„Greitoji buvo tarsi podukros vietoje. Nors dar yra išlikusio tokio požiūrio, tačiau greitosios medicinos pagalbos sistema labai pasikeitusi, joje dirba atsidavę, drąsūs, ryžtingi, kompetentingi žmonės“, – sako Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.
„Visada galvojau, kad esu sutverta tokiam darbui, kuriame galėčiau padėti žmonėms, palengvinti jų kūno ir sielos skausmus, nes man visų nelaimėlių gaila, dažnai galvoju apie jų bėdas. Norisi atiduoti visą širdį kiekvienam nelaimės paliestam žmogui“, - Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.
- Minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną jums suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas. Ar svarbus toks įvertinimas?
- Svarbus, bet priimu jį ne kaip asmenišką, o visų Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų įvertinimą. Be visų įstaigos darbuotojų pastangų nė vienas žmogus nepasidaro reikšmingas, o mūsų medikai dirba puikiai, turime gerą vadovą, todėl tokia įstaiga ir joje dirbantys žmonės yra pastebimi.
-
Dažnai girdime pacientų istorijas apie juos išgydžiusius gydytojus. Greitosios medicinos pagalbos medikų, kurie pirmieji suteikia pagalbą, darbas dažnai lieka lyg ir šešėlyje, neįvertintas?
- Kai pradėjau dirbti greitosios medicinos pagalbos stotyje, nemažai kolegų, pažįstamų žmonių, klausė, kodėl pasirinkau šį darbą. Tuomet vyravo nuomonė, jog dirbti į greitąją eina tie, kurie niekur kitur netiko. Turėjau didžiulį norą ir daug užsispyrimo įrodyti, kad greitojoje dirba geri specialistai.
Dažnai žmonės nepagalvoja, kaip jie tuo sunkiu momentu, kada juos ištinka nelaimė, pakliūva pas ligoninių dievus gydytojus, kokie angelai juos ten nuskraidina. Juk pačiomis pirmosiomis minutėmis kritinės būklės pacientą gelbsti ir gyvybines funkcijas užtikrina greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai.
Greitoji buvo tarsi podukros vietoje. Nors dar yra išlikusio tokio požiūrio, tačiau greitosios medicinos pagalbos sistema labai pasikeitusi, nes joje dirba atsidavę, drąsūs, ryžtingi, kompetentingi žmonės. Nelaimės vietoje greitosios medikai būna vieni su pacientu, kovoja už jo gyvybę neturėdami į ką atsiremti, kol ligonio būklė stabilizuojama ir jis atvežamas į stacionarinę gydymo įstaigą.
-
Esate savo srities profesionalė, jus vertina kolegos ir pacientai. Kodėl pasirinkote slaugytojos kelią, kas paskatino ja tapti?
- Įtakos turėjo mama, močiutė. Jos norėjo, kad rinkčiausi medikės profesiją. Buvau kaimo mergaitė, vidurinę mokyklą baigiau neturėdama nė septyniolikos metų. Pasirinkau Kauno medicinos mokyklą, kuri garsėjo paruoštais specialistais. Iki šiol manau, kad ši mokykla, dabar vadinama Kauno kolegija, pati stipriausia savo srityje. Tuomet galvojau, kad baigsiu Medicinos mokyklą ir studijuosiu toliau, tačiau sukūriau šeimą, gimė vaikai ir likau slaugytoja. Daug metų dirbau greitosios medicinos pagalbos išvažiuojamoje brigadoje, vėliau – dispečerinėje, o dabar dvidešimt trečius metus dirbu vadovaujantį darbą.
Kita vertus, visada galvojau, kad esu sutverta tokiam darbui, kuriame galėčiau padėti žmonėms, palengvinti jų kūno ir sielos skausmus, nes man visų nelaimėlių gaila, dažnai galvoju apie jų bėdas. Norisi atiduoti visą širdį kiekvienam nelaimės paliestam žmogui. Be to, labai myliu ir vertinu kolektyvą. Manau, kad ir pavaldiniai mane vertina. Kartą kolega konferencijoje paklausė, ar tiesa, kad mane darbe vadina mama. Tiesiai man nesako, bet žinau, kad už akių taip vadina.
-
Kiek žmonių dirba jūsų vadovaujamame Slaugos padalinyje? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti?
- Slaugos padalinyje – per šimtą dvidešimt darbuotojų. Reikalavimai slaugytojams, kurie galėtų dirbti greitojoje medicinos pagalbos tarnyboje, – labai dideli. Nuo 1991 metų buvo nutrauktas tokių specialistų ruošimas, ir dabar juntamas didelis jų stygius. Kažkada sėkmingai pradėjusią dirbti slaugytojų kartą atėjo laikas keisti jaunais specialistais. Tad kolektyvo atnaujinimas, kai nėra valstybės užsakymo tokiems specialistams, – didžiulis iššūkis.
Manau, kad šis procesas sėkmingai vyksta tik mūsų įstaigos direktoriaus Nerijaus Mikelionio toliaregiškos darbo strategijos dėka. Jis skatina patiems ugdyti reikalingus skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistus – kviečiame mokytis bendrosios praktikos slaugytojus, paramedikus, kurie galėtų įgyti reikiamą kvalifikaciją ir po to dirbtų pas mus. Įstaiga apmoka pusę jų studijų išlaidų.
-
Greitojoje darbas specifinis, turbūt ne kiekvienas medikas gali joje dirbti?
- Per ilgus darbo metus mačiau įvairių tautybių, mentaliteto, gebėjimų žmonių. Pasilieka tik tie, kurie yra šios tarnybos fanatikai, drąsūs, atsidavę, gerbiantys ir mylintys profesiją, nes darbas yra ir fiziškai, ir psichologiškai labai sunkus. Nuolatinė emocinė įtampa, fizinis krūvis, vibracija automobilyje, avarijų ir užpuolimų tikimybė – greitosios medikų kasdienybė.
Pagalbos teikti greitosios medikai atvažiuoja į paciento teritoriją, kur jis ir artimieji elgiasi visiškai kitaip, nei kad elgtųsi pakliuvę į gydymo įstaigą, todėl reikalingas didžiulis psichologinis pasiruošimas, profesionalumas, medicininės žinios, greita reakcija, gebėjimas valdyti situaciją.
-
Miesto visuomenę kviečiate mokytis teikti pirmąją pagalbą. Ar daug kauniečių tuo domisi?
- Pirmosios medicinos pagalbos ateina mokytis ir pavieniai asmenys, ir kolektyvai. Mokymai yra nemokami, tik reikia iš anksto užsiregistruoti. Turiu išsiugdžiusi komandą, su kuria kiekvienais metais apmokome per tris tūkstančius žmonių.
-
Ar žinote atvejų, kai jūsų apmokyti žmonės išgelbsti gyvybes?
- Neseniai vienoje įmonėje darbuotoją ištiko klinikinė mirtis, o jo bendradarbės, kurios prieš dvi savaites buvo pas mus baigusios kursus, iš karto ėmė gaivinti ir išgelbėjo kolegai gyvybę. Tokių atvejų daugėja.
Keičiasi žmonių supratimas, kokia yra greitosios medicinos pagalbos paskirtis, kaip yra svarbu išklausyti dispečerio patarimus ir teikti pagalbą nukentėjusiajam, kol atvyksta greitoji. Mūsų stoties dispečerinė dirba pagal amerikiečių standartizuotus protokolus, kuriuos mes įdiegėme pirmieji Rytų Europoje ir turime puikius rezultatus – atgaivintų pacientų kiekvienais metais daugėja. Vien Kauno mieste per 2016 metus greitosios medikai atgaivino 93 pacientus.
Dosjė
Nuo 1971 m. dirba Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.
2015 m. už ilgametį, švietėjišką ir nuoširdų darbą medicinos srityje Kauno miesto savivaldybė apdovanojo Gerumo kristalu.
2017 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: