Janina Čekuolienė: „Savaitgalio pacientų „sportas“ dažnai baigiasi vizitu pas traumatologą“

Saulenis Pociūnas
2014-12-01
Vilniaus Centro poliklinikos traumatologė ortopedė Janina Čekuolienė veiklos stygiumi nesiskundžia. „Jeigu dėl konsultacijos, eilė dviem mėnesiams į priekį, anksčiau nepateksite“, - perspėjo poliklinikos registratūroje, kai pasiteiravau, kada galima rasti gydytoją darbo kabinete.
Janina Čekuolienė: „Savaitgalio pacientų „sportas“ dažnai baigiasi vizitu pas traumatologą“
„Savaitgalio pacientų visuomet būna daugiau. Dalis jų – nusprendę pasportuoti. Be išankstinio pasirengimo, kartais gal „po vakarykščio“. Tokių žmonių „sportas“ dažnai baigiasi pirmadienio vizitu pas traumatologą“, - sako Vilniaus Centro poliklinikos traumatologė ortopedė Janina Čekuolienė.

- Jus vadina ir „žvaigždžių“ traumatologe, esate padėjusi ir iki šiol padedate ne tik traumas patyrusiems sportininkams, bet ir scenos žmonėms, baleto šokėjams.
- Traumatologe dirbu jau 38 metus. Pradėjau nuo šio darbo, jį ir dirbu. Atrodo, atsisakiau pašalinių veiklų, kitų darbų, visą laiką būnu tik šioje poliklinikoje, o darbo krūvis nemažėja. Kažkada gydžiau jaunus žmones, dabar pas mane eina jau jų vaikai. Pacientų ratas plečiasi. Veiklos tikrai užtenka. Nors jos niekada netrūko. Pačioje pradžioje dirbau Vilniaus traumatologiniame punkte. Tai buvo bene vienintelė budinti medicinos įstaiga miesto centre: mums veždavo ne tik paslydusius ar išsisukusius koją, bet ir tuos pacientus, kuriems gatvėje pasidarė bloga – dėl širdies ligos ar kitos priežasties. Suteikdavome pirmąją pagalbą, ne tik traumatologinę.
Per visus tuos metus nė karto nesigailėjau, kad pasirinkau mediciną, kad pasirinkau traumatologiją. Tikrai labai myliu savo darbą.
 
- Per tuos metus technologijos pažengė į priekį. Ar traumatologijoje yra „auksinių taisyklių“, kurių net ir laikas nepakeitė?

- Vis dėlto svarbiausia yra operatyviai suteikti pirmąją pagalbą. Jos principai per tuos dešimtmečius nepasikeitė. Stabilizuoti pažeistą vietą, lūžusią ranką ar koją įtvaru reikėdavo visais laikais. Dabar įtvarai modernesni, plastikiniai, juos gali individualiai pritaikyti pacientui, tačiau pagalbos esmė – ta pati. Operacijų priemonės pasikeitė, aplinka pakito. Bet pagalba turi būti operatyvi, kokybiška ir psichologiškai žmogų privalai nuteikti, kad jis susitaikytų su trauma. Jeigu žmogus serga lėtine liga, jis susitaiko, žino, kad serga. O traumos paprastai ištinka jaunus žmones, aktyvius, kurie pilni energijos. Jiems atrodo, kad pasaulis griūna, pas medikus patenka išsigandę, pasimetę, todėl traumatologai privalo būti ir geri psichologai.
Pastaraisiais metais mane džiugina didėjantis būrys jaunų pacientų, kurie sportuoja, tačiau jie pas mane ateina pasitarti: pasakoja, kuo skundžiasi ir klausia konsultacijos. Kartais plaukai šiaušiasi nuo internete siūlomų rekomendacijų - šarlatanų lygio patarimų. Būtų mano valia, kai kuriuos interneto puslapius uždrausčiau – jie ne pataria žmonėms, kaip sveikiau gyventi, o praktiškai pateikia viską atvirkščiai. O juk sveikata – subtili sritis, čia reikalinga kvalifikuota nuomonė, o ne madingas patarimas. Reikia rūpintis savimi, bet reikia tartis su specialistais. Tokių besirūpinančių savimi prieš du dešimtmečius praktiškai nebuvo, o dabar jų yra tikrai nemažai.
 
- Rudenį ir žiemą, kai šaligatviai slidesni, jums turbūt - pats intensyviausias darbymetis. Ką derėtų įsiminti kiekvienas, kad traumų gatvėse ar kiemuose būtų kuo mažiau?
- Aišku, atkeipkite dėmesį į avalynę. Sutinku, kad yra mada, tačiau pasižiūrėkite, kokie jūsų batų padai. Net jei avalynė labai patogi ir stilinga, bet padai – lygūs, palikite juos iki pavasario. Gerai su leduku ar sniegu sukimbantys batai – tinkamas pasirinkimas. Mačiau daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie ant batų žiemos mėnesiais užsideda savotiškas „kates“, leidžiančias nepaslysti ant ledo. Keista, kad jas dažniau renkasi pensininkai. Negi jaunimas savimi mažiau rūpinasi...
 
- Bet jei jau slystelėjote ir susižeidėte. Ko nepamiršti tokioje situacijoje?
- Jeigu turite galimybę, bandykite šaldyti sužeistą vietą. Apdėkite sniegu ar ledu, tai savotiška pirmoji pagalba. Aišku, kvieskite greitąją pagalbą. Tikrai nesukiokite kojos ar rankos, nemėginkite patys „atstatyti į vietą“. Norėtųsi tikėti, kad susižalojusiems nepristigs dėmesio: juk iki medikų susižalojusį žmogų gali nuvežti kaimynas ar net nepažįstamas žmogus... Paprasta atjauta – irgi gera pagalba.
Šildantys kompresai ar šiltos vonios tokiais atvejais – esminė klaida. To daryti negalima. Panašių traumų atveju svarbiausia – šaltis, ribojamas krūvis ir nuskausminamieji, jei jų reikia.
 
- Turbūt nemaža dalis vyrų į medikus kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa nebepakeliamas. Kiek laiko galima namų sąlygomis gydyti skaudančią koją ar ranką, o kada akivaizdu, jog reikia būtinai kreiptis į medikus?
- Manau, kad kartais į medikus pacientai kreipiasi be reikalo. Sakyčiau, kad savaitė yra ilgiausias laikas, kiek pacientui dera taikstytis su diskomfortu ar kentėti skausmą. Jeigu skausmas nemažėja, vertėtų pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, nebūtina gi iš karto važiuoti pas traumatologą, kai problema nėra labai rimta. Yra nereceptinių vaistų, pamėginkite riboti krūvį, traumuotai vietai reikia daugiau ramybės - tai paprasti patarimai, bet dažnai jų užtenka. Bet jei kenčiate savaitę, ir skausmas nepraeina, be abejo, būtina reikia kreiptis į gydytojus.

 
- Jus daugelį metų matėme greta didžiojo sporto atstovų. Koks jūsų požiūris į žmones, kurie labai staigiai priima sprendimą pradėti rimtai sportuoti
- Po savaitgalio pacientų visuomet būna daugiau. Dalis jų – nusprendę pasportuoti. Be išankstinio pasirengimo, kartais gal „po vakarykščio“. Tokių žmonių „sportas“ dažnai baigiasi pirmadienio vizitu pas traumatologą. Deja...
 
- Lietuvoje vis daugiau bėgiojančių žmonių. Tačiau yra teigiančių, kad net patys naujausi bėgimo bateliai, kuriuose gamintojai įdiegė krūvą gudrių technologijų, nesumažina traumų procento?
- Būtina įsidėmėti, kad lietuvio, afrikiečio ir, pavyzdžiui, meksikiečio pėdos patologija skiriasi. Bateliai, puikiai tinkantys Kenijos ar Etiopijos ilgų nuotolių bėgikams, gali netikti lietuviams, meksikiečiui jie irgi bus nelabai patogūs. Ir kalbu ne vien apie aukščiausio meistriškumo atletus. Tie patys principai galioja ir masiniams produktams. Labai daug juodaodžių yra plokščiapadžiai, baltaodžiams ši problema irgi pažįstama, tačiau žymiai retesnė.

Aišku, kad reikia rinktis kokybišką avalynę.
Įvairios technologijos, apsaugančios sportuojančio žmogaus pėdą šiuolaikiniuose bateliuose, daro ir savotišką meškos paslaugą. Pėda tampa lengviau pažeidžiama, todėl traumų skaičius nemažėja.
Pastaraisiais metais traumatologai skatinami naudoti mažiau įtvarų. Nes įtvarai sumažina natūralų organizmo prisitaikymą prie krūvio. Po traumų, jei yra galimybė, būtina ramybė, reikia riboti krūvį ir naudoti vietinį gydymą.
 
Dosjė
Studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 1976 m. baigė gydomosios medicinos studijas, po chirurgijos internatūros pradėjo dirbti ortopede-traumatologe I-oje Tarybinėje, o vėliau Šv. Jokūbo ligoninės traumatologijos punkte.
Nuo 2001 m. dirba Centro poliklinikos Diagnostikos centre.
1993 m. treneris V.Kanapkis pakvietė dirbti į nacionalinę moterų krepšinio rinktinę, vėliau dirbo TEO moterų krepšinio komandoje, Lietuvos moterų ir merginų krepšinio rinktinėse.
2006 m. Vilniaus miesto mero „Auksinės širdies“ apdovanojimo laureatė, išrinkta „Metų gydytoja“.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris