Išradingas virėjas pakeitė autizmo sutrikimą turinčių vaikų mitybą
Gintarė Kaminskienė
2015-07-23
Vienoje Vakarų Londono specialiojoje mokykloje autizmu sergančių vaikų racione įvyko perversmas. Iš Brazilijos atvykęs virtuvės šefas pasistengė, kad specialių poreikių turintys vaikai pagaliau pradėtų valgyti.
Vienas Kvynsmilo mokyklos auklėtinių autistų ilgą laiką valgė tik juodos spalvos šokoladinius sausainius ir sudegintą skrebutį. Daug naudingų idėjų, kaip maitinti specialių poreikių turinčius vaikus, turinti brazilas virėjas Djalma Lucio Polli de Carvalho, pradėjęs dirbti mokykloje, moksleiviui pietums kasdien pateikia skrebutį vis mažiau jį apskrudindamas.
Valgymas tampa išbandymu
Kvynsmilo mokyklą Vakarų Londone lanko beveik pusantro šimto autistų nuo dvejų iki 19 metų. Daugelis jų bendrauja neverbaliniu būdu: elektroninėmis arba popierinėmis priemonėmis. Autizmo sindromą turintys žmonės dažnai pasižymi ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu elgesiu, kurio viena formų – ritualai – kasdieninio veiksmo atlikimas kiekvieną kartą tuo pačiu būdu. Pavyzdžiui, neįvairi mityba ar ta pati apranga.
Vyriausioji mokyklos mokytoja Džiudi Regan sako, kad tokiems vaikams valgymas tampa savotišku išbandymu. Ypač ugdymo įstaigoje. „Jie taip bijo ir stresuoja dėl aplinkinio pasaulio. Autizmu sergančius vaikus nuo valgymo atbaidyti gali praktiškai bet koks naujas kvapas“, – teigia ji.
Savo ruožtu mokyklos ergoterapeutė Karolina Bulmer pastebi, kad vieniems vaikams, turintiems tokį sutrikimą, gali patikti traškūs produktai, kiti nuolat rinksis minkštus. „Tėvams su vaikų maitinimosi sunkumais susidoroti be galo sunku. Tai turi nemenką įtaką visos šeimos gyvenimui. Atsiranda ir kaltės jausmas. Todėl kartais tėvai nori autizmu sergančias atžalas pamaitinti net jėga“,– pasakoja K.Bulmer ir priduria, kad tai – visiškai neveiksminga. Autistai gali net nesuvokti, kad yra alkani, o tą jausmą suprasti tiesiog kaip tam tikrą nepatogumą, kurio priežastis – neaiški.
Kvynsmilo mokykla prieš kelerius metus įsikūrė patalpose su nediduke virtuve. Tad maistas mokiniams čia buvo atvežamas jau paruoštas. Deja, tai nebuvo geriausias pasirinkimas. „Prašiau šiems vaikams kitokio maisto mokykloje. Tačiau man pirštu buvo parodyta į Mitybos rekomendacijas. Kas iš to, jei vaikai to maisto nevalgo?“,– atsidūsta Dž.Regan. Galiausiai priimtas drastiškas sprendimas – ieškoti virėjo.
Kardinalūs pokyčiai
Ir štai prieš dvejus metus į Kvynsmilo mokyklą atvyko brazilas Djalma Lucio Polli de Carvalho (45), kuris atnešė nemenkų pokyčių. Net iki tol menkai tesimaitinę mokyklos auklėtiniai dabar noriai valgo.
Baigęs žurnalistikos studijas vyras vis dėlto pasuko į kulinariją. Maistą ruošia jau šešiolika metų. Iš pradžių, paskui draugus atvykęs į Angliją, sukosi restoranų virtuvėse. Vėliau nusprendė ieškoti mažiau streso keliančio darbo, tad pradėjo dirbti slaugos namų virtuvėje. Kol galiausiai atsidūrė Kvynsmile. Turėjo merginą, kurios sūnėnas sirgo autizmu. Tad šiek tiek nusimanė apie tokių vaikų poreikius. „Kai atvykau čia, maitinimas vyko dviejų savaičių ciklu. Dabar jį išplėtėme iki trijų, kartais net keturių“, – sako jis. - Turime suprasti, kad kai kurie autizmu sergantys vaikai nevalgys tol, kol ingredientai nebus išdėlioti tam tikra tvarka.“
Pavyzdžiui, vienas mokyklos auklėtinių ilgą laiką valgė tik juodos spalvos šokoladinius sausainius ir sudegintą skrebutį. Bandydamas paruošti jį pats, neretai sukeldavo pavojų. Brazilas virėjas, pradėjęs dirbti mokykloje, moksleiviui pietums kasdien pateikia skrebutį vis mažiau jį apskrudindamas.
„Mūsų virėjas Lucio visuomet „pasislėpęs“ sumuštinį ar makaronų porciją. Juos daugelis mėgsta, todėl vaikai dabar šypsosi ir valgo“, – džiaugiasi vyriausioji mokytoja.
Komentuoti: