„Geriausias įvertinimas, kai buvę pacientai atveda savo vaikus“
Jūratė Mazajeva
2017-08-17
Artėjant Rugsėjo 1-ajai sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta tėveliai su vaikais, kad gautų sveikatą patvirtinančią pažymą. „Kasmetinis vaikų sveikatos profilaktinis patikrinimas – ne formalumas, o būtinybė, siekiant išvengti rimtų ligų“, - sako Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyresnioji vaikų ligų gydytoja ir šeimos gydytoja Nijolė Mandeikienė, jau 36-erius metus dirbanti pediatre.
„Neramu, kad daugėja vaikų, ypač paauglių, turinčių psichikos sveikatos problemų. Vis daugiau vaikų prireikia psichologo ar net psichiatro pagalbos. Vaikai yra nervingi, ypač augantys nedarniose šeimose. Nors mokyklose ir dirba psichologai, problema neišspręsta. O pas psichiatrą daugelis vaikų tiesiog bijo eiti“, - sako Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyresnioji vaikų ligų gydytoja ir šeimos gydytoja Nijolė Mandeikienė.
- Kai kurie tėveliai vis dar klaidingai mano, kad vaiko sveikatą galima patikrinti greitai. Kiek iš tikrųjų ši patikra užtrunka?
- Norint gauti sveikatos pažymą į ugdymo įstaigą nepakanka tik vaiką pasverti, pamatuoti jo ūgį. Svarbu yra apskaičiuoti kūno masės indeksą, parodantį, ar nėra antsvorio. Taip pat yra tikrinama rega, širdies veikla, laikysena ir kiti parametrai. Visi vaikai, be išimties, siunčiami pas gydytoją odontologą apžiūrai. Taip pat peržiūrime, kokie tyrimai buvo daryti, kuriuos jau reikia kartoti. Pastebėję bent menkiausius sveikatos sutrikimus, išrašome siuntimą pas specialistą.
- Visuomenės sveikatos biurų surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje ženkliai mažėja sveikų vaikų...
- Nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl taip nutiko. Viena priežasčių - tėvai per mažai laiko skiria atžaloms. Naujausios technologijos yra gerai, tačiau viskam turi būti saikas. Vaikams geriausiais „draugais“ tapo kompiuteriai, planšetės, mobilieji telefonai. Net dvejų metukų mažylis jau yra įvaldęs mobilųjį telefoną. Pati užauginau tris dukras. Neturėjome problemų dėl regėjimo, nes knygas skaitydavome.
Ne tik tarp moksleivių, bet ir būsimųjų pirmokų ypač padaugėjo regos sutrikimų. Pagrindinė liga – toliaregystė, vėliau pereinanti į trumparegystę.
Toliau seka stuburo iškrypimai, ydinga laikysena. Vaikai per mažai sportuoja. Taip pat padaugėjo ir alerginių ligų. Tai – alerginės slogos, alerginiai odos išbėrimai. Alergijoms atsirasti įtakos turi nesveikas maistas. Kad būtų išvengta ne tik alerginių reakcijų bet ir antsvorio, kuris gresia nutukimu, būtina keisti vaiko mitybos įpročius.
- Kadangi esate ne tik pediatrė, bet ir šeimos gydytoja, kiek pacientų priimate per dieną?
- Mano kontingentas – šeši šimtai vaikų ir tiek pat suaugusiųjų. Pagal talonėlių sistemą per dieną priklauso priimti penkiolika pacientų, tačiau priimame dvidešimt, trisdešimt, o kartais net ir iki keturiasdešimties. Visus savo pacientus gerai pažįstu, nepasakysi: „Ateikite rytoj“. Man patinka gydomasis darbas, ypač rūpintis vaikų sveikata. Tačiau bėda ta, kad dėl įvairių dokumentų pildymo, kartais pritrūksta laiko bendravimui.
Darbo daug. Lankome ir naujagimius namuose. Smagu, kad vis daugiau mamų kūdikius maitina krūtimi. Vaikai augs stipresni ir sveikesni.
Kaip vyresnioji vaikų ligų gydytoja sprendžiu konfliktines situacijas, kylančias tarp tėvų ir pediatrų. Tai dažniausiai nutinka dėl nesusikalbėjimo. Bendraujant su mamomis reikia daug kantrybės.
- Kalbant apie jaunosios kartos sveikatą, kas jums, kaip pediatrei, kelia didžiausią nerimą?
- Neramu, kad daugėja vaikų, ypač paauglių, turinčių psichikos sveikatos problemų. Vis daugiau vaikų prireikia psichologo ar net psichiatro pagalbos. Vaikai yra nervingi, ypač augantys nedarniose šeimose. Nors mokyklose ir dirba psichologai, problema neišspręsta. O pas psichiatrą daugelis vaikų tiesiog bijo eiti.
Puse etato dirbu Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriuje kaip budinti pediatrė.
Dažnai čia patenka save sužaloję vaikai. Jie tai daro norėdami į save atkreipti dėmesį. Jeigu prieš dešimt metų apsinuodijimai vaistais buvo pavieniai atvejai, dabar tai - įprastas reiškinys. Blogai, kad pas mus nėra pakankamai išplėtota psichologinė pagalba. Nors mokyklose ir dirba psichologai, panašu, kad jų teikiama pagalba nepakankama. Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet į ligoninę atvežami aštriu daiktu rankas susipjaustę paaugliai. Tai yra baisu.
- Prieš įeidama į jūsų kabinetą, girdėjau, kaip tėvelis sūnui sakė, kad esate puiki gydytoja. Ar dažnai sulaukiate padėkos žodžių iš pacientų?
- Yra dėkingų tėvelių, suprantančių mūsų darbą. Būna, kai norėdami atsidėkoti, sužino, kada gimtadienis, ir atvyksta su puokšte gėlių pasveikinti. Didžiausias darbo įvertinimas, kai buvę pacientai pas mane atveda jau savo vaikus.
Dosjė
1984 baigė Vilniaus universiteto Pediatrijos fakultetą.
1981 m. po rezidentūros atvyko dirbti į Klaipėdos vaikų ligoninę.
13 m. dirba Klaipėdos sveikatos priežiūros centre vaikų ligų ir šeimos gydytoja, iš kurių 10 metų eina ir vyresniosios pediatrės pareigas.
Komentuoti: