Nors įprasta sakyti, kad sportas - sveikata, medikus pamatysime bet kuriame didesniame ar mažesniame sporto renginyje: pradedant moksleivių varžybomis ir baigiant dešimtis tūkstančių dalyvių bei žiūrovų sutraukiančiais renginiais. Garsiausiose komandose medikų nuomonė tokia pat svarbi kaip ir vyriausiojo trenerio žodis. Nes konkretaus sportininko sveikatos problemos tampa visos komandos galvos skausmu.
Praėjusią savaitę rungtynėse su „Oklahoma Thunder“ klubu Toronto ekipos aukštaūgis Jonas Valančiūnas susižeidė ranką. Greta rūbinės esančiu rentgeno aparatu klubo medikai nustatė, kad lūžio nėra, tad lietuvis jau po kelių minučių grįžo į aikštelę.
Rentgeno apratas – šalia rūbinės
Kaip jūs manote, kiek laiko reikia, kad po nelaimingo atsitikimo nukentėjusiajam būtų padaryta rentgeno nuotrauka? Pasakysite, kad optimistiniu atveju būtina nuvykti į greitosios pagalbos priėmimo punktą, sulaukti savo eilės – na, o tada jau rentgeno paslaugos – jūsų. Skaičiuojant lietuviškais masteliais, jei kalbame apie didžiuosius miestus, pusvalandis būtų labai geras rezultatas.
Tačiau jei veiksmas vyksta Kanadoje, NBA klubo „Toronto Raptors“ arenoje, tam pakanka kelių minučių.
Praėjusią savaitę rungtynėse su „Oklahoma Thunder“ klubu Toronto ekipos aukštaūgis Jonas Valančiūnas susižeidė ranką. Greta rūbinės esančiu rentgeno aparatu klubo medikai nustatė, kad lūžio nėra, tad lietuvis jau po kelių minučių grįžo į aikštelę. Tačiau tame pačiame kėlinyje rentgeno aparatą reikėjo įjungti dar sykį – J.Valančiūnui varžovas stuktelėjo į nosį: laimei, lūžio ir šį kartą nebuvo. Tačiau varžovų „aplamdytas“ lietuvis praleido kitas rungtynes, klubo medikai leido jam atsipūsti.
Ieško universalių medikų
Pajėgiausi Lietuvos klubai pavydžiai žiūri į kolegas iš NBA: pas mus komandos gydytojas vis dar yra ir dietologas, ir traumatologas, ir kineziterapeutas... Už Atlanto rungtyniaujančiuose klubuose medicinos personalo (ir įrangos) yra nepalyginamai daugiau... Tačiau šis skirtumas – ne vien dėl požiūrio į krepšininkus. Viską lemia lėšos. „Stipriausi klubai pagal finansines galimybes ieško universalių medikų, kurie galėtų suderinti keletą funkcijų. Apie „Lietuvos rytą“ galiu pasakyti, jog mes siekiame lygiuotis į NBA, komandos savininkai tikrai supranta sporto medicinos svarbą, todėl renkasi ne pigiausius, o kokybiškus sprendimus. Pinigai, aišku, lemia, kiek įrangos mes turime savo salėse. Galime apskaičiuoti: ar atsipirks portatyvinis rentgeno aparatas ir pagal visus reikalavimus įrengtas kabinetas, jeigu rentgenogramų per metus darysime tik dešimt ar penkiolika? Aišku, kad ne. O juk Vilniuje ar Kaune iki klinikos, kur kvalifikuoti specialistai padarys rentgenogramą – gal pusvalandis kelio. Todėl rentgeno nuotraukų pas save nedarome, manau, ir nedarysime. Būtiniausią įrangą krepšininkų reabilitacijai bei procedūroms turime, to mums pakanka. Kita problema – klubų medicinos tarnybos nėra akredituotos. Kad gautume atitinkamų institucijų akreditaciją, galime tik svajoti. Dirbame kabinete ir pavydžiai žiūrime į stipriausius Europos klubus, kurie į varžybas Vilniuje atsiveža du, tris ar dar daugiau medikų“, - pasakoja
„Lietuvos ryto“ komandos gydytojas Tomas Vorobjovas, komandoje dirbantis penktą sezoną (nuotr.).
Jis puikiai žino, kad visose varžybose „Siemens“ ar „Lietuvos ryto“ arenose budi ir medikų brigada. Jos pagalbos gali prireikti bet kuriam iš daugiau nei 10 tūkstančių žiūrovų. Rungtynės – tai daugybė įvairių emocijų, todėl neretai pasitaiko, kad medikai padeda širdies skausmais besiskundžiantiems aistruoliams.
Eurolygos reikalavimai
Daugkartinis Lietuvos krepšinio lygos čempionas Kauno „Žalgiris“ beveik visas rungtynes žaidžia „Žalgirio“ arenoje. Tačiau medikų ekipažas čia budi ne tik per rungtynes. Pagal Eurolygos reikalavimus, pirmosios pagalbos brigada turi būti ir tuo metu, kai čia treniruojasi svečių komanda. Jeigu sportininkas patirtų traumą, ir „greitoji“ jį išvežtų į klinikas, prie arenos privalo atvykti kitas pirmosios pagalbos ekipažas. „Turime sutartį su Kauno klinikomis, kur yra tikrai naujausia aparatūra ir aukščiausios kvalifikacijos medikai, - sako
„Žalgirio“ komandos gydytojas Vytautas Kailius (nuotr.). – Aišku, vietoje galėtume suteikti būtinąją pagalbą – ir elektrošoko įranga yra, ir kitos aparatūros turime. Nors kasdienėje klubo veikloje daugiau dėmesio skiriame palaikomajam gydymui ir reabilitacijai.“ Du Kauno komandos medikai į darbą ateina pirmieji – likus pusantros valandos iki treniruotės ar rungtynių, ir išeina patys paskutiniai.
Galima tik pavydėti, pavyzdžiui, JAV krepšinio rinktinei, kurios medicinos personalas į rudenį vykusį pasaulio čempionatą skrido atskiru lėktuvu: kiekvienas amerikiečių žaidėjas turėjo asmeninį fizioterapeutą, be to, komandoje buvo dar keli skirtingų sričių specialistai.
„Žalgirio“ gydytojas pripažįsta, kad klubo žaidėjai privalo su juo derinti ir mitybą, ir vartojamus papildus. Kad nepasikartotų 2011 m. istorija, kai žalgirietis Dainius Šalenga buvo pusmečiui diskvalifikuotas dėl draudžiamų preparatų vartojimo. Tada iš JAV papildus atsisiuntęs sportininkas net nežinojo, kad viena sudedamųjų dalių įtraukta į draudžiamų preparatų sąrašą.
Nuo rudenį gresiančių peršalimo ligų sportininkai gelbėjasi kaip ir visi mirtingieji – visavertė mityba, kokybiškas miegas, palankios organizmo atsistatymo po didelio krūvio galimybės.
Tarp kitko
Iš stipriausių Europos krepšinio klubų bene gausiausią medikų personalą turi Turkijos komandos. Nuo „Galatasaray“, „Fenerbahce Ulker“ ar „Anadolu Efes“ klubų mažai atsilieka Graikijos krepšinio grandai „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ bei stipriausios Ispanijos komandos – „Real“ ir „Barcelona“.
Manto Kalniečio trauma Lietuvos krepšinio federacijos draudimu besirūpinančiai bendrovei kainavo daugiau nei 5 000 litų. Tiek kainavo nenumatytos išlaidos Kroatijoje ir operacija Kaune. Kiekvienas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės delegacijos narys buvo apdraustas 100 tūkst. eurų kelionės draudimu.
L.S. primena
Labiausiai nukentėjo M.Kalnietis
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirengimas šių metų pasaulio čempionatui bene skaudžiausiai paženklintas Manto Kalniečio traumomis.
28 metų sportininkui nemaloniai baigėsi Vilniuje vykusios draugiškos rungtynės su Gruzijos rinktine. Pačioje rungtynių pradžioje Mantas susidūrė su 211 cm ūgio vidurio puolėju Zaza Pachulija: virš Kalniečio antakio atsirado bemaž 5 cm žaizda, kurią susiuvo sostinės medikai. Krepšininkas buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau iki dvikovos pabaigos spėjo grįžti. Tiesa, į aikštelę jis jau nebeišbėgo, po to gydytojai 5 dienas jam uždraudė treniruotis.
Tačiau rinktinės kapitonui išbandymai šia trauma nesibaigė: prieš pat pasaulio čempionatą, paskutinėse kontrolinėse rungtynėse su kroatais, jis po susidūrimo su varžovu krito ant parketo. Medikų diagnozė: visiškai išniręs raktikaulis ir įplyšę greta esantys raumenys. Į Lietuvą iš Kroatijos grįžęs krepšininkas skubėjo į Kauną, kur klinikų medikų komandai vadovavęs Ortopedijos traumatologijos klinikos profesorius Rimtautas Gudas per tris valandas trukusią operaciją atstatė į vietą išnirusį raktikaulį ir artroskopiniu būdu sukabino trūkusius raiščius.
Pasaulio čempionate Ispanijoje sportininkas buvo tik stebėtojas, tiesa, ne prie TV ekrano. Jis atskrido ir nuo atsarginių suolelio palaikė Lietuvos rinktinę, kuri užėmė ketvirtą vietą.
Nors po panašių traumų medikai linkę bent pusmetį skirti reabilitacijai, panašu, kad M.Kalnietis aikštelėje pasirodys anksčiau. R. Gudui optimizmo teikia iš Krasnodaro, kur „Lokomotiv-Kuban“ klube žaidžia lietuvis, pasiekianti informacija.
Pasak profesoriaus, anksčiau panašios traumos dažnai užbaigdavo profesionalių sportininkų karjerą. Trūkę raiščiai būdavo fiksuojami vielomis, kai viskas sugydavo, reikdavo dar vienos operacijos, kad jos būtų pašalintos.
Komentuoti: