„Neįsivaizduoju, kas gali būti įdomiau gydytojui onkologui radioterapeutui, nei galimybė formuoti stiprią specialistų komandą, spręsti užduotis įsisavinant sudėtingiausius metodus ir juos saugiai taikyti praktikoje. O kai kartu su pacientu nugalime sunkią ligą, dar geriau suprantu, kodėl medicinoje pasirinkau būtent šį kelią“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė (41 m.).
„Pasirinkau Klaipėdą, nes tuomet man labai reikėjo naujo permainas ir didelę prasmę nešančio iššūkio. Be to, žinojau, kad čia sutiksiu daug onkologijos srityje dirbančių profesionalų“, - Klaipėdos universitetinės ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė.
- Paskambinus jums į darbo vietą išgirsti labai jau įmantrų pavadinimą Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyrius... Ką tokio skyriaus vedėja veikia ligoninėje?
- Kad piktybiniams navikams gydyti saugiai ir efektyviai panaudotume jonizuojančiąją spinduliuotę, reikėjo nueiti ilgą kelią. Mūsų skyrius ypatingas tuo, kad naujovėmis dvelkiantys įrenginiai, išgaunantys didelių energijų spinduliuotę, panaudojami vėžinėms ląstelėms naikinti. O aš čia esu tam, kad koordinuočiau sudėtingą vėžio gydymo procesą, perteikčiau beveik penkiolikos metų klinikinę patirtį jaunesniems kolegoms.
- Kokios pastarojo meto šios srities naujovės, jūsų nuomone, pačios svarbiausios, ar jos prieinamos Lietuvos pacientams?
- Pastaruoju metu didžiausias dėmesys skiriamas dinaminei (rotacinei) moduliuojamo intensyvumo ir vaizdais valdomai spindulinei terapijai, kuri leidžia realizuoti didesnę dozę į naviką bei labiau saugoti sveikus organus. Prieš dvejus metus pirmieji Lietuvoje įdiegėme šį metodą.
Na, o situacija spindulinės terapijos srityje per dešimtmetį Lietuvoje kito labai sparčiai. Teikiamos sudėtingos spindulinio gydymo paslaugos tapo vis lengviau prieinamos, mažėjo pacientų eilės. Tiesa, šiandien vėl kalbame apie tai, kad, plėtojant galimybes, naujos įrangos poreikis toliau išlieka aktualus, o darbas mūsų skyriuje vis dar vyksta dviem pamainomis.
- Viename interviu užsiminėte, kad grįžti iš Briuselio į Lietuvą paskatino tai, kad čia platesnės galimybės pritaikyti radioterapeutės specialybę. Daugelis jaunųjų specialistų turbūt prieštarautų, sakydami, kad kaip tik priešingai.
- Mūsų šalies spindulinio gydymo technologijos beveik nesiskiria nuo kitų Europos centrų. Taigi, su užsienio kolegomis klinikine patirtimi dalijamės, o ne tik iš jų mokomės. Grįžtant į praeitį, tas laikotarpis buvo ypač svarbus Lietuvos spindulinės terapijos evoliucijai.
Neįsivaizduoju, kas gali būti įdomiau mūsų srities specialistui, nei galimybė formuoti stiprią aukštos kvalifikacijos specialistų komandą, dalyvauti aprūpinant skyrių modernia spindulinės terapijos įranga, susidurti su sunkumais ją paleidžiant, spręsti užduotis įsisavinant sudėtingiausius metodus ir juos saugiai taikyti praktikoje.
Ilgesnį laiką patirties teko semtis Vokietijos ir Belgijos ligoninėse. Ir tai buvo didžiulė pagalba į klinikinę praktiką įdiegiant naujausius spindulinio gydymo metodus.
- Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbate šešerius metus, šioje gydymo įstaigoje tapote viena jauniausių vedėjų ir medicinos mokslų daktare. Kodėl pasirinkote būtent uostamiestį?
- Pasirinkau Klaipėdą, nes tuomet man labai reikėjo naujo permainas ir didelę prasmę nešančio iššūkio. Be to, žinojau, kad čia sutiksiu daug onkologijos srityje dirbančių profesionalų.
Klaipėdos universitetinė ligoninė tuomet žengė svarbų ir pažangų žingsnį onkologijos srityje. Imta instaliuoti pirmąjį Vakarų Lietuvoje didelių energijų įrenginį – linijinį greitintuvą. Radioterapijos paslaugoms teikti reikėjo formuoti aukštos kvalifikacijos specialistų komandą, susidedančią iš gydytojų onkologų radioterapeutų, medicinos fizikų, radiologijos technologų.
Rūpintis įvairios įrangos instaliacija, paleidimu. Tai buvo sudėtingiausias, atsakingiausias, bet ir įdomiausias mano gyvenimo laikotarpis. Ir šiandien viską pakartočiau.
- Ne vienas medicinos studentas pripažįsta svajojanti dirbti Vilniaus ar Kauno klinikose, nes jose darbas intensyvesnis, daugiau galimybių tobulėti. Kuo būsimus specialistus nustebintų Klaipėdos universitetinės ligoninės Branguolinės medicinos centras?
- Taip buvo sakoma anksčiau. Šiandien kiekvienas žino, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suformuota stipri multidisciplininė specialistų onkologų komanda.
Na, o mūsų centre atliekamos visos pagal klinikinį profilį spindulinio gydymo procedūros, todėl Vakarų Lietuvos gyventojams nereikia vykti į kitas didžiąsias Lietuvos ligonines. Netgi atvirkščiai - specialistų kompetencija nulemia, kad sulaukiame pacientų ne tik iš kitų šalies regionų, bet ir iš užsienio.
Nuolat bendradarbiaujame su užsienio šalių kolegomis. Jų patirtis didesnė gydant retas onkologines ligas.
- Ar diagnozavus onkologinę ligą radioterapija pacientui taikoma visais atvejais?
- Onkologinėms ligoms gydyti radioterapija pasitelkiama labai dažnai, siekia net septyniasdešimt procentų atvejų. Mokslo tyrimais įrodyta, kad skiriant savarankišką radikalų spindulinį gydymą ar jį derinant su kitais piktybinių navikų gydymo metodais, galima pasiekti geriausių vėžio gydymo rezultatų. Sėkmingai gydome krūties, prostatos, gimdos kaklelio bei gimdos kūno, tiesiosios žarnos, galvos-kaklo ir kitus piktybinius navikus.
Metodas ne visada skiriamas po radikalių operacijų, pašalinus ankstyvų stadijų piktybinius navikus. Spindulinis gydymas netaikomas, kai kurių išplitusių piktybinių navikų atvejais. Tuomet pasirenkami kiti efektyvūs vėžio gydymo metodai.
- Kodėl pasirinkote onkologiją ir radioterapeutės profesiją, kuo ši sritis jus patraukė?
- Pasitelkę radiologinio vaizdinimo metodus, atrandame piktybinių navikų plitimo kelius ir tiksliai įvertiname paciento anatomijos ypatumus. Tuomet sprendžiame uždavinį, kokiu metodu arba jų kombinacija įveiksime vėžį ar jo metastazes. Paruošiamasis darbas vyksta trimatėje radiologinio vaizdinimo erdvėje.
Virtualioji spindulinio gydymo planavimo dalis ir yra pati įdomiausia profesionalams. Kai kartu su pacientu nugalime sunkią ligą, dar labiau suprantu, kodėl medicinoje pasirinkau būtent šį kelią.
Dosjė
1992–1998 m. studijavo KMU
1998–1999 m. - I rezidentūroje (medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija)
1999–2001 m. - II rezidentūroje (vidaus ligų gydytojo kvalifikacija)
2001–2003 m. - III rezidentūroje (gydytojo onkologo radioterapeuto profesinė kvalifikacija)
2003–2005 m. - KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė, administratorė
2005–2008 m. - VUOI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus gydytoja onkologė radioterapeutė, nuo 2007 – sk. vedėja
Nuo 2009 - KUL Aukštųjų energijų spindulinės terapijos sk. vedėja, gydytoja onkologė radioterapeutė, nuo 2013 - Branduolinės medicinos centro vadovė, Klaipėdos universiteto docentė
Apsigynė biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, disertacijos tema „Lietuvos rajonų gyventojų sveikatos rodiklių pokyčiai 1987–2000“ (2003)
Studijavo ir stažavosi Vokietijoje, Austrijoje ir Belgijoje
Komentuoti: