Garsus neurochirurgas operavo apsuptas sargybos

Deimantė Zailskaitė
2015-01-08
Gydytojas neurochirurgas Jaunutis Marijonas Tamašauskas, po penkiasdešimt dvejų metų, atiduotų Kauno klinikoms, atsisveikino su medikų kolektyvu, pacientais, paliko operacines, kur atlikta daugybė sudėtingiausių neurochirurginių operacijų, ir išėjo užtarnauto poilsio.
Lietuvos neurochirurgijos tėvu tituluojamam medikui vienas brangiausių įvertinimų – Sausio 13-osios atminimo medalis...
Garsus neurochirurgas operavo apsuptas sargybos
„Aš esu įsitikinęs, kad praeis dešimt metų, duok Dieve, greičiau, kada žinosime medikamentą, kuris sustabdys auglio augimą“, - sako garsus neurochirurgas Jaunutis Marijonas Tamašauskas.

- Bene vienas įspūdingiausių darbų, kurį stebėjo visa Lietuva – jūsų operuotas Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas...
- Tai buvo pakankamai sudėtinga. Kada įvyko Medininkų tragedija, buvo pirmoji mano atostogų diena. Per radiją išgirdau pranešimą. Kadangi tuo metu buvau paskirtas neurochirurgu konsultantu Vilniuje, netrukus sulaukiau skambučio – reikėjo vykti į sostinę konsultuoti sužalotą muitinės pareigūną.
Kaune jau buvo kompiuterinis tomografas, palyginus primityvus, tuo metu vienintelis Lietuvoje. Pagalvojau, jog būtų tikslinga sunkios būklės pacientą pergabenti į Kauną ir atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Kiek atsimenu, buvo įvairių nuomonių, tačiau galiausiai Šernas buvo pervežtas pas mus. Atlikus kompiuterinę tomografiją, buvo nutarta, kad jam reikalinga pakartotinė operacija.
Iš Vokietijos buvo iškviestas jaunas neurochirurgas, kuris padėjo mums operuoti ligonį. Operacija vyko labai sudėtingomis sąlygomis.
Po to tęsėsi sudėtingas laikotarpis. Maskvoje prasidėjus pučui, buvome slapta išgabenti iš Kauno klinikų į privatų postą, kuriame gydėme pacientą.
Praėjus pavojui, sugrįžome į klinikas. Paskui Šernas buvo išvežtas į Vokietiją su kitais dokumentais, nes vis dar buvo pavojus dėl jo gyvybės.
 
- Kas lėmė, jog T.Šernui pavyko „išsikapstyti“?

- Didžiulės žmonių, kurie jį slaugė ir gydė, pastangos, nes gydymas buvo tęsiamas dvidešimt keturias valandas per parą. Netgi buvo apsauga, iš pradžių stovėjusi aplink. Nakčiai jis būdavo vežamas į atskirą patalpą belangėje.
Ypač daug dirbo intensyvios terapijos skyrius.
Paskui vyriausioji sesutė Julija Paulauskaitė tapo jo krikšto motina, kadangi jis buvo nekrikštytas. Džiaugiuosi, žinodamas, kad jis tapo, kuo norėjo tapti – evangelikų reformatorių kunigu, ir sėkmingai dirba savo darbą. Paskutinį kartą jį mačiau gana senokai – prieš kokius trejus metus. Bet aš žinau jo kelius.
 
- Jums teko per Sausio 13-osios įvykius gelbėti žmonių gyvybes?
- Sausio 13-osios naktį mūsų brigada, pasiruošusi galimoms operacijoms, atvyko į Vilnių, jeigu būtų reikalinga mūsų pagalba dar papildomai, bet visos ligoninės dirbo labai tvarkingai.

- Viena Sausio 13-osios aukų – tanko sužalota vilnietė Loreta Asanavičiūtė... Kaip galvojate, ar, pasitelkus dabartines medicinos technologijas, būtų įmanoma išsaugoti merginos gyvybę?
- Viskas priklauso nuo to, kokios būklės ji pateko į ligoninę.
Žinoma, medicina per tą laikotarpį pažengusi didelį žingsnį į priekį. Gali būti, kad ir Šerno atveju su naujausiomis technologijos būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.
 
- Kai kurie chirurgai skaičiuoja atliekamų operacijų skaičių. Jūs irgi?
- Kai buvau jaunesnis, skaičiuodavau – atlikdavau per metus šimtą, pusantro šimto operacijų. Paskui jos tapo sudėtingesnės, pradėjau dirbti pedagoginį darbą, mokyti kitus ir pamečiau skaičių.
Sako, kiekvienas chirurgas turi kapines. Aš jas turėjau, bet labai mažas.
Dabar, kuomet atsirado magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, navigacinės sistemos, pasidarė labai įdomu dirbti: kuo toliau, tuo gražiau ir švariau viską atliekame, radikaliau šaliname auglius.
Dabar mikroskopai iki trisdešimt kartų didinantys. Tada tik akinius didesnius galėdavai užsidėti. (Juokiasi.)
Anksčiau instrumentus darydavome patys pas laikrodininkus: iš paprastų metalinių bendrosios chirurgijos instrumentų gamindavome mikroinstrumentus.
Žodžiu, tam tikra prasme per anksti gimiau. (Juokiasi.)
 

- Su kokiomis jausenomis palikote ilgametę darbovietę: įsivaizduoju, nebuvo paprasta, viduje kunkuliavo įvairiausi jausmai?
- Svarstymai tęsėsi apie penkerius metus, kai vis ruošiausi: išeisiu, išeisiu ir vis neišeidavau. Galiausiai priėjau prie išvados, kad toliau nebeišeina tęsti darbo. Ir išėjau. Nesigailiu tikrai, nes darbą, jeigu galima taip sakyti, atlikau kiek man buvo skirta. Labai norėjau būti gydytojas, norėjau būti geras gydytojas, užtai visą laiką turėjau darbo ir tam tikrą pasisekimą. Dirbau su sunkiais ir lengvesniais ligoniais. Per darbo praktiką „susitikdavau“ su daug kuo, pradedant nuo paprastų galvos traumų, iki sudėtingų kraujagyslių patologijų, aneurizmų operacijų, insultų, jau nekalbant apie galvos smegenų auglių operacijas.
 
- Ar kada nors bus įveiktas smegenų auglys?
- Aš galvoju, kad tai yra laiko klausimas, ir kad operacija, šalinant bet kurį auglį, ar krūties, ar smegenų, ar plaučių, yra tam tikras žmogaus sužalojimas, norint padėti.
Bet neturime pasiūlyti ką geresnio. Aš esu įsitikinęs, kad praeis dešimt metų, duok Dieve, greičiau, kada žinosime medikamentą, kuris sustabdys auglio augimą. O dar už poros metų, išgėrus tabletę ar praėjus gydymo kursą, iš viso išnyks auglys.
 
- Šiandienos Lietuvos neurochirurgijos galimybės didelės. O jos iššūkiai?
- Žiūrint Lietuvos mastu, iš tikrųjų viskas turi būti daroma ligonio naudai.
Pas ką eitumėte operuotis – žmogus per metus ar savo gyvenimą yra išoperavęs, tarkime, tris sudėtingus atvejus ir šalia – už šimto kilometrų – yra klinika, kurioje atliekama keturiasdešimt penkiasdešimt tokių operacijų per metus. Ką jūs rinktumėtės? Štai šiuo metu yra iškilę klausimai...

Reikia kooperuotis visai Lietuvai. Vienų ligų negalima atidėti ilgesniam laikui – valandai, pusantros. Bet yra tokių, kurias reikia operuoti, bet reikia operuoti taip, kad žmogui būtų gerai, jog po operacijos jis nesijaustų sužalotas. Arba nereikėtų pakartotinos operacijos po metų ar pusantrų.
Lietuvoje – trys milijonai, dar leidžiu sau taip skaičiuoti, ir yra penki ar šeši neurochirurgijos centrai. Tai proto reikia turėti, kai Londone, kur yra devyni milijonai gyventojų, yra trys centrai. Ką tai reiškia? Žmonės protingai galvoja.
 
- Nuo šiol turėsite daug laisvo laiko – ar jau susimąstėte, kuo užsiimsite?
- Atvirai šnekant, neturėjau kada, išėjęs iš karto sunegalavau – peršalau. Galvoju, kad dar viskas priekyje.
 
- Sakykite, nepasiilgsite savo pacientų, operacinių?
- Jūs norite mane graudinti... Aš tikiu, kad viskam yra laikas – laikas dirbti, laikas ilsėtis.
 
Dosjė
Po mokyklos baigimo atliko karinę tarnybą. 1954 m. įstojo į Kauno medicinos institute, kurį baigė 1962 m. Nuo 1962 m. pradėjo dirbti chirurgu Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje.
1964 m. pakviestas dirbti gydytoju neurochirurgu.
Nuo 1978 metų paskirtas skyriaus vadovu. Vadovavo naujai įkurtam smegenų kraujagyslių chirurgijos skyriui. Smegenų kraujagyslių chirurgijos mokyklos įkūrėjas.
1995 metai ėjo Neurochirurgijos klinikos vadovo pareigas. Vėliau toliau vadovavo Neurochirurgijos skyriui iki 2001 m.
Nuo 2001 m. dirbo gydytoju neurochirurgu LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje.
Yra vienas iš Lietuvos neurochirurgijos pradininkų. Aktyviai dalyvavo ruošiant jaunąją neurochirurgų kartą.Apdovanotas eile padėkų bei garbės raštų. Šiuo metu jo mokiniai dirba visuose Lietuvos neurochirurgijos skyriuose. Gydytojas yra mėgiamas ir gerbiamas pacientų ir kolegų.
Visada darbštus, reiklus, puikus organizatorius ir pasiruošęs padėti. Be galo didelis jo asmeninis indėlis, kad turime šiuolaikinę neurochirurgiją.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris