Jurgita Plisienė: „Turiu galimybę nuveikti daugiau...“

Evelina Machova
2015-02-02
Kardiologė med. dr. doc. Jurgita Plisienė (43), daugiau nei pusmetį vadovaujanti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, sako: „Medicinoje nėra vieno gydytojo, yra komanda. O norint rezultatų, ši turi būti tvirta kaip kumštis. Ar tokią turiu? Taip, kol kas man sekasi.“
Jurgita Plisienė: „Turiu galimybę nuveikti daugiau...“
„Mano akimis, visuomenė ir medikai - labai supriešinti. Susidaro įspūdis, kad žmonės mūsų šalyje miršta ne nuo ligų, bet dėl medikų kaltės. Bet ar tikrai?“ – retoriškai klausia kardiologė med. dr. doc. Jurgita Plisienė.

- Prieš kelis mėnesius Šiauliuose atidarant Kardiologijos centrą susirinkę svečiai neslėpė džiaugsmo, kad jam vadovausite. Tiesa, tarp sveikintojų buvo vyras, kuris nė nebandė slėpti, kad priešingai nei kitus, ši situacija jo visai nedžiugina... Sunku suderinti karjerą ir šeimos laimę?
- Netikiu tais, kurie sako, kad suderinti karjerą su šeimos reikalais paprasta ir įmanoma. Kaip bevertintum, viena pusė vis tiek nukenčia. Jeigu labai daug laiko skiri darbui, natūralu, kad jo pritrūksta šeimai. Dėl to man labiausiai ir skauda širdį, kad negaliu šeimai skirti tiek laiko, kiek norėčiau... Gyvenu tarp Kauno ir Šiaulių. Su namiškiais matausi savaitgaliais, ir natūralu, kad mano vyras šventėje nebuvo pats laimingiausias... Bet jis mane palaiko ir už tai esu jam labai dėkinga.
 
- Nesigailite palikusi Kauno klinikas dėl Šiaulių ligoninės? Jauni specialistai turbūt žvelgdami į jus tik gūžčiotų pečiais.
Toks jau mano charakteris. Reikia iššūkių, o kai matai, kad gali daugiau padėti Lietuvos kardiologijai - apima malonumas. Dirbau ir Kauno klinikose, ir anksčiau kelerius metus didelėje Vokietijos universitetinėje ligoninėje. Pasakysiu paprastai: mane masina galimybė nuveikti ką nors daugiau, turiu daug entuziazmo, sveiku ambicijų ir žinau, kaip reikia tai padaryti. Be to, dirbti atvykau į puikiai aprūpintą ligoninę, mane palaiko tiek administracija, tiek LSMU kolegos.


- Galite ranką prie širdies pridėjus pasakyti, kad profesine prasme darbui Šiaulių ligoninėje nieko netrūksta ir kad toks centras šiam regionui reikalingas?
- Mirtinai reikalingas (juokiasi). Visuomet pateikiu Naujosios Akmenės paciento pavyzdį. Kol jis patenka į Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus kardiologijos centrą, prarandamos auksinės valandos, kuomet kraujagyslė turėtų būti atveriama. Dabar gi Šiaurės Lietuvoje tai yra vienintelis centras, kuris suteikia kvalifikuotą trečio lygio kardiologijos pagalbą. Maža to, vasario viduryje pradėsime implantuoti elekrokardiostimuliatorius. Tai bus dar vienas žingsnis į priekį. O prieš porą savaičių pacientams, ištiktiems insulto, atliktos ir pirmosios trombektomijos. Esam aprūpinti reikiama įranga, atliekame visas intervencines procedūras ir, kas svarbiausia, galime užtikrinti pagalbą dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Bet žinote, viena aparatūra naudos neduos. Su ja turi dirbti kvalifikuoti specialistai.
 
- Kodėl jūs nelikote Vokietijoje? Ir ko, jūsų nuomone, reikėtų, kad jaunimas norėtų dirbti Lietuvoje?
- Kiekvienas atvejis skirtingas. Mane susigrąžino šeima, nors turiu pripažinti, kad buvo kilę minčių ten likti. O kalbant apie jaunus specialistus, reikia kurti geras darbo sąlygas. Kitas dalykas – katastrofiškai maži gydytojų atlyginimai. Ir turbūt ne ką mažiau svarbu, kad Lietuvoje medikai nesijaučia orūs. Kodėl? Mano akimis, visuomenė ir medikai - labai supriešinti. Dažnai kalbame apie gydytojų klaidas, o apie daugybę sėkmingų atvejų, kai kasdien išgelbėjamos gyvybės esame linkę nutylėti. Skaitant spaudą susidaro įspūdis, kad žmonės mūsų šalyje miršta ne nuo ligų, bet dėl medikų kaltės. Bet ar tikrai? Tokia situacija liūdina, žeidžia ir bijau, kad jai nesikeičiant, jauni specialistai rinksis užsienį, kur galės dirbti oriai.
 
- Turime ne vieną puikiai aprūpintą kardiologijos centrą, specialistų kaip ir netrūksta, vykdome prevencijos programas, bet mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nemažėja. Priešingai, atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau sergame. Ką darome ne taip?
-
Tai ne tik Lietuvos problema. Tokios tendencijos vyrauja ir pasaulyje. O pagrindinė priežastis – gyvenimo būdas. Nejudra, netinkama mityba, žalingi įpročiai, rūkymas, kraujo spaudimo padidėjimas, cukrinis diabetas - rizikos veiksnių yra be galo daug, o gydytojas, kaip bebūtų gaila, šioje kovoje vienas nieko negali padaryti. Pradėkime nuo to, kad pirmiausia ir pats žmogus turi norėti būti sveikas. Gali kalbėti kiek tik nori, tarkim, apie cholesterolį, bet jo juk neskauda. Dėl to niekas ir negalvoja, kad jis pavojingas. Pagal EUROASPIRE atliktus tyrimus, lietuvių cholesterolis yra aukščiausias, bet vaistų vartojame mažiausiai. Apskritai lyginant lietuvius su kitų Europos šalių gyventojais pirmaujame pagal visus rizikos veiksnius.
Atrodo, sveikata yra tik gydytojų reikalas. Liūdna, kad žmonės patys nieko nedaro, jog būtų sveiki. Pavyzdžiui, miokardo infarktas. Daug kalbame, kad svarbiausia laikas, per kurį pacientas atvyksta į ligoninę. Bet lietuviai – kantrūs: kenčia dvi paras ar net savaitę ir, kai atvyksta į ligoninę, mes jau nelabai kuo galime padėti. Auksinės valandos „prakentėtos“, širdyje susiformavęs randas. Net ir tais atvejais, kai pagydome, išplečiame kraujagyslę, įstatome stentus, o po kelių mėnesių pacientas vėl atvažiuoja dėl užsikimšusios kraujagyslės, į klausimą, ar vartojote vaistus, atsako – ne. Jautėsi gerai, nieko neskaudėjo - kam gi tuos vaistus gerti? Toks jau mūsų mentalitetas, kurio nei per dieną, nei metus nepakeisi.

 
- Kodėl pasirinkote būtent kardiologiją, kuo ši specialybė jus žavi?
- Čia, matyt, likimas už mane nusprendė. Mama pasakodavo, kad kaskart važiuodama automobiliu pasiimdavau popieriaus lapą, flomasterį ir brėždavau nelygią liniją, judant mašinai. Į klausimą ką darau, atsakydavau: „užrašinėju kardiogramą“. Man visuomet atrodė, kad širdis - pats svarbiausias organas, o studijų metais pamačiau, kad tai - labai plati sritis, kur galiu save realizuoti.

- Vaikai neplanuoja pasukti mamos pėdomis?

- Deja, mano sūnus, užsiminus apie mediciną, pasakė auksine tapusią frazę: „Mama, yra ir lengvesnių būdų uždirbti pinigus.“ Jis studijuoja Vilniaus universitete vadybos informacines sistemas. Dukra, kol kas lyg ir norėtų būti gydytoja, bet jai dar tik šešeri. Nežinia, kaip viskas pasisuks.
 
Dosjė
1989 – 1995 m. studijavo Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultete.
2001 metais baigė Kauno medicinos universiteto Kardiologijos rezidentūrą. Intervencine kardiologe dirbo iki 2006 metų.
2001-2002 metais ir 2004-2006 m. klinikinį ir mokslinį darbą dirbo Vokietijoje, Aacheno RWTH Universiteto klinikoje. Šiame universitete apgynė disertaciją.
Yra daugelio mokslinių straipsnių autorė, kurių dauguma – tarptautiniai straipsniai su aukštu citavimo indeksu. Taip pat yra ir dviejų vadovėlių bendraautorė.
Dirba ir pedagoginį darbą. Nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto lektore. Nuo 2013 11 15 iki dabar – LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto docentė.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris