Gestų atpažinimo pirštinės kūrėjas viliasi sudominti investuotojus

Gintarė Kaminskienė
2015-08-24
Iki šiol norint bendrauti su kurčiaisiais nemokantiems specifinės gestų kalbos buvo neįmanoma misija. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Dariuš Laketčenko (22) pasiūlė tokios problemos sprendimą. Vaikinas sukonstravo išmaniąją gestų atpažinimo pirštinę, kurią belaidžiu ryšiu sujungus su išmaniuoju telefonu rodomi gestai yra išreiškiami žodžiais ir garsais.
Gestų atpažinimo pirštinės kūrėjas viliasi sudominti investuotojus
„Kurčiųjų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra daug, todėl gestų atpažinimo pirštinė galėtų ženkliai palengvinti jų bendravimą su aplinkiniais“, - sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Dariuš Laketčenko.

- Pradėkime nuo to, kaip veikia tavo sukurta pirštinė?
- Visų pirma noriu pabrėžti, kad tai - tiktai pirminės stadijos prototipas ir bendrai paėmus jis gan primityvokas, tačiau savo funkcijas atlieka gerai ir svarbiausia, kad įrenginys veikia. Pirštinė „jaučia“ rankos pirštų sulenkimą ir plaštakos padėtį erdvėje. Kai ją dėvintis asmuo parodo gestą, duomenys belaidžiu ryšiu perduodami į išmanųjį telefoną su „Android“ operacine sistema, kur jie yra apdorojami. Telefone įdiegta programa atidaro gestą atitinkančią garso ir vaizdo rinkmeną, tokiu būdu informacija pateikiama per telefono garsiakalbį ir ekraną. Tad žmogus, rodantis gestus, išmaniojo telefono pagalba gali bendrauti su aplinkiniais, kurie girdi žodžius ir mato užrašą ekrane.

- Idėja įdomi, o kiek atsiėjo jos įgyvendinimas?
- Būtent mano kurtas įrenginys kainavo apie šimtą trisdešimt eurų. Idėja ją kurti kilo mano bakalauro darbo vadovui Arvydui Stankevičiui (VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros Mokomosios laboratorijos vedėjas – aut. past.), kuris kažkur pamatė, kad ukrainiečių komanda buvo sukūrusi panašų įrenginį ir buvo apdovanota „Microsoft“ premija. Idėja sukurti pirštinę padedančią bendrauti kurtiems žmonėms su aplinkiniais pasirodė labai įdomi, naudinga ir praktikoje pritaikoma, todėl mes nusprendėme pagaminti savo išmaniąją pirštinę.


- Kodėl orientavaisi būtent į kurtumo negalią turinčius žmonės?
- Kurčiųjų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra daug, todėl toks įrenginys galėtų ženkliai palengvinti jų bendravimą su aplinkiniais. Be to, tai buvo mano bakalauro darbo tema ir pats įrenginys daugiau negu reikia tenkino visus reikalavimus bakalauro darbui.

- Ketini savo išradimą tobulinti?
- Norint tobulinti pirštinę visų pirma reikėtų papildomų lėšų, o atsiradus joms atsirastų ir didesnė grupelė žmonių, įskaitant ir mane, kurie galėtų sukurti tobulesnę, patikimesnę, dailesnę ir patogesnę pirštinę. Ji galėtų atpažinti žymiai daugiau gestų (šiuo metu išmanioji pirštinė atpažįsta 15 gestų – aut. past.). Mes buvome susitikę tiek su Lietuvos, tiek ir užsienio verslininkais. Šiuo metu vyksta galimų finansavimo galimybių paieškos.

- Kaip suprantu, turi vilčių dėl masinės išradimo gamybos? Tokiu atveju liktum prie pirminės išradimo paskirties?
- Jeigu, kaip minėjau atsirastų lėšų vystant šį projektą, ir būtų sukurta žymiai tobulesnė pirštinės versija, galbūt galima būtų galvoti apie masinę įrenginio prekybą. Tokiu atveju mes liktume prie pradinės pirštinės paskirties, tačiau jeigu pavyktų įgyvendinti pilną gestų atpažinimo funkciją, toliau galima būtų pridėti ir daugiau įvairių priedų.

- Kalbant apie studijų pasirinkimą, kodėl pasukai į kompiuterių inžineriją?

- Studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete Elektronikos fakultete Kompiuterių inžinerijos katedroje ir mano specializacija buvo įterptiniai kompiuteriai. Pasirinkau tokią specialybę, nes jau mokykloje daug domėjausi kompiuteriais ir technologijomis. Tuo metu nelabai save įsivaizdavau kitur. Humanitariniai mokslai manęs nelabai traukė, nors man ir patinka mokytis kalbų. Be to, tuo metu, kaip, beje, ir dabar, yra gana didelė IT inžinierių specialistų paklausa, todėl, darbą susirasti nėra taip sudėtinga kaip gal būtų absolventams baigusiems kitas studijas.

- Baigei bakalauro studijas, kas toliau?
- Šiuo metu turiu planų nuvykti į Vokietijos sostinę Berlyną ir dirbti kurį laiką ten. Darbas yra pagal specialybę, be to, moku vokiečių kalbą, keliauti irgi patinka todėl nusprendžiau išbandyti save kitoje aplinkoje. Tačiau tai nebus visiškai nauja patirtis, nes jau studijų metais du kartus dalyvavau ERASMUS mainų programose Graikijoje ir Italijoje. Žinoma, jeigu atsirastų investicijų tobulinti išmaniąją pirštinę, tai prisidėčiau ir prie jos tolesnio tobulinimo, nors ir būsiu ne Lietuvoje. Šiais laikais atstumas gi nėra kliūtis, kuri galėtų šį procesą apsunkinti.
 
Klausimas specialistui

Kokias galimybės turi jaunieji mokslininkai, ieškodami investicijų savo darbų plėtojimui Lietuvoje?
 
Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas prof. Dainius Haroldas Pauža:

Verslas yra toks, kad jei pajunta, jog galima susikurti pridėtinę vertę, tai ir per kaminą įlįs. Tačiau dažniau pasitaiko kitas variantas: siūlytojas galvoja, kad jo idėja labai gera, o verslininkai mano, kad mintis labai rizikinga. Šalies verslininkai bijo rizikuoti investuoti, nes nesėkmes atveju grės bankrotas.
Yra institucijų, kurios prisiima riziką. Pavyzdžiui, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Teiki paraišką ir labai didelė tikimybė, kad, ypač tiems darbams, kuriems reikalingi eksperimentiniai tyrimai, bus suteikta parama. Tiesa, yra tam tikrų sąlygų. Paraišką turi teikti universitetas kartu su jaunuoju tyrėju ir kažkokia įmone. Iš pastarosios prašoma prisiimti dalį rizikos – investuoti keliasdešimt procentų reikalingos sumos. Kodėl reikia verslo? Labai daug gerų idėjų sumauna patys finansavimo ieškotojai. Gudraudami, apgaudinėdami. Blogoji patirtis diktuoja sąlygas.
Kita vertus, šalies verslininkai nėra užaugę iki mūsų mokslo žmonių lygio. Kam jiems rizikuoti, jei tiesiog perkant ir perparduodant uždirbama dešimt kartų daugiau? Tačiau manau, kad po truputį ateina tas laikas, kai pradėsime kurti rimtus produktus, o ne tik lipdukus perklijuosime ant pigių prekių iš užsienio.
Mokslo taryba taip pat remia mokslininkų idėjas. Tačiau konkurencija yra didžiulė, nes visi nori didelių pinigų, kurie yra skiriami technologinei plėtrai.
Tiesa, dar Konkurencijos taryba atidžiai stebi, kad prisidengus moksliniais tyrimais nebūtų paremtas kažkoks verslas, tad taip po truputį, visiems žiūrint savų interesų, įžengiame į „mirties slėnį“. Kur mokslas – sau, o industrija – sau. Nežinau, kas dėl to kaltas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris