„Skaudžiausias dienas darbe iliustruoja, priėmimo skyriuje, užmegztos pažintys su diabeto komplikacijomis susidūrusiais pacientais“, - pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos centro vadovė ir skyriaus vedėja dr. Žydrūnė Visockienė.
„JAV atliktų tyrimų duomenimis, beveik devyniasdešimt procentų diabetu sergančiųjų turi antsvorio arba yra nutukę. Galiu drąsiai teigti, kad sėslus gyvenimo būdas, soti mityba ir mažas fizinis aktyvumas daro tiesioginę įtaką antro tipo cukriniam diabetui atsirasti“, - Santariškių klinikos Endokrinologijos centro vadovė ir skyriaus vedėja dr. Žydrūnė Visockienė.
- Lapkričio 14-oji - Pasaulinė diabeto diena. Pasaulyje sergančiųjų šia liga daugėja. Kokia situacija Lietuvoje?
- Lietuvoje cukrinio diabeto paplitimas yra apie 5,6 procentų. Tačiau oficiali statistika neatspindi realios situacijos. Manoma, kad daugiau negu pusė pacientų nežino apie savo ligą. Todėl jeigu padauginsime šį skaičių iš dviejų, matysime, kad apie vienuolika procentų bendros populiacijos serga cukriniu diabetu. O tai, mano manymu, tikroviškiau atspindėtų realybę.
- Net aštuoniasdešimt procentų sergančiųjų cukriniu diabetu yra nutukę arba turi antsvorio. Ar cukrinis diabetas yra patogaus ir sotaus gyvenimo rykštė?
- Kalbant apie rizikos veiksnius antrojo tipo cukriniam diabetui atsirasti nutukimas puikuojasi sąrašo priekyje. Ir iš tiesų, tarp sergančiųjų antro tipo diabetu nutukimo paplitimas yra labai didelis. JAV atliktų tyrimų duomenimis, beveik devyniasdešimt procentų diabetu sergančiųjų turi antsvorio arba yra nutukę. Galiu drąsiai teigti, kad sėslus gyvenimo būdas, soti mityba ir mažas fizinis aktyvumas daro tiesioginę įtaką antro tipo cukriniam diabetui atsirasti.
-
Dažniausi simptomai, prognozuojantys diabeto atsiradimą?
- Kalbame apie dvi ligas. Antro tipo diabetas yra liga nepasireiškianti jokiais simptomais. Jeigu ir pasireiškia, jie įvardijami kaip klasikiniai - padidėjęs troškulys, dažnesni ėjimai į tualetą, kūno masės mažėjimas, padidėjusi rizika įvairioms infekcinėms ligoms, bendras silpnumas, jėgų neturėjimas, sumažėjusi fizinė tolerancija.
Pirmo tipo diabeto simptomai manifestuoja audringai, simptomai ryškūs ir žmogus dažniausiai pakankamai greitai kreipiasi į gydytoją. Per keletą savaičių ženkliai sumažėja kūno svoris, atsiranda troškulys, išgeriama daug skysčių, progresuoja bendras silpnumas, labai padidėja gliukozės kiekis kraujyje, atsiranda acetono kvapas iš burnos.
- Kartais teigiama, kad diabeto diagnozė yra nuosprendis visam gyvenimui. Tačiau su šia liga galima „susidraugauti“ׅ.
- Privaloma „susidraugauti“ su liga. Visiems pacientams sakome, kad nors jos išgydyti negalime, valdyti galime. Pirmiausiai rekomenduojame peržiūrėti gyvenimo būdą. Tai reikalauja nemenkų sergančiojo pastangų. Jeigu žmogus yra nutukęs, jo mitybos įpročiai greičiausiai netaisyklingi. Pacientus skatiname padidinti fizinį aktyvumą, nes jo metu geriau įsisavinama gliukozė. Kartais to ir pakanka, kad diabetas būtų valdomas bei nereikėtų medikamentinio gydymo.
Siekiant „susidraugauti“ su liga reikia atsižvelgti į medikamentinio gydymo galimybes. Gydytojo pareiga yra parinkti teisingus medikamentus. Gydytojui bendradarbiaujant kartu su pacientu pasiekiame puikių rezultatų.
- Kad diabetui gydyti reikalingas insulinas, žino turbūt daugelis. O kokie yra naujos kartos vaistai?
- Diabetui gydyti išties atsirado labai daug naujos kartos vaistų grupių. Lietuvoje mes juos turime ir galime kalbėti apie geriamuosius vaistus, injekcinius vaistus ir, žinoma, apie insulinus. Paskutiniu metu rinką užvaldė ultra ilgo veikimo insulinai, kurie pagal cheminę struktūrą yra panašūs į prieš tai buvusius, tačiau dėl tam tikrų modifikacijų veikia ilgiau negu įprasti analoginiai, kuriuos turėjome iki šiol. Tai - puikios naujienos pacientams. Džiaugiamės galėdami mūsų pacientams suteikti patį geriausią gydymą.
- Mediko profesija reikalauja didelės disciplinos. Kas paskatino jus pasirinkti endokrinologo profesiją?
- Profesinio kelio pasirinkimui didžiausią įtaką padarė patys geriausi mokytojai. Jų buvo ne vienas, tačiau endokrinologijoje man puikiausias pavyzdys buvo ir yra daktaras Saulius Grigonis. Jis ne tik sudomino medicinos mokslu, bet ir privertė smalsauti. Taip pat vienas lemiančių faktorių - endokrinologijos mokslo unikalumas. Juk hormonai yra žmogaus geros savijautos valdovai.
Dosjė
2001 m. įgijo endokrinologo specialybę.
Endokrinologijos srityje stažavosi Estijoje, Jungtinėje Karalystėje – Kembridže, Oksforde.
Tyrimų sritis – pomenopauzinė osteoporozė ir cukrinis diabetas.
Mokslinių tyrimų sritis – energijos apykaitos, biocheminių žymenų ir kūno sudėties pokyčių sergančiųjų cukriniu diabetu ir nutukimu, cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimo kokybės bei psichologinių veiksnių įtakos mitybos įpročiams, cukrinio diabeto ir metabolinis sindromo įtakos širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, tyrimai.
Biomedicinos mokslų daktarė, Baltijos Endokrinologijos Kongreso organizacinio komiteto narė.
Vadovauja endokrinologijos ligų centrui.
Komentuoti: