Dr. V. Klimas: „Mačiau, kaip manipuliuojama Seimo narių balsais“

Violeta Bučiūtė
2016-07-07
„Nebeužtvenksi upės bėgimo“, - Maironio eiles citavo Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre dirbantis gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas (65), kalbėdamas apie nesiliaujančias diskusijas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Pasak jo, bažnytinės nuostatos neturėtų uždrausti šeimoms rinktis, kokiu būdu moterys pastos.
Dr. V. Klimas: „Mačiau, kaip manipuliuojama Seimo narių balsais“
„Dalyvaudamas Seimo Sveikatos reikalų komiteto svarstymuose mačiau, kaip manipuliuojama Seimo narių balsais. Jokioje išsivysčiusioje šalyje nėra tokio griežto įstatymo. Problema yra ta, kad žmonės, kuriems nereikia tokios paslaugos ir kurie yra įsitikinę, kad jie patys to nedarytų, nori uždrausti tai daryti ir kitiems“, - sako Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre dirbantis gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas.

- Sakykite, ar dažnai tenka susidurti su poromis, kurios dėl tam tikrų priežasčių negali susilaukti vaikų?
- Tai mano darbo kasdienybė. Paprastai tai lemia įvairūs dalykai: moters, vyro arba abiejų nevaisingumas. Maždaug tarp dešimt – dvidešimt aštuonių procentų atvejų net negalime nustatyti, kas iš tiesų lemia porų nevaisingumą.
 
Kalbant apie moteris, nustatę, kad nevyksta ovuliacija, jas gydome medikamentais, kurie problemą išsprendžia. Tačiau, jeigu kiaušintakiai ar gimda yra pažeisti, aiškinamės, ar tai yra pataisoma. Dažnai imamės chirurginės intervencijos. Jeigu ir tai nepadeda, siūlome pagalbinį apvaisinimą.
 
- Kiek metų laukiate, kad galėtumėte atlikti pagalbinį apvaisinimą?
- Dažniausiai iki trejų metų, jeigu tik moters amžius leidžia laukti, nes nuo trisdešimt penkerių vaisingumas pradeda prastėti. Tikimybė, kad keturiasdešimties metų moteris pagalbinio apvaisinimo būdu pastos – mažiau nei dešimt procentų.
 
- Jūsų nuomone, kodėl priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurį vetavo Prezidentė, susilaukė tiek daug neigiamų reakcijų ir padalino visuomenę į dvi dalis?
- Reikėtų detalizuoti, kuo jis blogas. Problema yra tokia, kad tie konsultantai, kurie konsultavo įstatymo kūrėjus ir Seimo narius, visą pagalbinio apvaisinimo procesą žino tik iš knygų ir apie tai turi menką supratimą. Taip pat daugiausiai vadovaujasi religinėmis nuostatomis, o ne medicinos mokslu. 
 
- Atmetę religiją, kuo rizikingas konservatyvusis įstatymo variantas iš medicininės pusės?
- Religinius žmonių įsitikinimus gerbiame, tačiau turi būti paisoma ir moterų bei vaikų sveikatos. Kad suprastume, kodėl nuosaikusis pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra geresnis už konservatyvųjį (prezidentės vetuotą) įstatymo variantą, turiu trumpai papasakoti apie pagalbinio apvaisinimo procedūros eigą. 
 
Prieš pagalbinį apvaisinimą in vitro nevaisingai moteriai yra skiriami stiprūs hormoniniai vaistai, siekiant subrandinti pakankamą kiekį moteriškų lytinių ląstelių. Joms subrendus, moteriai operacinėje sukeliama narkozė ir chirurginiu būdu, duriant per makštį, iš kiaušidžių į mėgintuvėlį išsiurbiamos subrendusios kiaušialąstės. 
 
Tuomet pagalbinio apvaisinimo in vitro metu gydytojas sudaro sąlygas mėgintuvėlyje susijungti moteriškoms lytinėms ląstelėms (kiaušialąstėms) su vyriškomis lytinėmis ląstelėmis (spermatozoidais). Pagal konservatyvų įstatymą gali būti sukurti tik trys embrionai (daugiau embrionų sukurti draudžia įstatymas). Gydytojas iš anksto negali prognozuoti, kurios kiaušialąstės tikrai apsivaisins, o kurios - ne, taip pat negali prognozuoti būsimų embrionų kokybės bei gyvybingumo. 
 
Todėl iš pirmo bandymo apvaisinti 3 kiaušialąstes neretai nebus gaunama nei vieno besivystančio ir gebančio įsitvirtinti gimdoje embriono. Ar apvaisinimas įvyko galima įvertinti po 18 valandų. Per tą laiką atliekamos kiaušialąstės turi būti užšaldytos, nes kitaip jos žus. Kitam apvaisinimui bus galima panaudoti tik jau buvusias užšaldytas kiaušialąstes. 
 
Užšaldymą geriausiai pakelia tik santykinai jaunų moterų kiaušialąstės. Kadangi pagalbinis apvaisinimas yra brangus ir komplikuotas pačių sunkiausių nevaisingumo formų gydymo metodas, jo besikreipiančios pacientės paprastai būna 34-37 metų, kai pastojimo šansai po kiaušialąsčių šaldymo yra sumažėję. Taigi bandymas sukurti tik tris embrionus, esmingai sumažina pastojimo šansus. 
 
Kitais atvejais, net ir po bandymo apvaisinti tik 3 kiaušialąstes bus gauti trys geros kokybės gyvybingi embrionai, turintys maksimalią galimybę įsitvirtinti ir sėkmingai vystytis gimdoje. Tokiais atvejais tikslinga būtų į gimdą perkelti tik vieną puikios kokybės embrioną, nes tai nesumažintų pastojimo šansų ir padėtų išvengti dvivaisio ar trivaisio nėštumo. 
 
Atliekami embrionai galėtų būti užšaldyti ir panaudoti pastojimui ateityje. Reikalavimas būtinai perkelti į gimdą visus tris embrionus labai padidins daugiavaisio nėštumo bei labai nesubrendusių ir giliai neišnešiotų labai mažo svorio naujagimių gimimo tikimybę. Tokių naujagimių auginimas neišnešiotų naujagimių intensyvaus gydymo skyriuose valstybės sveikatos apsaugai kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Nežiūrint į tai, padidėjusi įgimtų sveikatos sutrikimų bei ligų rizika išlieka vėlesniam gyvenimui  
 
Moteriai daugiavaisis nėštumas taip pat yra pavojingas, nes atsiranda gimdymo komplikacijų: kraujavimų, nėštumo toksikozių ir panašiai. Kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė tikimybė, kad moteris persileis.

- Jeigu įsigaliotų konservatyvusis įstatymo variantas, pagalbinio apvaisininmo procedūra veikiausiai dar pabrangtų?
- Vienas ciklas su hormonų terapija ir kitomis reikiamomis priemonėmis Lietuvoje kainuoja apie du - keturis tūkstančius eurų. Pagal konservatyvų įstatymo variantą visas procedūras dažnai reikėtų kartoti. Gerai, jei Valstybė sugebėtų kompensuoti bent dalį sumos, kuri dviems šimtams ciklų kainuotų maždaug kelis šimtus tūkstančių eurų. Tik nepamirškime, kad lėšų reikia ir kitoms ligoms gydyti.
 
- Dalį visuomenės piktina nuosaikesnio įstatymo variantas dėl to, kad siūloma sukurti daugiau embrionų ir juos šaldyti. Manoma, jog tais atvejais, jeigu embrionas, gyvas organizmas, nebus panaudotas, jis bus išmestas tarsi į šiukšlių dėžę...
- Žinote, tikimybė, kad moteris pastos iš pirmo karto – apie trisdešimt procentų. Iš šaldytų embrionų – tikimybė yra mažesnė.
Jeigu ne pirmą, tai antrą kartą dažniausiai sunaudojami visi embrionai. 
 
Kai prie Prezidentūros į šaldytuvą dedamos lėlės, tie žmonės neturi supratimo, kas yra embrionas. Embrionas, apie kurį kalbame pagalbiniame apvaisinime, yra tik per mikroskopą matomas kelių visiškai vienodų ląstelių rinkinys. Tai gali būti dvi, šešios, aštuonios ląstelės, rečiau – daugiau ląstelių. Toks embrionas neturi jokių jutimo organų.
Pasipiktinimai kilo dėl religinių nuostatų, tačiau jų negalima primesti visiems žmonėms. 
 
- Spaudoje pastaruoju metu pasirodo nemažai pokalbių su medikais, kurie teigia, jog kiaušialąsčių šaldymo būdas yra efektyvus...
- Kiaušialąsčių šaldymas nėra alternatyva embrionų šaldymui. Kad nevaisingumo gydymas būtų efektyvus, pacientams turi būti prieinamas ir kiaušialąsčių ir embrionų šaldymas. Kiaušialąsčių šaldymas dažniausiai naudojamas tais atvejais, kai reikia kiaušialąstes užšaldyti ateičiai.
 
Pavyzdžiui, šešiolikos metų mergaitė serga kraujo vėžio, kurį reikia gydyti, todėl jos kiaušialąstės būtų sunaikintos. Taigi dabar jas galima užšaldyti ir mergaitei tapus subrendusia moterimi, būtų galima bandyti jas apvaisinti.
 
Esate linkęs prie nuosaikesnio įstatymo varianto... Ar pasirašėte peticiją prieš priimtą įstatymą?
- Žinoma pasirašiau. Dalyvaudamas Sveikatos reikalų komiteto svarstymuose mačiau, kaip manipuliuojama Seimo narių balsais. Jokioje išsivysčiusioje šalyje nėra tokio griežto įstatymo. Problema yra ta, kad žmonės, kuriems nereikia tokios paslaugos ir kurie yra įsitikinę, kad jie patys to nedarytų, nori uždrausti tai daryti ir kitiems. Jeigu mūsų šalyje tai bus uždrausta, žmonės važiuos į Lenkiją, Latviją ar Baltarusiją.
 
- Seimo narys Rimantas Dagys socialinėje erdvėje rašė, kad Prezidentės veto reiškia, jog jos argumentai tik patvirtino įspūdį, kad viešumoje girdėjosi tik suinteresuotų medikų balsai, skleidžiantys pasenusią mokslinę informaciją.
- Šis žmogus buvo sukūręs partiją „Socialdemokratija 2000“, tai reiškia, kad jo pažiūros buvo visiškai kitokios ir paskui, norėdamas patekti į Seimą jis persimetė į krikščionių demokratų pusę. Toks elgesys rodo, kad jis kalba ne tai, ką galvoja. Be to, ką jis gali suprasti apie pasenusią mokslinę informaciją? Tai tiesiog juokas. Tai tas pats, jeigu aš kunigą pradėčiau mokyti teologijos.
 
- Tiesa, priimtame konservatyviajame įstatyme yra punktas, draudžiantis lytinių ląstelių donorystę. Kodėl, jūsų nuomone, tai buvo uždrausta? Tai mediciniškai ar etiškai pagrįstas draudimas?
- Ir dabar galioja toks draudimas ministro įsakyme, priimtame dar prieš dvidešimt metų. Nepaisant to, moterys, kurioms reikia donorystės, važiuoja į kaimynines šalis: Lenkiją, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir kt.. Draudimas tik apriboja žmonių 
galimybes gydytis Lietuvoje.
Dėl ko tai buvo uždrausta, reikia klausti to, kuris yra aukščiau mūsų arba pono Dagio.
 
- Teigiate, kad politika ir bažnyčia neturėtų į tai kištis...
- Manyčiau, kad neturėtų kištis tiek, kiek kišasi dabar. Įstatymas galioja visiems, bet ne visi žmonės yra tikintys. Taigi kodėl tiems, kuriems nuosaikesnis įstatymas yra priimtinas, turėtų būti uždrausta rinktis? 
 
- Kaip manote, ar teiginiai, jog medicina tapo verslu ar net verslo įrankiu, yra adekvatūs?
- Tokie teiginiai yra neetiški. Su purvo pylimu susiduriu daugiau nei dvidešimt metų, nes dalyvauju įvairiose Seimo darbo grupėse ne tik dėl pagalbinio apvaisinimo. Visuomet, kai tik viešoje erdvėje pasireiškiu – oponentai paleidžia gandą ar apšmeižia. Tai paprasčiausiai negarbingas būdas įveikti oponentą.


Dosjė
1980 m. – baigė Vilniaus universitetą Medicinos fakultetą
1993 m. – tapo medicinos mokslų daktaru 
Nuo 2008 m. VUL Santariškių klinikų Moters fiziologijos centro gydytojas-konsultantas
Nuo 2013 m. iki dabar – VUL Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojas akušeris ginekologas.
Nuo 2000 m. – Lietuvos akušerių-ginekologų valdybos narys.
2008 m. – aštuntojo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos suvažiavimo Mokslinio komiteto pirmininkas.
Mokslinius pranešimus yra skaitęs užsienyje: Rygoje, Piarnu, Amsterdame, Barselonoje, Prištinoje.


Komentaras
Seimo narys, socdemas Juozas Olekas:

- Nors palaikau konservatyvųjį įstatymo variantą, manau, kad ir jį dar reikia tobulinti. Tačiau einama gera linkme ir viliuosi, kad prezidentės teikiamos pataisos padės priimti šių dienų reikalavimus ir poreikius atitinkantį įstatymą, daugiau ar mažiau tenkinantį įvairių grupių – tiek medikų, tiek nevaisingų porų – lūkesčius.

Daugelį Seimo narių balsavimo metu užvaldė emocijos. Tačiau jeigu su kolega būtume išvis nebalsavę, kaip tai darė bendrapartiečiai, šiandien neturėtume jokio įstatymo ir jokių diskusijų. Paprasčiausiai įstatymas būtų buvęs atmestas ir vėl reiktų laukti dar kelerius metus, kol priartėtume prie daugumai priimtino įstatymo varianto.

Nebūna taip, kad visi įstatymo punktai tiktų visiems. Kai kurie dalykai yra tinkami, už tai ir balsavome. Ne vienas įstatymas yra tikslinamas, taisomas, kol pasiekiamas daugumą tenkinantis variantas.
Toks balsavimas tikrai nėra priešinimasis partijai, kaip tik pasielgiau išmintingai – padėjau apginti nuostatas, kurios buvo sutartos Sveikatos reikalų komitete. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris