Prieš penketą metų po sudėtingos gripo komplikacijos – širdies raumens uždegimo – naujam gyvenimui pakilusi 38-erių Ala Šulja sako iki tol nebūtų galėjusi patikėti, kad šis virusas taip gali pakirsti sveikatą.
„Kai paskaitau, kuo baigiasi panašios istorijos, galvoju, kad man dar labai pasisekė. Juokaudama vyrui sakau, kad aname pasaulyje, matyt, dar nereikalinga esu, vadinasi, neprikankinau dar jo, – pozityvaus požiūrio nestokoja Ala Šulja, kuriai po gripo prasidėjo itin sunki komplikacija – širdies raumens uždegimas.
Pradėjo trikti širdies ritmas
Moters istorija prasidėjo dar 2013-ųjų rudenį. Ji pasakojo rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje maniusi, kad susirgo paprastu peršalimu: „Lydėjo stiprus kosulys, laikėsi temperatūra. Kelias savaites gydžiausi namuose gydytojos paskirtais antibiotikais, tačiau jie nelabai padėjo, išrašė kitus. Dar po kurio laiko pradėjau jausti dusulį. Buvo nustatytas bronchų uždegimas, tačiau pasigydžiusi po kelių savaičių išėjau į darbą.“
Viskas kaip ir būtų buvę gerai, jei ne sausio pradžioje pradėjęs trikti širdies ritmas. „Pulsas šoktelėdavo iki 117–120 kartų per minutę. Padarius kardiogramą nieko įtartino nepastebėta. Gydytojai svarstė, gal tai – dėl pervargimo, nes tikrai daug dirbu. Kadangi pas kardiologus papulti sunku, pas gydytoją buvau užrašyta tik vasario mėnesiui, o širdies echoskopijai – kovą“, – pasakojo Ala.
Tačiau numatyto vizito moteris nesulaukė. Dar sausio paskutinę savaitę jai pradėjo darytis bloga. „Vakare dar nuėjau į vaistinę prašyti ko nors nuo širdies permušimo, tačiau kitą dieną važiuojant į darbą ėmė mušti šaltas prakaitas, tirpti ranka, krūtinėje lydėjo jausmas lyg būčiau iš dviejų pusių spaudžiama, trūko oro“, – prisiminė ji. Pirmiausia moteris atvykusi pas savo gydytoją, tačiau atlikus kardiogramą nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir pacientė atsidūrė Santaros klinikose.
Reanimacijoje – pusantro mėnesio
Ala pasakojo toliau viską prisimenanti kaip per miglą. „Atsimenu, pasirašiau dokumentus, kaip gaivino elektrošoku, statė lašelinę, bet jau buvau labai silpna“, – pasakojo ji.
Padarius koronarografiją širdies vainikinės kraujagyslės rastos visiškai švarios. Toliau atlikus daugybę tyrimų moteriai diagnozuotas stiprus širdies raumens uždegimas. Toliau jos būklė tik sunkėjo – kadangi širdis visiškai nebedirbo, teko prijungti mechaninį kraujotakos palaikymo prietaisą, laukė ne viena sudėtinga operacija.
„Dviem savaitėms buvau panardinta į komą. Atsimenu tik prieš akis kabantį laikrodį, vis prabudusi klausiau: „Trečia valanda – čia dienos ar nakties?“ Iš viso reanimacijoje praleidau pusantro mėnesio. Kai vežė paskutinei operacijai, sakė bandys iš pradžių pajungti vieną, po to – kitą širdies pusę. Jei ją pavyks „užvesti“, transplantacijos nereikės. Tada buvau šoko būsenos, tik dabar suvokiu, kuo viskas galėjo baigtis“, – pasakojo Ala.
Moteris dėkoja aukštesnėms jėgoms ir gydytojams, kad pavyko išsikapstyti. Dar dvi savaites praleidusi ligoninėje ji išvyko trijų savaičių reabilitacijos į Valkininkus. Visgi į darbą pajėgi grįžti buvo tik po kelių mėnesių.
Po truputį grįžta į vėžes
Nors praėjo penkeri metai, Ala sako dar iki šiol nėra visiškai atsigavusi. Pašnekovė prisimena, kad sunkiausi buvo pirmieji treji metai. „Visko turėjau mokytis iš naujo – vaikščioti, valgyti, net kalbėti. Dabar po truputį vėl grįžtu į vėžes. Gerai, kad dirbu vadovaujamą darbą vienoje prekybos įmonėje, nes ko nešioti, tampyti tikrai negalėčiau. Svarbiausia nepasiduoti užklupus tokioms bėdoms. Jei būčiau gulėjusi, pasidavusi, nevaikščiočiau. Užtat dar rankų negalėdama pakelti vos išėjusi iš reabilitacijos pradėjau mašiną vairuoti to net vyrui nesakius“, – juokėsi Ala.
Moteris apgailestauja, kad buvusios sveikatos jau neatgaus, tačiau sako išmokusi džiaugtis kiekviena diena. „Kai paskaitau, kuo baigiasi panašios istorijos, galvoju, kad man dar labai pasisekė. Juokaudama vyrui sakau, kad aname pasaulyje, matyt, dar nereikalinga esu, vadinasi, neprikankinau dar jo, – pozityvaus požiūrio nestokojo moteris. – Taip, dar būna jaučiu diskomfortą už krūtinkaulio, sunkiau įkvėpti, lipti laiptais. Po ligos išsibalansavo ir hormoninė sistema, tad priaugau daug svorio. Nuolatos vakare ir ryte geriu vaistus, matuoju kraujo spaudimą, tenka prisižiūrėti. Tačiau prie visko galima įprasti.“
Dėl nusilpusios imuninės sistemos gydantis bet kokį peršalimą moteris iškart turi griebtis antibiotikų: „Sausio mėnesį jau išgėriau net tris vaistus, nes paprasti antibiotikai jau nebepadeda.“ Taip pat pagal programą moteris kiekvienais metais skiepijasi nuo gripo, nors anksčiau to nedarė. „Buvau kažkada pasiskiepijus, bet vėliau nekaip jaučiausi, taigi trejetą ketvertą metų iki ligos to nedariau“, – pridūrė ji.
Interviu
VUL Santaros klinikų širdies chirurgas, Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius dr. Vilius Janušauskas:
-
Kuo gripas pavojingas širdžiai?
- Sergant gripu daliai žmonių atsiranda būklė, vadinama miokarditu (kitaip – širdies raumens uždegimas). Vieniems žmonės jis gali būti mažiau ryškus, tačiau labai retais atvejais širdies raumens pažeidimas tampa pavojingas gyvybei. Skirtingais literatūros duomenimis, miokarditas diagnozuojamas dešimt procentų žmonių.
-
Nuo ko priklauso, kokio stiprumo komplikacija vystysis?
- Kiek stiprumo miokarditas bus, labai sunku pasakyti. Tai išties daugiau sėkmės dalykas, priklausantis nuo organizmo individualumo. Aišku, jei kalbame apie sveiką žmogų. Ar situaciją apsunkina lėtinės ligos? Sunku pasakyti, ar esant, pavyzdžiui, lėtinėms kvėpavimo takų, širdies ligoms susirgus gripu didėja miokardito rizika, bet kvėpavimo takų pažeidimas yra didesnis, labiau jaučiamas nei nesergančių šiomis lėtinėmis ligomis.
-
Tokiais atvejais gelbėjant širdį gali prireikti ir transplantacijos?
- Esant ūminiams miokarditams stengiamasi pavaduoti širdies raumenį tikintis, kad jis pasveiks, jei užtikrinsime viso organizmo funkcionavimą, kol širdis ilsisi ir sveiksta. Tam yra naudojami vadinamieji trumpalaikiai pagalbinės kraujotakos prietaisai. Tokių atvejų, kad prireiktų transplantacijos, nėra daug, nors pasitaiko. Minima pacientė buvo labai nusilpusi ir tai nelabai būtų tinkamas sprendimas. Esant ūmiai būklei – kepenų pažeidimui, inkstų nepakankamumui, infekciniam fonui, tai gali net būti pavojinga gyvybei.
Šiaip daugelis žmonių pasveiksta ir nejaučia liekamųjų simptomų. Daliai žmonių uždegimas gali tapti lėtinis ir, kaip manoma, formuojasi dilatacinė kardiomiopatija – širdis plečiasi, blogiau traukiasi ir tai sąlygoja lėtinio širdies nepakankamumo atsiradimą, kurį gydome širdies transplantacija. Bet tai tikrai nėra dažni atvejai.
-
Kokie simptomai leistų įtarti prasidedantį miokarditą?
- Mažėja didesnio fizinio krūvio tolerancija, didėja dusulys, nors jis gali lydėti tiek sergant kvėpavimo takų infekcija, tiek gripu. Taip pat – atsiradę ritmo sutrikimai, kojų tinimai. Tokius simptomus būtinai reikėtų pabrėžti savo gydytojui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: