Gražina Žiedelienė: „Laikrodis duotas pulsui skaičiuoti ir laiku ateiti į darbą“

Saulius Tvirbutas
2019-06-20
Kauno klinikinės ligoninės direktorė medicinai Gražina Žiedelienė per beveik pusšimtį metų trunkančią karjerą matė, kaip stipriai keitėsi medicina, požiūris į pacientus. Ji sako neabejojanti, kad nors jauniems medikams pasaulyje atsiveria daug galimybių, talentingų specialistų Lietuvoje nestokosime ir ateityje.
Šie metai G.Žiedelienei ypatingi. Kauno valdžiai tradiciškai pagerbiant iškiliausius miesto medikus jai įtiektas apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“, o birželis pažymėtas dar vienu gyvenimo akcentu – 19 dieną gydytoja šventė 70 metų jubiliejų.
Gražina Žiedelienė: „Laikrodis duotas pulsui skaičiuoti ir laiku ateiti į darbą“
„Būsiu gal nepopuliari, bet manau, kad po studijų, kurias finansuoja valstybė, medikas kelerius metus turėtų padirbėti savo šalyje. Paskui, žinoma, žmogus laisvas rinktis, kur jam gyventi ir dirbti“, - sako Kauno klinikinės ligoninės direktorė medicinai Gražina Žiedelienė.

- Medicinos srityje dirbate ne vieną dešimtmetį. Ar labai ji pasikeitė?
- Lyginant su tuo, kai pradėjau dirbti vidaus ligų gydytoja, skirtumas didelis. Labai ištobulėjo diagnostika, aparatūra, technologijos, farmacija. Tai rodo ir žmonų amžiaus pailgėjimas. Jau išgydomos kai kurios onkologinės ligos, daug dažniau išgelbėjami žmonės, patyrę infarktą, insultą. Aštuoniasdešimtmečiui atliekama kraujagyslių šuntavimo operacija jau nieko nestebina. Prieš kelis dešimtmečius tai būtų sunkiai įsivaizduojama.
Hipertenzija irgi valdoma medikamentais, tad žmogus ja sirgdamas gali nugyventi daug metų. Suprantama, kad reikalingas ir sąmoningas paciento požiūris, savęs priežiūra, gydytojo patarimų paisymas.
Šiuo metu apskirtai daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, paciento švietimui. Pamenu laikmetį, kai su pacientais buvo bendraujama mažiau, kartais net neturėdavome teisės komentuoti jo sveikatos būklės. Pavyzdžiui, drausta pasakyti ligoniui, kad jam diagnozuota onkologinė liga.
 

- Kokią matote medicinos ateitį, ar turėsime pakankamai gydytojų, kai nemažai jų išvyksta svetur?
- Būsiu gal nepopuliari, bet manau, kad po studijų, kurias finansuoja valstybė, medikas kelerius metus turėtų padirbėti savo šalyje. Paskui, žinoma, žmogus laisvas rinktis, kur jam gyventi ir dirbti. Nemanau, kad visi išvykusieji jausis komfortiškai net ir gaudami didesnius atlyginimus, todėl ateis ir sugrįžimo laikotarpis. Namai yra namai ir jie visada trauks. Be to, ir čia viskas keičiasi, tik gal ne tokiais tempais kaip norėtųsi. Visgi tikiu, kad greitai daugumai jaunimo bus gera dirbti ir Lietuvoje.
 
- Kaip jūs pati atradote mediciną?
- Aukso medaliu baigiau Kauno A.Mickevičiaus vidurinę mokyklą (dabartinę Jėzuitų gimnaziją). Labiausiai man patiko matematika, fizika ir ypač chemija. Atrodytų, Kaune man telieka stoti į Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas). Juolab kad ten man dar būnant moksleive viskas buvo sava ir žinoma – šioje aukštojoje mokykloje mokslinį darbą dirbo sesuo, jos vyras. Tačiau būtent dėl to ir dvejojau, nes viskas atrodė pernelyg aišku, nuspėjama. Visgi nunešiau ten dokumentus, bet paskui mieste sutikau kelis klasiokus, kurie papasakojo mėginantys stoti į mediciną. Apie šią sritį iki tol nė negalvojau, todėl nutariau pasižvalgyti po Kauno medicinos institutą (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Ten nuvykus padarė įspūdį miesto centre esantys rūmai, kurie dvelkė didybe, paslaptimi. Atsirado noras atverti tas paslaptis. Tada ir apsisprendžiau. Kaip medalininkei man reikėjo aukščiausiu balu išlaikyti tik vieną, chemijos, egzaminą. Pavyko ir tapau studentė. Nė karto studijuodama nepasigailėjau, kad rinkausi šią specialybę. Iškart pasijutau atradusi save.
 
