Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatologė Jolanta Česienė (46), paklausta apie profesijos pasirinkimą, net nemirkteli – tarsi vos gimusi žinojo, kad medicina bus jos pašaukimas. „Tik odos ligomis susidomėjau gerokai vėliau. Dermatologo profesija man atrodė labiausiai mistiška, kurią menkiausiai išmaniau ir mažiausiai apie tai žinojau“,– prisimena gydytoja.
„Jaunoms moterims rekomenduočiau susilaikyti nuo kelionių į dėl Zika viruso pavojingas šalis. Gerai pagalvoti reikėtų tiek šiuo metu besilaukiančioms, tiek potencialioms būsimosioms mamoms“, - Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.
- Ar šiuo metu infekcinių ligų departamente jaučiate pacientų antplūdį?
- Žinoma, šiuo metu jaučiame sergamumo gripu padidėjimą. Turime nemažai pacientų, kurie turėjo būti hospitalizuoti dėl gripo komplikacijų. Tiesa, ir žarnyno infekcijomis sergančiųjų šiemet nestinga: jos kamuoja tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Pacientų skaičius apskritai kaip ir kasmet panašus, vienintelis skirtumas tas, kad paprastai, jei įsigalėdavo gripas, sergamumas žarnyno infekcijomis sumažėdavo. Šiemet abi negandos pacientus puola tuo pačiu metu.
- Dabar daugelis ne tiek baiminasi gripo ar vidurių infekcijų, neramu ir dėl atslenkančio Zika viruso. Paskelbta nepaprastoji padėtis. Ar esate tam pasiruošę?
- Visuomet aptariame naujienas, kurias gauname iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, būna išleidžiami ir vyriausiojo gydytojo įsakymai, į ką turėtume atkreipti dėmesį. Dėl Zika viruso kalbėjome ir svarstėme galimybę, kadangi prieš tai jau buvome pasiruošę sutikti Ebolos virusą, tad realiai galiu teigti, kad esame pasiruošę bet kokiai kitai virusinei infekcijai. Didžiausia problema šios ligos atveju, ko gero, būtų diagnostika. Tiesa, keblumų kiltų ne tik mums, bet ir kitų Europos šalių medikams.
- Tikite, kad šis baisus, apsigimimus sukeliantis virusas atkeliaus į Lietuvą?
- Kol kas nelabai tikiu, bet žmonės keliauja. Jie vyksta į tą pačią Braziliją poilsio ar darbo tikslais. Todėl galimybė užsikrėsti ir parsivežti virusą yra. Jaunoms moterims rekomenduočiau susilaikyti nuo kelionių į dėl Zika viruso pavojingas šalis. Gerai pagalvoti reikėtų tiek šiuo metu besilaukiančioms, tiek potencialioms būsimosioms mamoms.
- Esate gydytoja dermatologė, su kokiomis odos ligomis pastaruoju metu dažniausiai tenka susidurti?
- Dirbu ir ambulatorijoje, ir stacionare, tad ligų spektras platus. Ambulatorijoje tenka konsultuoti ir sergančiuosius odos vėžiu: bazalioma ir melanoma, aktinine keratoze, jaunimas kreipiasi dėl aknės problemų, vaikų tėveliai – dėl mažųjų atopinio dermatito, psoriazės, kitaip vadinamos žvyneline, dilgėlinės. Skyriuje sutinku sunkesnes jau įvardytų ligų formas.
- Teko girdėti, kad melanoma dažniau serga moterys. Nejaugi mažiau savimi rūpinamės?
- Nemanau, kad mažiau savimi rūpinamės, tiesiog labiau esame linkusios mėgautis saule, galbūt turime ir kokių nors genetinių predispozicijų. Moterys dažniau kreipiasi į medikus ir joms aptinkame ankstyvąsias ligos formas, o vyrai labai ilgai delsia, neretai ateina tik artimųjų pastūmėti.
Visuomet turime galvoti apie saugų buvimą lauke, kur odą veikia tiesioginiai saulės spinduliai. Taip pat pakankamai daug žinoma apie soliariumų žalą, apie tai labai daug kalbama. Tiesa, jie vis dar išlieka populiarūs. Žinoma, reikia nepamiršti apsaugos nuo saulės.
- Vasarą žiniasklaidoje buvo pasklidę abejonių, esą apsauginiai kremai nuo saulės taip pat gali turėti įtakos onkologinių ligų atsiradimui.
- Kremas bet kokiu atveju yra saugus. Tik jei norime tinkamos apsaugos, turime jį tepti taip, kaip reikia: viso kūno odą, kas dvi valandas. Apsaugos nuo saulės faktorius turi būti pakankamas: ne penkiolika ar dešimt.
Informacijos apie saugų buvimą saulėje yra pakankamai. Dėl to stengiasi tiek kosmetikos priemonių gamintojai, tiek vaistinės, tiek medikai. Deja, žmonės neretai rekomendacijas ignoruoja. Ypač vyrai kremų nemėgsta, o dar jei jie blogai susigeria...
- Klaipėdos universitetinėje ligoninėje susiduriate su jaunaisiais specialistais, tad knieti paklausti, kokią jaunąją kartą matote jūs: vis kalbama apie pernelyg didelę orientaciją į atlygį...
- Jaunieji dermatologai, tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno atvyksta labai gerai paruošti. Žinoma, kad jie nori daug uždirbti. Galbūt labiau nori dirbti grožio srityje, nei su pacientais stacionare, bet tikrai negaliu teigti, kad jie visi, vedini finansinių paskatų, nori išvažiuoti.
- Jei jau prakalbote apie grožio sritį, ar dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai tenka „tvarkyti“ kosmetologų paliktą „netvarką“?
- Pripažįstu, tenka. Visa laimė, kad vis rečiau ir rečiau. Kosmetologai dažniau bendradarbiauja su dermatologais. Be to, nemažai mūsų srities specialistų dirba grožio srityje, tad užpildo tą nišą. Bendrai kalbant – abi profesijos viena kitą papildo ir skyriumi negalėtų gyvuoti.
Tenka dalyvauti Klaipėdos valstybinės kolegijos kosmetologijos studentų baigiamuosiuose egzaminuose, tad galiu patikinti, kad jauni specialistai tikrai žino kompetencijų ribas. Galbūt dirbdami pasidaro drąsesni ir viršija savo galimybes.
- Studijas baigėte Kaune. Kaip atsidūrėte Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?
- Pirmiausia Klaipėdą pasirinkau, nes vyras - klaipėdietis, o Klaipėdos universitetinė ligoninė, kaip darbovietė, išpildė visus mano lūkesčius. Čia galėjau realizuoti sumanymus. Čia yra ir stacionaras, ir dienos stacionaras, ir ambulatorija. Visuomet sulaukdavau vyriausiojo gydytojo pritarimo dėl visų profesinių užmojų, todėl ir dabar man tai yra labai patrauklu.
Mūsų išskirtinumas, ko gero, tas, kad turime diagnostinį aparatą, su kuriuo galime nustatyti ankstyvos stadijos odos navikus, ir vadinamąjį CO2 lazerį, kuriuo galime šalinti įvairius odos darinius.
Dosjė
19 metų gydytojo dermatologo darbo stažas
Dalyvavo tarptautinėse, respublikinėse konferencijose ir stažuotėse Švedijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje, Graikijoje, JAV ir kitur.
Yra įvaldžiusi klinikinius kraujo atlikimo, analizavimo metodus, atlieka siaskopijas, odos biopsijas, lazerines procedūras su įvairiais lazeriais. Turi lazerio terapijos įgūdžius patvirtinančius tarptautinius sertifikatus.
Daugiau nei dvidešimtmetį dirba Klaipėdos Universitetinės ligoninės infekcinių ligų departamento infekcinių ligų skyriaus dermatovenerologijos poskyrio gydytoja dermatovenerologe.
Nuo 2010 metų - šio poskyrio vedėja.
Nuo 2014 metų – infekcinių ligų departamento vadovė.
Komentuoti: