Edita Gavelienė: „Madingomis dietomis aklai pasikliauti nederėtų“

Saulenis Pociūnas
2014-11-10
„Reikia mėgautis maistu, jausti malonumą, tačiau tikrai nepamiršti saiko“, - sako medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Pokalbio metu pašnekovė prisipažino, kad ir jos kasdienių darbų tvarkaraštis – itin įtemptas, todėl teorija apie maitinimąsi bent keturis kartus per dieną kartais su realybe prasilenkia. Po pusryčių su puodeliu kavos bei arbatos dietologė nedrįso spėlioti, kada tiksliai ir ką valgys pietums.
Edita Gavelienė: „Madingomis dietomis aklai pasikliauti nederėtų“
„Kai kalbama apie maistą ar dietą, dažnai pagrindinis konsultantas būna internetas. O iš ten pateikiamos informacijos atsirinkti, kas tau geriausiai tiktų, ko tau iš tiesų reikia – sudėtinga“, - sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

- Dietos dabar - „ant bangos“. Kokia jūsų, šios srities ekspertės, nuomonė apie jas?
- Mityba visais laikais buvo ir bus vienas sveikatą užtikrinančių dalykų. Galbūt mes, medikai, nemokame taip garsiai skelbti tiesų apie subalansuotą mitybą, o gal žmonėms tiesiog knieti išbandyti tai, apie ką jie informacijos randa populiariuose portaluose. Man kartais būna keista, kad visuomenei brukamos ir siūlomos dietos, kurias sudarė namų šeimininkės, dainininkės, aktorės... Jeigu tai tikra užsienio žvaigždė, beveik neabejoju, kad jos „komandoje“ yra ir dietologas, ir kineziterapeutas, ir asmeninis treneris, gal net virėjas. Todėl scenos žvaigždės dieta gali būti sunkiai realizuojama paprastam žmogui.
Nutukimas ir persivalgymas – tikrai negerai. Tai - rimtos bėdos, tačiau ne mažiau žalos padaro ir kūno alinimas. Jeigu žmogui reikia su maistu gaunamos energijos, mikroelementų, vitaminų, jo organizmas privalo visa tai ir gauti. Kai kurios ne specialistų sudarytos dietos gali atnešti daugiau problemų nei naudos.
 

- Medikamentų reklamose siūloma pasitarti su gydytoju ar vaistininku. O įvairiausių dietų pilna visur. Ar dažnai pasitaiko, kad į jus konsultacijos kreipiasi pacientas, nusprendęs, jog dabar pat pradės laikytis vienos ar kitos dietos?
- Visokių būna žmonių. Ateina pacientai, prisiskaitę apie įvairias dietas, teiraujasi, kuri jų yra geriausia. Klausiu, kas tą dietą sudarė, kokia autoriaus kompetencija. O žmogus ramiai atsako – nežinau, radau internete. Ateina tokių, kurie turi tvirtą nuomonę, kad nuo rytojaus ar pirmadienio taps vegetarais arba veganais. Aš jiems bandau sakyti, kad žmogui reikalinga subalansuota mityba, kad kraštutinumų tikrai nereikėtų vaikytis, kad galima ieškoti įvairių išeičių, o žmogus lyg kirviu nukerta: „Jūs sakote, o aš skaičiau ir žinau...“. Tokiam tikrai sunku būna ką nors įrodyti. Nors aš linkusi manyti, kad beveik visos dietos ir brukami pasiūlymai turi dalį racionalaus grūdo. Bet visa tai reikia įvertinti. Juk visi nesame bankininkai, tačiau kai reikia rimtos specialisto konsultacijos – kreipiamės į šios srities ekspertus, domimės. Bet kai kalbama apie maistą ar dietą, dažnai pagrindinis konsultantas būna internetas. O iš ten pateikiamos informacijos atsirinkti, kas tau geriausiai tiktų, ko tau iš tiesų reikia – sudėtinga.
 
- Bet turbūt sutiksite, kad mitybos spragos yra dažno negalavimo priežastis?
- Siūlyčiau remtis moksliniais tyrimais. Genetiškai tik trys procentai žmonių neturi polinkio tukti. Vadinasi, devyniasdešimt septyniems procentams gresia nutukimas. Tačiau antsvorio problema kamuoja tik apie trečdalį. Tai reiškia, kad kiti du trečdaliai susitvarko, ir antsvoris jiems bėdų nekelia. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus sveikatai tik dešimtadaliu įtaką daro gydymo įstaigos – visa kita priklauso nuo konkretaus asmens ir jo gyvenimo būdo.
Tai, kad apie maistą kalba daugelis, tik liudija, jog ši tema yra ypač aktuali. Apie ją galima kalbėti paprastai. Bet man norėtųsi rasti daugiau kvalifikuotos informacijos. Galbūt tai, kad apie teisingą ir subalansuotą mitybą mes kalbame daugelį metų, kai kam yra pabodę. Būna, kad žmogus griežtai atrėžia, jog jis neturi laiko maitintis keturis kartus per dieną, tačiau mėsos su bulvėmis jis atsisakysiantis. O kuo tą mėsą pakeis savo racione, nesusimąsto.
 
- Lietuvių maitinimosi tendencijos keičiasi į gerąją pusę? 
- Labai norėčiau, kad kiekvienas žmogus rastų laiko pavalgyti bent keturis kartus per dieną. Gyvename tokioje klimato juostoje, kad mūsų maitinimasis yra sezoniškas. Todėl svarbu išnaudoti tai, kas yra šviežia, kas užauga pas mus. Patenkinti biologinius poreikius žmogui pakaktų 100 gramų mėsos per savaitę, tačiau visada sakau, kad mityba turi būti kuo įvairesnė. Joje gali visai nebūti mėsos, bet maistas privalo būti įvairus.
Jeigu nerandate laiko pietums, tikrai nesiūlau pakeliui užsukti į degalinę ir nusipirkti dešrainį. Pati per darbų gausą kartais nespėju papietauti, bet tada mane gelbėja sauja riešutų. Tačiau tai nereiškia, kad riešutus turite valgyti sėdėdami prie automobilio vairo, kol važiuojate iš vienos vietos į kitą. Ir riešutai neturi tapti pietumis penkias dienas per savaitę.

 
- Tačiau noras turėti dailesnį kūną vis tiek skatina išbandyti dietas? Ką pasiūlytumėte tokiems ryžtingai nusiteikusiems žmonėms, nusprendusiems vis dėlto atsisakyti nereikalingų kilogramų?
- Aišku, jei užsidegėte ryžtu atsikratyti pilvuko, neatidėliokite sprendimo įgyvendinimo. Tačiau dieta, tiksliau reikėtų sakyti – subalansuota mityba, yra tik šio proceso dalis. Lietuviai, ir ne tik mes, per mažai judame, didesnis fizinis aktyvumas yra būtinas, mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos gali duoti laukiamą efektą, tačiau pacientams akcentuoju, kad dideli svorio svyravimai – irgi žala organizmui. Turiu pacientę, kurios svorio svyravimai – per du šimtus kilogramų. Ji dabar vėl grįžo pas mus, nes svarstyklės rodo daugiau nei šimtą kilogramų. Viską reikia daryti protingai, geriausia, aišku, ne aklai sekant internete paskelbtomis rekomendacijomis, o pasitarus su dietologais. Nes tikrai būna liūdna, kai įvairias metodikas išbandę žmonės pagaliau kreipiasi į mus, tačiau tada jau reikia rimtos medikų pagalbos, nes organizmas būna nualintas.
 
- Kasdieniame darbe jums tenka bendrauti ne tik su žmonėmis, norinčiais sulieknėti?

- Dažnas įsivaizduoja, kad dietologė – tai tik dietas sudaranti specialistė. Tačiau mūsų darbas kur kas įvairesnis. Lietuvoje turime keturis pacientus, kurie po įvairių operacijų, galima sakyti, nebeturi žarnų. Tikrai džiaugiamės, kad sugebėjome pagerinti jų gyvenimo kokybę – tie žmonės pagal mūsų rekomendacijas maitinami tiesiai į veną, reguliariai atvyksta pasitikrinti, ir tyrimų rezultatai teikia vilčių. Mūsų rūpestis - padėti sustiprėti ir pritaikyti maistą žmonėms po sunkių operacijų, chemoterapijos, kitų procedūrų. Kai matai sveikstantį žmogų, kai jis tau sako paprastą nuoširdų „ačiū“, tai yra geriausias darbo įvertinimas.
 
Dosjė
Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė.
1992 m. baigė Vilniaus Universiteto Medicinos Fakultetą;
1994 m. baigė gydytojo dietologo rezidentūrą ir įgijo gydytojo dietologo specialybę;
nuo 1993 m. dirba gydytoja dietologe Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose;
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė;
Lietuvos enterinės ir parenterinės mitybos draugijos valdybos narė;
Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos narė
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris