Dr. Darius Rauba: „Anksčiau gydytojas buvo Dievas“

Aigustė Tavoraitė
2018-09-03
„Anksčiau tai, ką pasakė gydytojas, buvo šventa. O dabar pacientai gerokai reiklesni, prisiskaitę internete, patys diagnozavę ligą, ir tai „permušti“ yra ne taip lengva“, – sako VUL Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresnysis ordinatorius, gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba (48 m.).
Dr. Darius Rauba: „Anksčiau gydytojas buvo Dievas“
„Blogiausia, kai prisiperkama technikos ir ji dūla kampe. Kai esi patyręs, jau žinai, kokių konkrečiai instrumentų tau reikia, ko trūksta. Jei esi įstaigos, kurioje dirbi, specialybės patriotas, nesitaškysi pinigais, nors jie ir ne tavo. Juk namuose nemėtai kartą panaudotų šaukštų pro langą“, - sako gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba.

- Už spartų civilizacijos vystymąsi mokame ir sveikata. Kokias tendencijas pastebite gydydamas pacientus? 
- Su maisto pramonės, mitybos įpročių pokyčiais aštrėjanti nutukimo problema atsiliepia tam, jog daugėja nuo knarkimo, miego apnėjos kenčiančių žmonių. Vis labiau suprantama, kad tai išties yra rimta liga, net socialinė problema, pavyzdžiui, rizika užmigti prie vairo. Daugėja pacientų su įvairiais lėtiniais sutrikimais – nosies polipoze, lėtiniu sinusitu. Tai iš dalies susiję su suintensyvėjusiomis odontologinėmis procedūromis – implantų sukimu, dantų šaknų gydymu, kaulų priauginimu.
 
Anksčiau vyresnio amžiaus žmonėms buvo dedamos plokštelės, dabar iškritus dantims po dvidešimties metų sugalvojama įsisukti implantą, o žandikaulis toje vietoje tiek laiko nedirbo, kaulas išplonėjo. Dėl to tenka pakelti sinuso gleivinę ir tai gali sukelti įvairių komplikacijų. Daugėja jaunų žmonių, kuriems dėl komplikacijų plombuojant dantų kanalus išsivysto sinusitas, kada be operacijos neišsiversi. Dėl aplinkos užterštumo, dažnesnių alergijų daugėja pacientų, ir jauno amžiaus, kurių nosys priaugusios polipų.
 

- Daug tenka stažuotis užsienyje. Ko mums trūksta – gal labiausiai technikos?
- Praktiškai viską turime, kas reikalinga. Taip, visada yra naujovių, tačiau jas galima būtų palyginti su šiek tiek modernesnio televizoriaus modeliu, kurio, tarkim, gal raiška geresnė, tačiau darbo kokybės tai iš esmės nepagerina. Geriau jau šiek tiek „vėluoti“, neiti koja kojon su Vakarų centrais, o įsigyti tik tai, kas pasiteisino. Blogiausia, kai prisiperkama technikos ir ji dūla kampe. Kai esi patyręs, jau žinai, kokių konkrečiai instrumentų tau reikia, ko trūksta. Jei esi įstaigos, kurioje dirbi, specialybės patriotas, nesitaškysi pinigais, nors jie ir ne tavo. Juk namuose nemėtai kartą panaudotų šaukštų pro langą.
 
- Savo ruožtu rajoninėse poliklinikose specialistai stokoja elementarių įrankių. 
- Priešingai nei užsienyje, mūsų ambulatorinėje grandyje, ypač rajonuose, aparatūra ir supratimas dar ne visur yra paties aukščiausio lygio. Išoperuotas sudėtingas pacientas, paleistas iš ligoninės, nesulaukia tinkamos pagalbos. Otorinolaringologas ambulatorinėje grandyje gal turi tik paprastą reflektorių, kurį mes naudojome prieš dešimt penkiolika metų, dar kelis instrumentus ir negali net pašalinti pridžiūvusio sekreto ar atlikti kitų procedūrų. Todėl paprastai visas srautas tenka operavusiam chirurgui. Tad, būna, jau praėjus kuriam laikui atvyksta žmogus iš mažesnio miestelio ir prašosi apžiūrimas. Užsienyje taip lengvai neateisi pas gydytoją prie kabineto ir nepabelsi. O pas mus dar iš senesnių laikų likęs požiūris, tarsi po operacijos su gydytoju užsimezgė draugystė ir į jį gali kreiptis bet kada.
 
- Su šiuolaikiniais pacientais, pasikausčiusiais medicininėmis žiniomis interneto platybėse, „kovoti“ tenka?
Anksčiau gydytojas buvo kaip Dievas, ką pasakė – šventa. O dabar pacientai gerokai reiklesni, prisiskaitę internete, patys diagnozavę ligą, ir tai „permušti“ yra ne taip lengva. Medicina – tai psichologija, bendravimo menas. Dirbdamas turi jaustis laimingas, jei per prievartą ką nors darysi, nesiseks. Tuomet bet kokia situacija taps konfliktu. Visko būna, bandant įrodyti savo tiesas ir „apsižodžiuojame“ su pacientais. Laimei, nė vieno skundo gyvenime dar nesu turėjęs.
 
- O kaip jums rezidentų skundai, jog jie yra tik pasiuntinukai?

- Dabar per kelis kursus rezidentų turime kokių penkiolika ir, natūralu, kad su vienais sutari geriau, su kitais – mažiau. Tačiau viskas priklauso nuo paties žmogus, jo intereso, noro išmokti. Rezidento neturi kaip vaiko už rankos visur vedžiotis, jis pats turi būti „prilipęs“ prie gydytojo. Kai matai, kad žmogus domisi, jį ir mokyti malonu, ir kontaktas užsimezga. Savo laikais prašydavome budinčio gydytojo, kad pasitaikius kokiam sunkiam atvejui paskambintų, atvažiuotume. Tu vyksti į stažuotes, leidi savo pinigus, o ateina žmonės, kurie nori viską iškart gauti. Tokiu atveju nori pagalbos ir iš jų – kad ir tą pačią ligos istoriją surašytų, padėtų surinkti paciento duomenis ar parašyti straipsnį. Juo labiau kad turi išmokti tai daryti. Kol žmogus jaunas, dar nesukūręs šeimos, tegu tik naudojasi proga mokytis, nes po to nebus kada.
 
- Jūsų rezidentūra buvo ne ką „saldesnė“ – vadovas į operacinę sakė įleisiąs tik parašius disertaciją...
- Docentas Romas Kašinskas buvo reiklus vadovas, sakė priimsiąs į rezidentūrą, jei tik imsiuos disertacijos. Bet tai tik padėjo tobulėti. Buvai priverstas per naktis sėdėti ir rašyti, bet pavyko vienam pirmųjų kurse apsiginti disertaciją. Tada gali ir karjeros laiptais greičiau lipti.
Galima sakyti, dar nuo vaikystės lydėję susitikimai su R.Kašinsku ir nulėmė pasirinkimą tapti gydytoju. Vaikystėje dažniau sirgau sinusitu, anginomis, slogomis, tad dažnai patekdavau pas šį specialistą, užsimezgė kontaktas, vėliau jis tapo klinikos vadovu. Kai dvyliktoje klasėje patekau į ligoninę, pasiteiravo, kaip mokslai, sakau, kad greičiausiai medalis laukia, pasiūlė stoti į mediciną. To postūmio užteko.

 
- Nesvarstėte, kad užsienyje būtumėte kur kas geriau save realizavęs?
Taip, dirbant, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose galėtum gauti penkiolika tūkstančių dolerių per mėnesį, būtum aprūpintas gyvenamąja vieta. Vis dėlto nesinorėtų tapti priklausomam nuo vietinių šeichų, kurie gali bet kada naktį paskambinti dėl kokios bėdos. Vargu ar toks darbas teiks malonumą. Lietuvoje irgi gali pakankamai uždirbti. Negaliu skųstis, kad blogai gyvenu, tik tam reikia daugiau dirbti (šypsosi).

 
Dosjė
1988 – 1994 m. – medicinos studijos VU Medicinos fakultete (gydomoji medicina).
1995–1998 m. – otorinolaringologijos rezidentūra Vilniaus Universitetinės Santariškių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje.
1995–2000 m. doktorantūra Vilniaus universitete, 2001m apginta mokslų daktaro disertacija.
Nuo 1998 m. – gydytojas otorinolaringologas VUL Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje. Nuo 2003 m. – ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas. Nuo 2007 m. – skyriaus vyr. ordinatorius. Nuo 2001m. – lektoriaus pareigos VU.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris