„Atrodo, lyg ir daug nuveikta užkertant kelią insultams, tačiau rezultatai nėra patys geriausi“, - konstatuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos vadovė profesorė habilituota mokslų daktarė Daiva Rastenytė. Už mokslinius laimėjimus neurologė šiemet buvo apdovanota Kauno miesto savivaldybės įsteigta mokslininko premija.
„Vadinamoji trijulė – migreninio tipo galvos skausmas, kontraceptikai ir rūkymas – išeminio galvos smegenų insulto riziką tikrai padidina“, - sako Kauno klinikų Neurologijos klinikos vadovė profesorė habilituota mokslų daktarė Daiva Rastenytė.
- Kalbant apie sergamumą insultais, ar jus tenkina dabartinė situacija Lietuvoje?
- Situacija nėra gera. Remiantis Kauno galvos smegenų insulto registro duomenimis, sergamumas insultais per pastaruosius metus, ko gero, ir dešimtmečius nemažėja.
Kalbant apie epidemiologinę situaciją – ji tikrai nėra tokia, kuria galėtume džiaugtis.
Iš kitos pusės nuveikta išties daug, kad mirštamumas nuo šios ligos sumažėtų.
Medicininė pagalba, kurią teikiame galvos smegenų insulto ištiktiems pacientams, pakankamai gera ir, sakyčiau, atitinka europinį lygį.
- Ar tiesa, kad esama ryšio tarp insultų ir kontraceptikų vartojimo?
- Taip, yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie tyrė kontraceptikų daromą įtaką galvos smegenų insultams. Bet dauguma jų buvo atlikta su senesnės kartos kontraceptikais.
Naujos kartos kontraceptikai, manoma, yra ženkliai saugesni, nors jie visgi šiek tiek didina galvos smegenų insulto riziką. Ši rizika ypač padidėja, jeigu kartu prisideda rūkymas ir migreninio tipo skausmas. Vadinamoji trijulė – migreninio tipo galvos skausmas, kontraceptikai ir rūkymas – išeminio galvos smegenų insulto riziką tikrai padidina. Tai, jog rūkymas kartu su kontraceptikais tikrai nieko gero neduoda, ypač svarbu žinoti jaunoms moterims.
Vėlgi – jeigu rizika būtų išties rimta, medikai kontraceptikų paprasčiausiai neskirtų.
- Rodos, internete apstu informacijos apie insulto rizikos veiksnius, tačiau jausmas toks, tarsi stovėtume vienoje vietoje. Kas daroma ne taip?
- Galbūt tam tikras mąstymas, atėjęs iš senųjų laikų, neleidžia mūsų žmonėms įdiegti, jog kiekvienas esame atsakingi už savo sveikatą. Mūsų visuomenėje itin gajus požiūris, kad už viską yra atsakingas gydytojas. Jeigu kas nors įvyko – medikas kaltas, ir jis privalo pastatytų pacientą ant kojų. Nenorima girdėti klausimų – o kaip jūs gyvenote iki šios dienos?
Niekas nenori prisipažinti, jog nekontroliavo kraujo spaudimo, kad rūkė ir teberūko keturiasdešimt metų, valgo nežiūrėdamas ką, nesilaiko gydytojų rekomendacijų.
- Ką tyrinėdami insultus pastaruoju metu nuveikė mokslininkai?
- Nuveikta labai daug. Kalbant apie insultą, bent jau turi būti nugalėtas mitas, kad ši liga - nepagydoma. Pagrindinis proveržis,kad išeminis insultas yra gydomas ir viskas turi būti padaryta, jog pacientas pagytų. Ką reiškia išgydyti insultą?
Mūsų požiūriu, pacientui padėjome išgyti tuo atveju, jeigu liekamieji simptomai jam nesudaro sunkumų gyventi normalų kasdienį gyvenimą, tai yra jis gali gyventi savarankiškai, be kitų pagalbos.
Tikrai yra efektyvių gydymo metodų, tiesa, jeigu jie taikomi laiku. Taigi pagrindinis faktorius ir veiksnys, kuris lemia gydymo veiksmingumą, vis dėlto yra laikas.