Po studijų likau bendradarbiauti su universitetu, dirbau Fakultetinės terapijos katedroje ir ligoninėje. Tada ji vadinosi Antroji tarybinė ligoninė (vėliau Kauno 2-oji klinikinė, dabar - Kauno klinikinė ligoninė). Tuo laiku pradėjau rinkti duomenis disertacijai. Domėjausi cukriniu diabetu. Doc. Algimantas Šimkus ir aš ieškojome ryšio tarp diabeto ir tuberkuliozės, siūlėme naujus gydymo būdus, gaudavome neblogus rezultatus, pacientus gydant tuberkuliozei skirtais vaistais. Tas darbas buvo patentuotas kaip išradimas. Vėliau tuometinė ligoninės administracija dėl kažkokių priežasčių atsisakė universiteto katedros šioje įstaigoje ir jos kolektyvas nusprendė įsikurti kitoje ligoninėje. Aš kartu nenorėjau išeiti ir todėl disertacijos nepabaigiau. Nors po kelerių metų katedra šioje įstaigoje vėl buvo atidaryta, mano ryšys su moksline veikla nutrūko. Vis dėlto atlikti tyrimai suteikė daug naudingos patirties ir pasitarnavo profesiniam tobulėjimui – gana greitai gavau aukščiausią gydytojo kategoriją.
 
- Kauno klinikinėje ligoninėje dirbate beveik nuo jos įkūrimo pradžios. Kaip ji keitėsi?
- Šilainiuose esančius ligoninės pastatus pastatė 1967-aisiais. Akušerijos ir neurologija ligų skyriai kelerius metus buvo senamiestyje, paskui jie irgi perkelti į Šilainius. Įdomus buvo vadinamasis Karo veteranų korpusas su terapijos ir neurologijos skyriais. Ten gydyti karo veteranai. Dabar šiame korpuse veikia Kardiologijos, Vidaus diagnostikos, Suaugusių intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriai.

Jau nepriklausomybės laikotarpiu prie Antrosios klinikinės ligoninės prijungta Kauno infekcinė ligoninė, Vaikų ligų poliklinika, Odos ir venerinių ligų poliklinika bei stacionaras. Paskutinės jungtuvės įvyko prieš aštuonerius metus, sujungus 2-ąją klinikinę ir Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinę ligoninę.
 
Didelė šios ligoninės stiprybė – bendradarbiavimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Labai svarbu, kad šalia gydomosios praktikos vyktų ir tiriamais darbas, kartu darbuotųsi akademinis personalas. Tokiu būdu visada sužinai naujienas, pažangiausias metodikas. Medicinoje tai labai svarbu, nes tik žmogaus anatomija lieka ta pati, o gydymo būdai, priemonės kinta nuolat. Todėl džiaugiuosi, kad dabar dėstytojai čia dirba praktinį gydomąjį darbą, o mūsų gydytojai praktikai – akademinį.
 
- Kaip visur suspėjate?

- Neskaičiavau ir dabar neskaičiuoju darbo valandų, nes dirbant tokį darbą kitaip ir būti negali. Mano mėgstamas posakis - laikrodis gydytojui duotas pulsui skaičiuoti ir laiku ateiti į darbą, o išeiti, kai jį atlieki. Kai užsiimi mėgstama veikla, racionaliai planuoji, nuovargio nejauti ir spėji visur.

 
Dosjė
1966 m. baigė Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinę mokyklą (dabar Jėzuitų gimnazija).
1972 m. baigė Kauno medicinos instituto (dabar - Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas) Gydomosios medicinos fakultetą.
1973 m. baigė internatūrą (dabar rezidentūra) 2-oje tarybinėje ligoninėje (dabar Kauno klinikinė ligoninė).
Nuo 1973 m. iki dabar dirba Kauno klinikinėje ligoninėje: buvo gydytoja, Vidaus ligų skyriaus vedėja, ligoninės administratorė terapijai ir chirurgijai, direktoriaus pavaduotoja medicinai, dabar - direktorė medicinai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris