkimo – galvos edemos – moteris buvo paguldyta į reanimaciją, jai sukelta dirbtinė koma.
Nors aktorė atsibudo, šiuo metu gyvybę palaiko aparatai, o giminės dalinasi jos turtą.
 
Pagalbinis apvaisinimas vėžio nesukelia
Pasigirdo kalbų, kad mirtiną ligą gali prišaukti pagalbinio apvaisinimo metu patiriamos intervencijos. Sąmokslo teorijos šalininkai baksnoja į sutapimą tarp šios medicininės procedūros ir netrukus pasigirstančių vėžio diagnozių. Panašiai nutiko A.Zavorotniuk: spaudoje pranešama, kad liga buvo diagnozuota iškart po trečiojo vaiko gimimo. Aktorė mama tapo pagalbinio apvaisinimo dėka.
Panaši lemtis ištiko ir populiarią Rusijos atlikėją bei aktorę Žaną Friskę: dainininkei smegenų vėžys nustatytas dar nėštumo metu, po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūros. Kūdikio besilaukianti moteris atsisakė chemoterapijos, intensyvus gydymas pradėtas tik po gimdymo. 2015 m. jauna moteris kovą su liga pralaimėjo.

Lietuvos medikai ramina: pagalbinio apvaisinimo intervencijos vėžio neprišauks. Kaip pastebi Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis, tiesioginis ryšys tarp pagalbinio apvaisinimo ir vėžio nenustatytas. „Pastebėti dažnesni vėžio atvejai tarp pagalbinio apvaisinimo pacienčių aiškinami hormonų naudojimu kiaušidžių funkcijų skatinimui“, - teigia profesorius. Anot mediko, nors diskutuojama dėl pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje saugumo, tai veikiau gandai. Faktais pagrįstų sąsajų su vėžio vystymusi nėra.

„Šie įvykiai – toli gražu ne pirmas kartas, kai suabejojama IVF saugumu. Gimus pirmiesiems kūdikiams po mėgintuvėlio procedūrų, netrūko baimių dėl mažylių sveikatos. Juk procedūros metu embrionas formuojasi, gaudamas ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo kilusią DNR. Nuogąstavimai nebuvo patvirtinti. Ir šiandien girdžiu spėliones, kad IVF gali lemti didesnę riziką krūties vėžio formavimuisi, bet tai patvirtinančių faktų nėra“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis.

 
Kamieninės ląstelės - kaip tiksinti bomba
Dar viena teorija skelbia esą vėžį sukelti gali grožio procedūros. A.Zavortniuk draugai pasakoja, jog moteriai taikyta kamieninių ląstelių atjauninamoji terapija. Kaip tikina dalis kosmetologų, šios ląstelės visai nekaltos, o procedūroms naudojami paties paciento audiniai. Teigiama, esą suleidžiant kamienines ląsteles į veido odą, dekoltė zoną ir rankas, pasiekiamas ilgalaikis atjauninimo efektas.
 
Kamieninės ląstelės-chameleonai - išties unikalios. Pirmą kartą gydymo tikslams jos panaudotos 2012 metais gydant akių ligas ir sulaukė milžiniško ažiotažo. Šiandien kraujo kamieninės ląstelės naudojamos kaip alternatyva kaulų čiulpų transplantacijoms. Nors grožio klinikos skelbia, esą šios ląstelės nepavojingos, medikai įspėja: gydymas kamieninėmis ląstelėmis - eksperimentinis, o jų saugumas nėra iki galo ištirtas. Galbūt yra pagrindo sunerimti?
Prof. K.Sužiedėlis įspėja, kad kamieninių ląstelių ir vėžio ryšys išties egzistuoja.
 
„Bene svarbiausias kamieninių ląstelių ir vėžio vystymosi ryšys yra pastebėjimas, kad navikų atsiradimas žmogaus organizme yra proporcingas ląstelių dalijimosi tuose audiniuose intensyvumui, kuris priklauso nuo kamieninių ląstelių buvimo. Taip medikai padarė išvadą, kad vėžio vystymasis susijęs su kamieninėmis organizmo ląstelėmis“, - pasakoja profesorius. Anot jo, kamieninių ląstelių sąsajas su vėžiu gali įrodyti dar vienas atradimas: piktybiniuose navikuose ir iš jų išaugintose ląstelėse tyrėjai aptiko į kamienines savybėmis panašių vėžinių ląstelių. „Tikimės, kad tolesni tyrimai atsakys – vėžinių ląstelių kamieniškumas ar būtent šių savybių praradimas lemia ligą“, - teigia profesorius.

---

 
Tarp kitko
Kamieninės ląstelės – ląstelės, gebančios savarankiškai atsinaujinti: joms dalijantis susidaro daugiau tos pačios rūšies ląstelių. Šios ląstelės gali subręsti arba diferencijuoti į specializuotas ląsteles, kurios atlieka specifinę funkciją organizme (pvz.: kraujo, raumenų, odos ląsteles).

---

Tai įdomu
Itin svarbus klausimas, į kurį atsakymo ieško pasaulio tyrėjai – kamieninių ląstelių kilmė. Yra teorija, kuri kilmę aiškina iš nekamieninių ląstelių arba iš į kamienines nepanašių vėžinių ląstelių. Pasak medikų, šiai hipotezei patvirtinti nustatoma vis daugiau faktų. Pavyzdžiui, pastebėta, kad bet kurios vėžinės ląstelės gali tapti panašiomis į kamienines, priklausomai nuo aplinkos poveikio.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!