Šiuo atveju tikrai yra kuo pasidžiaugti, nes Sveikatos apsaugos ministerija 2013 metų pradžioje ėmėsi organizuoti integruotą sveikatos priežiūrą. Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Valstybine ligonių kasa pavyko kompensuoti visas su gydymo sąnaudomis susijusias trombektomijos išlaidas.
Pasiekta tiek, kad trombektomijų skaičius Lietuvoje išaugo dešimtis kartų.
Svarbu ir tai, kad insulto klasterių iniciacija leido pagerinti medicinos pagalbos prieinamumą ne tik didžiųjų miestų, bet ir rajonų gyventojams. Sutarta, jog iš rajonų pacientai turi būti gabenami tiesiai į insulto centrus.
Ne visur klasteriai veikia visa apimtimi, tačiau situacija nuolat gerėja.
- Sakykite, o jeigu į šią sistemą būtų įtraukti ir sraigtasparniai (tokių kalbų pasigirsta tarp politikų), galbūt tai duotų rezultatų?
- Hmm. Čia riekėtų skaičiuoti. Galbūt aš suklysiu, tačiau paskaičiavus laiką, kiek užtruktų užsakyti sraigtasparnį, jį kur nors laikyti, iki jo nuvykti... Ko gero, nesame ta valstybė, kuri negalėtų išsiversti be sraigtasparnio.
Kai kalbame apie insultą ir žiūrime į Lietuvos žemėlapį, kaip išsidėstę insultų centrai – jie išsidėstę penkiuose didžiuosiuose miestuose,
iki kiekvieno praktiškai per valandą galima atvežti pacientus. Atstumai tikrai nėra tokie, kad jų negalėtų įveikti gerai organizuotos greitosios medicinos pagalbos tarnybos.
- Profesore, jūsų moksliniai darbai yra vertinami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sakykite, kas lėmė, kad iš pradžių buvote pasirinkusi kardiologiją, paskui neurologiją?
- Studijų metais turėjau svajonę tapti kardiologe – iš dalies man tai pavyko, nes gydytoja kardiologe dirbau nemažai metų.
Mano mokslinis darbas vienaip ar kitaip krypo galvos smegenų kraujotakos sutrikimo epidemiologijos link. Apsisprendžiau, kad reikia šiek tiek keisti mokslinį profilį ir baigiau neurologijos rezidentūrą.
- Už nuopelnus mokslui šiemet jums buvo įteikta antroji Kauno miesto savivaldybės įsteigta mokslininko premija. Ar jau spėjote susidurti su pavyzdžiais kolegų žvilgsniais?
- Galbūt jų yra, bet aš nepastebiu. (Šypsosi.)
Tarp kitko
Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkė prof. Daiva Rastenytė konstatavo, kad insulto centrų ir klasterių iniciacija 2014 metais reikšmingai pagerino šiuolaikinės medicinos pagalbos, ištikus ūminiam išeminiam galvos smegenų insultui, prieinamumą. Profesorė atkreipė dėmesį į įspūdingus skaičius: palyginti su 2013 metais, intraveninių trombolizių skaičius per praėjusius metus išaugo daugiau nei du kartus, o mechaninių trombektomijų – daugiau nei 12 kartų.
Dosjė
Gimė 1962 m. vasario 4 d.
1985 m. – Kauno medicinos instituto Gydomasis fakultetas, gydytojo terapeuto kvalifikacija.
2002 m. Kauno medicinos universitetas. Tretinė neurologijos rezidentūra. Gydytojo neurologo profesinė kvalifikacija.
1991 m. medicinos mokslų kandidatė (medicinos mokslų daktarė –nostrifikuota 1993 m.). 1996 m. habilituota daktarė. 2009 m. docentės pedagoginis vardas. 2011 m. profesorės pedagoginis vardas.
Nuo 1987 m. iki dabar dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Pastaruoju metu užimamos pareigos – LSMU prorektorė studijoms.
Nuo 1997 m. iki šiol - pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų epidemiologiniai tyrimai.
Nuo 2000 m. - tyrimai susiję su ištiktųjų galvos smegenų insulto medicinos pagalbos organizavimu, gydymo ir reabilitacijos kaštais, persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybės aspektais, ankstyvos neurodegeneracinių ligų diagnostikos galimybėmis.
Komentuoti: