Jokūbas Fišas: „Esu tik pono Dievo instrumentas“

Gintarė Kaminskienė
2015-12-14
Ne vienerius metus praleidęs greta itin sunkių ligonių gydytojas neurologas med. dr. Jokūbas Fišas įsitikinęs, kad pagalba tokiems pacientams turėtų apimti ne tik būtinųjų poreikių tenkinimą. Deja, kalbėdamas apie orų senėjimą Lietuvoje, pripažįsta, kad tai – vis dar sudėtinga užduotis.
Jokūbas Fišas: „Esu tik pono Dievo instrumentas“
„Esu turėjęs atvejų, kai darbas pagal mano parengtą metodikų rinkinį paliatyviam ligoniui, kurį vadindavo jau „nurašytu“, padėdavo jam pasveikti“, - pasakoja gydytojas neurologas med. dr. Jokūbas Fišas.

- Esate parengęs paliatyvių ligonių gyvenimo kokybės gerinimo metodiką. Kokia jos esmė?
- Savo laiku buvau surinkęs daug įvairiausių metodikų su apibendrinimais. Sudėjau viską į kompendiumą. Toks apibendrinimas paskatino įstaigų, kur dirbau, personalą žiūrėti į itin sunkių pacientų priežiūrą rimčiau. Paliatyvi slauga gi ne šiaip slauga, tad ir dirbti reikėtų pagal tam tikrą algoritmą. Tiesa, revoliucijos šis mano darbas nesukėlė. Tačiau esu turėjęs atvejų, kai darbas pagal mano parengtą metodikų rinkinį paliatyviam ligoniui, kurį vadindavo jau „nurašytu“, padėdavo jam pasveikti. Nors, kita vertus, kad ir kaip stengtumeisi dėl kito gyvybės, niekuomet nežinai, kaip pasiseks, nes esi tik pono Dievo instrumentas.
 
- Baigiasi Oraus senėjimo metai. Tačiau panašu, jog valstybėje nelabai suvokiama, kas gi yra tas orus senėjimas...

- Situacija - šiaip sau. Slaugos stacionarų - mažai, tačiau tai neatitinka pasaulinių normatyvų. Jei tai ligoninė – įstaiga orientuota į gydymą, jei pensionatas – į gyvenimą. Oriam gražiam senėjimui vietos maža. Kai kas geba artimiesiems užtikrinti orią senatvę: namuose samdo slaugytojus, kurie suteikia būtiną medicininę pagalbą. Tačiau tam svarbi ir aplinka, psichologinis mikroklimatas. Žmogui turi būti sudarytos sąlygos išeiti pasivaikščioti, realizuoti tam tikrus pomėgius, kad ir kortomis pažaisti, pabendrauti. Vokietijoje, Izraelyje mačiau tokias senjorų priežiūros galimybes, kad mums toli gražu... Vienas specialistas aptarnauja du tris žmones. Turi laiko atlikti manikiūrą, moterims net šukuosenos ir makiažas padaromi. Lietuvoje tokį gyvenimą senjorams galima sukurti tik namuose, tačiau ir tai – labai sunku.
 
- Su paliatyviais ligoniais šiandien nebedirbate. Kodėl pasitraukėte? Pavargote?
- Tikrai ne, šis darbas man nebuvo sunkus. Tačiau, žinote, aš esu neurologas. Ši sritis - mano pašaukimas. O su paliatyviais ligoniais daugiau dirba slaugos specialistai, terapeutai. Naikintuvo pilotas, gi nepilotuoja malūnsparnio...
 
- Kad jau prakalbote apie neurologiją, esate ir Insulto asociacijos narys. Lietuvių sergamumo šia liga rodikliai Europos Sąjungos vidurkį viršija du kartus. O juo vėliau pagalba žmogui suteikiama, tuo menkesni šansai atsigauti be pasekmių. Kas kaltas dėl tokios situacijos?
Problema slypi ne medicinoje, o mūsų sąmonėje. Žmonės nesirūpina šios ligos prevencija. Gali būti suteikiama tobuliausia medicininė pagalba, tačiau, kol pacientas pats nesusirūpins sveikata, pokyčių nebus. Pavyzdžiui, Amerikoje tarp juodaodžių populiacijos fiksuojama daugybė insultų. Taip yra todėl, kad daug nutukusių, dideli sergamumo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija rodikliai, dažni širdies ritmo sutrikimai. Insultas ištinka dažną, nors pagalba yra. Tad čia ne pagalbos, o mūsų pačių požiūrio klausimas. Ką nemaža dalis mūsų žmonių daro? Suvalgo keturis cepelinus, parūko, išgeria alaus, dar torto gabalėlis po to ir pagulėti. Kas laukia? Formuojasi trombai ir užkemša kraujagysles. Žinoma, žiniasklaida šiandien labai stengiasi informuoti žmones apie pavojus, lūžis yra. Tačiau visuomenė pokyčius priima lėtai. Tiesa, nors atsiliekame, einame gera kryptimi.
 
- Specialistai dažnai kalba ir apie tam tikras spragas, kurias reikia užpildyti vienoje ar kitoje medicinos srityje. Pastebite jų neurologijoje?
Neurologijos sritis toli pažengusi. Čia matau didelį Amžinąjį Atilsį profesoriaus Valmanto Budrio, kaunietės profesorės Daivos Rastenytės indėlį. Nors mūsų neurologija buvo stipri ir tarybiniais laikais, kuomet dirbo profesorius Petras Visockas. Tačiau atėjus naujiems laikams, klinikų vadovai taip pat labai daug padarė. Leidžiame vadovėlius, žurnalus, sekame paskutines išsėtinės sklerozės, epilepsijos gydymo tendencijas. Tik įvykus išeminiam insultui, pradėjome taikyti trombolizę. Paruošta daug perspektyvių mokslininkų.

 
- Man yra tekę girdėti medikus „puse lūpų“ kalbant apie tai, jog lengva epilepsijos forma sergantieji maldauja šios ligos nediagnozuoti, mat vėliau tenka dorotis su įsidarbinimo sunkumais. Esate pats susidūręs arba girdėjęs apie tokius atvejus?
- Žinoma. Sergantieji epilepsija negali dirbti aukštyje, prie vandens, su ugnimi, elektra, transporto priemonėmis. Tačiau kadangi gydymas yra šiek tiek pažengęs į priekį, sukurtas gydymo algoritmas, kuris ligą daugeliu atvejų leidžia suvaldyti. Tiesa, pats savo darbe susiduriu su žmonėmis, kurie skundžiasi, jog dėl epilepsijos niekas jų nepriima į darbą. Pasaulyje į sergančiuosius epilepsija žiūrima kur kas liberaliau. Ypač Amerikoje. Juk žmogus yra žmogus, nesvarbu, kuo jis serga ar kokios lytinės orientacijos yra, gyvenimo kokybė jam privalo būti užtikrinta. Jeigu tai įmanoma padaryti.
 
- Sakėte, kad neurologija - jūsų pašaukimas. Kodėl pasirinkote būti gydytoju neurologu?

- Šią sritį pasirinkau dėl vadovo profesoriaus Petro Visocko asmenybės. Jis buvo sudėtingas, bet labai įdomus, kontraversiškas žmogus. Jis mane ir sudomino. Kita vertus, patraukė srities sunkumas. Nieko turbūt nėra sunkiau. Labai daug informacijos. Ir dabar nepažįstu specialisto, kuris tobulai viską išmanytų. Sudėtinga ne tik smegenų struktūra, bet ir jų funkcionavimas. Nors dirbti iš tiesų lengviau, nei mokytis. Parašiau Maskvoje disertaciją ir man pakanka. Mokslininkai dažniai prisibijo praktikos dėl specifikos. O man praktinis darbas arčiau širdies. Gerai, kai esama žmonių, kur dera ir viena, ir kita. Mat pedagogai, mokytojai labai svarbūs ateities kartoms.

 
Dosjė
Gydytojo neurologo darbo stažas nuo 1981 m.
Disertacijos darbas atliktas Maskvos tautų draugystės universitete.
Išklausyti tobulinimosi kursai, stažuotės neurologijos srityje JAV, Vokietijoje, Izraelyje, Ukrainoke, Rusijoje.
Publikuotos 80  mokslinių publikacijų Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose.
Pasaulinės neurologų, Lietuvos neurologų, Insulto asociacijų narys.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris