Priežastis - kraujo donorystė
Įkalbinti Mildą bent šiek tiek papasakoti apie išgyvenimus sergant hepatitu C buvo be galo sunku. Galiausiai moteris nusileido, tik perspėjo per daug neatvyrausianti. „Anksčiau dar būdavo galima už pinigus būti kraujo donoru. Pasinaudodavau šia galimybe, nes kurį laiką sunkiai verčiausi. Tik nesmerkite manęs labai. Šiuo metu tikrai duočiau kraujo neatlygintinai. Jei tik galėčiau“, – apgailestavo ji.
Milda ilgą laiką nesuprato, kas nutiko. Ėmė svaigulys, nuolat jausdavo nuovargį, vėliau pradėjo pykinti. „Pagalvojau, kad laukiuosi. Taip apsidžiaugiau. Tačiau, deja. Po apsilankymo specialisto kabinete manęs laukė pribloškianti žinia. Ir tikrai ne gerąja prasme“, – prisimena moteris.
Ligoninėje moteris nebuvo gulėjusi, jokių operacijų jai neatlikta. Narkotikų niekuomet nevartojo. Be to, Mildos sutuoktinis, sužinojęs jos diagnozę, taip pat suskubo tikrintis. Paaiškėjo – sveikas. „Vienintelė įmanoma galimybė užkrėsti teliko tas atlygintinas kraujo davimas“, – pasiguodė pašnekovė.
 
Kompensavimas – veltui
Moteriai pasisekė, nes valstybė jos gydymą, beveik tris tūkstančius litų per mėnesį, kompensavo. Tiesa, nepilnai, papildomai primokėti reikėjo apie šešiasdešimt litų. Po metų paaiškėjo, kad gydymas vis dėlto buvo neveiksmingas. Vis tas nelemtasis pirmasis hepatito C genotipas.
Šiuo metu Milda su liga apsiprato. Viliasi, kad nauji vaistai, jau pasiekę Lietuvą, netrukus atpigs ir ji galės planuoti nėštumą. „Girdėjau, kad didžiulė rizika užkrėsti kūdikį žindant. Dėl to su vyru nusprendėme palaukti mano pasveikimo. Tik nesijuokite, tikrai šito laukiame ir tikime tuo. Kur daugiau dingti“, – šypsojosi ji.
 

---

Tarp kitko
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei dešimtmetį stebima sergamumo ūminiu virusiniu hepatitu C mažėjimo tendencija. Tačiau tikrasis sergamumas VHC bendroje populiacijoje yra nežinomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, nes ši infekcija daugeliu atvejų yra besimptomė, todėl lieka neužregistruota. Nuo hepatito C viruso skiepų nėra.
Didesnei rizikos apsikrėsti hepatito C virusais grupei priskiriami narkotikų vartotojai bei nesilaikantieji saugaus sekso taisyklių. Užsikrėsti rizikuoja ir medikai, jei nesilaiko higienos, nenaudoja vienkartinių priemonių. Rizikos grupei priklauso asmenys, kuriems iki 1992 metų, kol hepatitas C nebuvo diagnozuojamas, perpiltas kraujas.
 
Interviu
Apie naujausius hepatito C viruso gydymo būdus kalbame su infektologu profesoriumi Alvydu Laiškoniu.  

- Lietuvoje jau atsirado nauji vaistai nuo hepatito C viruso. Kuo jie veiksmingesni už buvusiuosius?
- Tiesa, šio viruso gydymui sukurti naujui vaistai, kurie išgydo visus šešis genotipus. Dabar tiriama, kokio kurso: 12 ar 24 savaičių pakanka. Vaistai vartojami kartu su peigiliuotais interferonais. Tačiau kol kas jie labai brangūs. Per dieną reikia išgert vieną tabletę, o ji kainuoja 666 eurus. Lietuvoje šiuo metu jais gydosi vienas žmogus. Yra viltis, kad jie turėtų atpigti. Kuo daugiau jų gamins, tuo mažesnė kaina bus. Lietuvoje daug žmonių laukia tų naujų vaistų, nes kai kuriems senieji neveikia. Pavyzdžiui, peigiliuotas interferonas ir ribavirinas turintiems vadinamąjį pirmą genotipą – neveikia. O antrą kartą kartoti gydymo kursą nėra prasmės.

- Kada žinoti, jog reikia išsitirti dėl šios ligos? Kokie jos simptomai?
- Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs VHC infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą. Reikia tirti kraują ir ieškoti antikūnų prieš VHC (antiHCV). Šie antikūnai atsiranda maždaug 8-9 savaitę. Kartais tas laikotarpis gali užtrukti iki šešių mėnesių. Turbūt reikėtų šiek tiek grįžti į praeitį. Hepatitas C vyresnės kartos žmonėms nustatomas dėl to, kad mes, medikai, nežinodami šios ligos juos užkrėtėme. Iš studentų patirties žinau, kad nemažai moteriškių po gimdymo, žmonių po traumų, perpylus jiems kraują, susirgo hepatitu C. Sergančiuosius atrandame visiškai atsitiktinai. Ir deja, liga būna toli pažengusi. Pacientui gali pasireikšti vienas ar daugiau simptomų. Pavyzdžiui, karščiavimas, nuovargis, prarandamas apetitas. Žmogų gali pykinti, jis gali pradėti vemti. Kamuoja pilvo skausmai, sąnarių skausmai, gelta.

- Kur didžiausia tikimybė užsikrėsti VHC?
- Mano galva, žmonėms stinga informacijos. Reikia suvokti, kad hepatitu C medicininėse įstaigose galima užsikrėsti ir dabar. Medicininiai instrumentai turi būti labai atidžiai paruošiami. Savo praktikoje turiu porą atvejų. Pavyzdžiui, vienoje ligoninėje operavo mano buvusią darbuotoją. Vėliau ji sužinojo, kad užsikrėtė šia liga. Negalima taupyti ir skiesti dezinfekcinių priemonių. Mūsų pasąmonėje dar nėra įsitvirtinęs suvokimas, kad jei yra instrukcija – ją reikia išpildyti visu šimtu procentų. Labai daug priklauso nuo medicininių įstaigų darbuotojų sąžiningumo.

- Valstybė remia sergančiuosius šia liga?
- Iš dalies taip. Kompensuoja gydymo išlaidas, tačiau ne visiems. Dažniau vaistai kompensuojami jauno amžiaus žmonėms. Atkreipiamas dėmesys į genotipą. Jauniems gydymas efektyvesnis.

- Tiesa, kad motinos, sergančios hepatitu C turi baimintis dėl galimybės užkrėsti kūdikį per savo pieną?
- Užsikrėtimo per motinos pieną galimybės dar nėra įrodyta. Tačiau kol kas įrodymų nėra, tad gydytojas gali tik rekomenduoti sergančiai motinai nežindyti kūdikio.
 
Svarbu žinoti
Kam reikėtų pasitikrinti dėl hepatito C:
Jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m.
Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba
invazinės procedūros
Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai ALT, AST rodikliai
Hemodializuojamiems pacientams
Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis
Organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams
Asmenims po organų transplantacijos
Medicinos įstaigų darbuotojams
Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C
Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C
Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus
Buvusiems įkalinimo įstaigose
Turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.)
Infekuotiems ŽIV