Jeigu po kokio dešimtmečio Lietuvos aukšto lygio laboratorijose bus išauginamos dirbtinės kraujagyslės ar kaulai, čia bus ir jaunojo mokslininko Evaldo Balčiūno (28 m.) indėlis. Mokslininko keliu pasukęs Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto doktorantas viliasi, kad jo dabar vykdomi moksliniai eksperimentai nebus tik aprašyti mokslinėse publikacijoje, bet ir pasieks medicinos praktiką.
„Kiekvienas organas susideda iš keleto skirtingų audinių, tad iš pradžių reikia išauginti juos. Tik tada galima metodikas jungti į vieną visumą ir bandyti išauginti visą organą. Pasaulyje jau gaminamos ausys, trachėjos, šlapimo pūslės, bet tai – vienetiniai atvejai. O norint gaminti sudėtingesnius organus, pvz. širdį, reikia išspręsti nemažai problemų – pavyzdžiui, surasti būdą suformuoti mažųjų kraujagyslių tinklus. Tam kuriamos įvairios technologijos, pavyzdžiui 3D biospausdintuvai, kurie spausdina iš ląstelių“, – kalbėjo jaunasis mokslininkas Evaldas Balčiūnas.
Eksperimentuoja su kraujagyslėmis
Evaldo darbo sritis yra audinių inžinerija, ateityje leisianti išauginti dirbtinius audinius ir gal net organus transplantacijai iš paties paciento ląstelių. „Mano darbas yra sukonstruoti bioaktyvų karkasą – darinį, kuris turi norimo transplantuoti audinio ar organo mechanines ir chemines savybes. Ant tokio karkaso užauginę kamienines ląsteles ateityje tikimės sukonstruoti dirbtines kraujagysles, kaulus ir kitus audinius“, – pasakojo kitąmet disertaciją ginsiantis doktorantas.
Mokslininkas kuria karkasus minkštiesiems ir kietiesiems audiniams. Nors principas tas pats, bet šiems taikymams naudojamos visiškai skirtingos medžiagos ir gamybos metodai.
„Pavyzdžiui, viena potemė, su kuria dirbu, – dirbtinės kraujagyslės. Kartu su VU Chemijos fakulteto mokslininkėmis kuriame naujas medžiagas, kurios būtų biosuderinamos, t. y. nesukeltų atmetimo reakcijos ir būtų formuojamos 3D spausdintuvais. Iš šių medžiagų ketiname formuoti kraujagyslių karkasus ir tirti, kaip jie veikia kamienines ląsteles. Galiausiai tikimės sukonstruotų kraujagyslių veikimą ištirti gyvūnuose“, – procesą dėstė jaunasis mokslininkas.
Dar vienos potemės, su kuria jis dirba, idėjinis vadovas – garsus širdies chirurgas prof. Vytautas Sirvydis. „Širdis yra maišelyje, vadinamu perikardu. Būna, kad žmonės gimsta su širdies defektais, dėl kurių kas kelis metus reikia atlikti širdies operacijas. Kiekvieną sykį reikia pjauti perikardą, dėl ko jis randėja. Šią problemą padėtų išspręsti dirbtinis perikardo lapelis – tai būtų „langelis“, kurį būtų galima kaskart pradaryti, atlikti operaciją ir vėl uždaryti“, – aiškino Evaldas.
Dirbdamas su kietaisiais audiniais doktorantas viską tiria mažesniu lygmeniu – gamina mikro ir nano eilės darinius ir tiria, kaip jų struktūra veikia ląstelių savybes. „Tikslas – surasti tokią formą, kuri verstų kamienines ląsteles virsti kaulinėmis“, – sakė pašnekovas.
Nuo audinių iki viso organo
Paklaustas, kaip greitai šių tyrinėjimų rezultatai leistų išauginti organus transplantacijai, mokslininkas pabrėžė, kad tai gerokai sudėtingesnis procesas.
„Kiekvienas organas susideda iš keleto skirtingų audinių, tad iš pradžių reikia išauginti juos. Tik tada galima metodikas jungti į vieną visumą ir bandyti išauginti visą organą. Pasaulyje jau gaminamos ausys, trachėjos, šlapimo pūslės, bet tai – vienetiniai atvejai.
O norint gaminti sudėtingesnius organus, pavyzdžiui, širdį, reikia išspręsti nemažai problemų – pavyzdžiui, surasti būdą suformuoti mažųjų kraujagyslių tinklus. Tam kuriamos įvairios technologijos, pavyzdžiui 3D biospausdintuvai, kurie spausdina iš ląstelių“, – kalbėjo jaunasis mokslininkas.
Reikia ambicijų ir geros komandos
Evaldas prisipažįsta, kad mokslininko kelią pasirinko ne iš karto: „Tik studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto bioinžinerijos bakalauro programoje supratau mokslinio darbo svarbą.“ Jaunasis mokslininkas toliau studijas tęsė VU molekulinės biologijos magistrantūroje.
Porą metų jaunuolis stažavosi FORTH institute Kretoje, kur pagal Marie Curie programą dirbo su lazerine daugiafotone polimerizacija. Baigęs doktorantūrą planuoja važiuoti pasistažuoti į užsienį, greičiausiai į Jungtinę Karalystę, kur yra kolegų, su kuriais jau dabar bendradarbiauja. Jaunam mokslininkui kaip oras reikalinga patirtis, norisi pamatyti, kaip dirba užsienio kolegos. Be to, ne mažiau svarbu – praplėsti pažinčių ratą.
„Norint gauti finansavimą savo projektams, reikia turėti ne tik gerą idėją, bet ir gerą komandą. Teikiant projektus su kitų šalių partneriais, galima išeiti į tarptautinius vandenis ir gauti geresnį finansavimą. O kai turi daugiau pinigų, gauni daugiau mokslinės laisvės“, – savo planus atskleidė mokslininkas.
Žinia, Lietuvoje liejasi skundai dėl menko mokslo finansavimo. Mokslinio laipsnio siekiantis vyras nelinkęs dejuoti ir skųstis, kad mūsų šalyje moksliniams projektams stinga lėšų. Jis mano, kad ateityje, pasitelkus ambicijas ir subūrus gerą komandą, savo tyrimams būtų galima gauti Europos Sąjungos finansavimą.
Motyvuoja galimybė prisidėti prie ateities medicinos
Vaikinas atviravo, kad ir laisvalaikiu į galvą lenda mintys, susijusios su mokslu. „Tokia profesija neišvengiamai tampa gyvenimo būdo dalimi“, – neslėpė Evaldas.
Nors mokslininko darbas reikalauja didžiulio kruopštumo ir susikaupimo, į priekį veda didžiausia mokslininko svajonė ir ambicija – kad dalis jo darbų bus panaudota klinikoje ir pasieks žmones.
„Deja, didžiulė dalis mokslinių darbų lieka nepritaikyti praktikoje...“ – pastebėjo instituto doktorantas.
Tarp kitko
Šiemet Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto doktorantas Evaldas Balčiūnas buvo įvertintas net dviem – asociacijos „Infobalt“ ir Pasaulio mokslininkų federacijos – stipendijomis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: