Jaunoji mokslininkė siekia palengvinti medikų darbą

Gintarė Kaminskienė
2015-07-08
Kristina Andrėkutė (27) – Kauno technologijos universiteto matavimų inžinerijos doktorantūros studentė. Mokslininke ji sakosi dar tik besimokanti būti ir nors darbas atrodo nelengvas, ryžto nemąžta. Mergina šiuo metu intensyviai dirba tam, kad sukurtų tam tikrus ultragarsinius matavimo metodus ir palengvintų gydytojų darbą diagnozuojant melanomą. Tokia mokslinių tyrimų kryptimi ją sukti paskatino nuo šios ligos miręs artimas žmogus.
Jaunoji mokslininkė siekia palengvinti medikų darbą
Semiuosi patirties iš kolegų. Dar negaliu tiksliai pasakyti, sunku ar lengva būti mokslininku. Tačiau stebint savo vadovą ir kitus mokslininkus, panašu, kad mokslininko kelias – sudėtingas.

- Minėjai, kad bakalauro studijas baigei Vilniaus universitete. Kaip atsidūrei Kaune?
- Baigus traukė inžinerijos specialybės, tačiau nenorėjau nutolti nuo biologijos ir medicinos, todėl pasirinkau magistro studijas Kauno technologijos universitete – biomedicininę inžineriją. Studijų neplanavau tęsti doktorantūroje, tačiau dabartinis mano mokslinis vadovas prof. dr. Renaldas Raišutis pasiūlė temą, kuri man buvo labai artima - ultragarsinių matavimo metodų, skirtų atlikti melanocitų kilmės odos navikų diagnostiką, sukūrimas ir tyrimas. Todėl pasirinkau doktorantūrą. Šiuo metu tyrimus atlieku profesoriaus Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo institute.

- Atrodo, tema nelengva. Ko gero, viena artimiausių pacientų skausmui...
- Ji ir man buvo jautri, nes vienas artimųjų mirė nuo melanomos. Taigi, norėjosi padėti gydytojams. Kartais atrodo, kad ligos užpuola kitus, bet tik ne mus, tačiau kai susiduri su tuo, supranti, jog viskas yra čia pat, šalia. Nors odos vėžys nėra labai dažnas, tačiau klastingas - jei diagnozuojamas per vėlai, prognozė - bloga. Kauno technologijos universitetas seniai bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir mano vadovas jau yra turėjęs bendrų projektų su šio universiteto Odos ir veneros ligų klinika. Stengiamės spręsti problemas, su kuriomis kiekvieną dieną susiduria gydytojai.

- Kokią pridėtinę vertę šiais tyrimais kuri?
- Odos melanomos atveju labai svarbi yra ankstyva diagnostika. Šios ligos stadijos nustatomos pagal pažeidimo gylį. Jei melanoma diagnozuojama ankstyvos stadijos (iki 1 mm storio), išgyvenamumo tikimybė yra didelė. Taigi, mūsų tikslas - padėti gydytojams nustatyti tą pažeidimo gylį, taip pat patikslinti klinikinę diagnozę remiantis ultragarsiniais vaizdais. Ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis, nekenksmingas, palyginti nebrangus, o informacija suteikiama realiu laiku. Automatizuota diagnostikos ir storio matavimo sistema esant gerybiniam pigmentiniam pažeidimui padėtų išvengti nereikalingo chirurginio pažeidimo šalinimo, pakartotinų chirurginių procedūrų, histologinių tyrimų.

- Spėju, kad jau gali pasigirti tam tikrais pasiekimais.
- Jau yra sukurtas automatizuotas ultragarsinis plonų melanocitų kilmės odos navikų storio matavimo metodas. Matuojant iki 1 mm storio odos navikus, buvo lyginama trimis skirtingais metodais išmatuoti storiai. Histologiškai, pagal Breslow – tai yra „auksinis standartas“ šios ligos diagnostikoje. Taip pat patyrusio gydytojo dermatologo išmatuotas storis, naudojant ultragarsinius vaizdus, pridedant žymenis ir pasiūlytu metodu išmatuoti storiai. Gauti rezultatai nudžiugino, nes pasiūlytu metodu išmatuoti storiai geriau koreliavo su histologiniais storiais nei gydytojo dermatologo išmatuoti rankiniu būdu. Remiantis pasiūlytu ultragarsinių duomenų segmentavimo metodu, šiuo metu kuriama automatinė diagnostinė sistema. Taip pat yra parašytas naujas projektas, kuriam tikimės gauti finansavimą ir tęsti mūsų ilgalaikį bendradarbiavimą su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dermatologais.

- Kada pajutai, kad nori būti mokslininkė?
- Savęs dar nevadinu tikra mokslininke, dar tik mokausi ja būti. Semiuosi patirties iš kolegų. Stebint savo vadovą ir kitus mokslininkus, panašu, kad mokslininko kelias – nelengvas. Ir manau, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau. Toks darbas turi ir pliusų, ir minusų. Reikia mokėti suplanuoti laiką, daug skaityti. Juk norint ką nors sukurti naujo, iš pradžių reikia sužinoti, kas jau toje srityje egzistuoja, kad nepradėtume išradinėti dviračio.

- Mokslinės veiklos ateities planų turi?
- Tolimą ateitį dirbant mokslinį darbą sunku suplanuoti, mat jis didele dalimi priklauso nuo projektų. Kokie bus patvirtinti, ta linkme ir dirbsiu. Tačiau nuo medicinos nutolti nesinori. Gydytojai nuolat įvardija problemas, su kuriomis susiduria, taigi veiklos toje srityje tikrai yra. O didžiausias džiaugsmas mokslininkui, kūrėjui, kai jo darbai pritaikomi praktikoje. Nors medicinoje naujovės įdiegiamos labai lėtai. Pavyzdžiui, ultragarsinis metodas odos navikų vizualizavimui sukurtas jau daugiau kaip prieš dvidešimtmetį. Tačiau vis dar nėra sukurta automatinių metodų storiui matuoti ir diagnozei patikslinti.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris